Gamtos Turtų Naudojimo Pavyzdžiai: Nuo Medžioklės Iki Alternatyvios Energetikos

Gamtos ištekliai - tai gamtos elementai, tokie kaip žemė, vanduo, oras, klimatas, augalija, gyvūnija, naudingosios iškasenos ir landšaftas, kurie naudojami visuomenės reikmėms tenkinti. Tarp žmogaus ir gamtos išteklių egzistuoja abipusė priklausomybė. Gamtos ištekliai sudaro sąlygas žmonijai egzistuoti ir vystytis, o žmogus, plėtodamas gamybą ir mokslo bei technikos pažangą, keičia gamtos išteklių struktūrą ir įvaldo vis naujas gamtos jėgas.

Gamtos turtų naudojimas sukelia dvejopas problemas. Pirmiausia, kai kurių gamtos turtų ištekliai senka. Naujų išteklių paieškai ir išgavimui reikia milžiniškų lėšų, dažnai iš esmės keičiasi jų geografinis išsidėstymas. Dėl to didėja išteklių transportavimo bei bendros gamybos išlaidos, ypač tuomet, kai dėl išteklių išsekimo įmonės priverstos keisti technologijas ir gamybos profilį.

Antra problema ta, kad dažnai išgaunami tik pagrindiniai mineralinių išteklių komponentai. Kiti prilyginami atliekoms, kuriomis teršiama aplinka. Todėl kompleksinis visų ypatingai svarbus ekonominis ir gamtos apsaugos veiksnys. Racionalus gamtos išteklių išgavimas bei naudojimas tiesiogiai susijęs su natūralios gamtinės ir žmogaus sukurtos aplinkos išsaugojimu.

Aplinkos apsauga apima visą kompleksą tarptautinių, valstybinių ir visuomeninių priemonių, kuriomis siekiama išsaugoti natūralius ekologinius ryšius, išvengti žalingų gamybos procesų ar žmonių veiklos pasekmių arba maksimaliai jas sumažinti. Aplinkos apsauga kaip mokslas yra dviejų mokslo grupių sandūroje - gamtos ir ekonominių-socialinių. Tik kompleksinis ekonominių, teisinių, techninių, biologinių priemonių naudojimas gali garantuoti racionalų gamtos išteklių naudojimą dabar ir ateityje.

Gamtos Išteklių Klasifikacija

Gamtos ištekliai šiuo metu apibrėžiami ir klasifikuojami gana įvairiai. Gamtos ištekliai plačiąja šio žodžio prasme apibūdinami kaip gamtos elementai, naudojami gamybinėje ir negamybinėje žmonių veikloje, tenkinant jų poreikius. Poreikiai gali būti labai įvairūs, greitai kintantys, todėl ir juos tenkinantys gamtos ištekliai, jų rūšys bei naudojimo būdai taip pat kinta.

• Išsenkantys ir neišsenkantys ištekliai:
  • Atkuriami ištekliai
  • Neatkuriami ištekliai
• Realūs ir potencialūs ištekliai:

Realūs ištekliai - tai žmonių praktinėje veikloje naudojami gamtos ištekliai. Šiai grupei priskiriami eksploatuojami naudingųjų iškasenų telkiniai, dirvožemis, miškai, vandenys. Potencialiems gamtos ištekliams priskiriami tie išžvalgyti ištekliai, kurie dėl įvairių techninių, ekonominių, socialinių, politinių priežasčių šiuo metu nenaudojami. Pavyzdžiui, surasti didžiuliai geležies rūdos klodai Varėnos rajone yra potencialūs mūsų šalies ištekliai. Tuo tarpu ilgai buvę potencialūs naftos telkiniai vakariniuose šalies rajonuose, pradėjus juos naudoti, tapo realiais.

Neišsenkantiems gamtos ištekliams priskiriami tie, kurių bendras kiekis planetoje iš esmės nekinta. Tai žemė, oras, vanduo, klimatas, saulės radiacija, jūrų potvyniai ir atoslūgiai. Kol egzistuoja mūsų planeta, bus ir šie ištekliai. Dėl ūkinės žmonių veiklos gali keistis šių išteklių kokybinės charakteristikos, tačiau netekti jų pavojaus nėra.

Išsenkami gamtos ištekliai tai tokie, kurių kiekis žemėje ribotas, o iš naujo jie kaupiasi labai lėtai, palyginti su naudojimo apimtimi. Todėl išsenkami ištekliai skirstomi į atkuriamus ir neatkuriamus. Atkuriamais vadinami tie, kurie atsikuria patys savaime arba žmogui padedant, jeigu nepažeistos jų atsikūrimo sąlygos. Tai gyvūnijos ir augalijos pasaulis. Šių išteklių išnykimo pavojus iškyla tik tuomet, kai jų naudojimas yra spartesnis už natūralią reprodukciją, tai yra, kai pažeidžiama ekologinė pusiausvyra.

Neatkuriamiems gamtos ištekliams priimta priskirti tas naudingąsias iškasenas, kurių natūralus susidarymo procesas užima tūkstantmečius. Tai nafta, metalų rūdos, gamtinės dujos, akmens anglys ir kitos nerūdinės medžiagos. Svarbi priemonė, padedanti racionaliau naudoti gamtos išteklius, yra jų kadastrai - visuma duomenų apie gamtos išteklius. Kadastrų sudarymas yra privalomas įstatymų nustatyta tvarka. Privaloma sudaryti žemės, jos gelmių išteklių, miškų, upių, ežerų bei tvenkinių, saugomų teritorijų, augalijos ir gyvūnijos kadastrus.

Gamtos Išteklių Naudojimo Pavyzdžiai

Visame pasaulyje yra daug įvairių istorijų, įrodančių, kad būtent medžiotojai labiausiai rūpinasi gamtos turtais. Štai keletas tokių pavyzdžių:

Kanados antys

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje prerijų vandenys buvo nusausinti dėl žemės ūkio, dėl to stipriai sumažėjo vandens paukščių. Keli medžiotojai susibūrė kovoti dėl galimybės ateityje medžioti vandens paukščius. Buvo įkurta organizacija Ducks Unlimited, medžiotojų lėšomis atliekanti paukščių apskaitą, sauganti šlapžemes ir šviečianti visuomenę apie tai, kad reikia saugoti vandens paukščių buveines. Organizacija padėjo tuzinams ančių ir žąsų rūšių, išsaugojo šių paukščių populiacijas ir sudarė galimybę medžioti ateityje.

Tadžikistano marchuras

XXI a. pradžioje vietos gyventojai susirūpino, kad šį gražų ir nepaprastą gyvūną visiškai išnaikins brakonieriai. Bendradarbiaujant kelioms organizacijoms, rasta lėšų kameroms įrengti, populiacijai stebėti ir kovoti su brakonieriais. Dėl to marchurų stipriai padaugėjo - per penkerius metus populiacija pagausėjo beveik tris kartus. Jau 2013 metais išduoti pirmi šeši medžioklės leidimai, ir kasmet dabar sumedžiojami 6 ar 7 marchurai. Tai, kad šiais gyvūnais pradėjo domėtis medžiotojai, suteikė jiems tokią vertę, kokios jie niekada neturėjo.

Afrikinis buivolas

Vis dėlto finansuojant medžiotojams pavyko sustabdyti buivolų naikinimą, ir jie tapo labai reikšmingais, gerbiamais ir geidžiamais medžiojamaisiais gyvūnais. Mozambike vienuolikoje medžioklės plotų buivolų vien iš 1200 individų 1994 metais padaugėjo iki daugiau kaip 20 tūkst. individų šiandien. Tai įrodymas, kad medžioklė yra labai reikšminga saugant laukinius gyvūnus.

Baltauodegiai elniai

JAV prezidentas Theodore’as Rooseveltas pradėjo medžiotojų klubo veiklą, kviesdamas saugoti gamtos turtus, ieškodamas pusiausvyros tarp žmonių poreikių ir gamtosaugos. Nustatyti medžioklės sezonai ir limitai, tad baltauodegių elnių pradėjo sparčiai gausėti, o dabar jų yra apie 15 milijonų. Beje, JAV iš medžiotojų surenkamų mokesčių gautos lėšos sudaro apie 1,4 mlrd. dolerių.

Laukiniai kalakutai

1973 metais JAV įkurta Nacionalinė kalakutų federacija, kuri rinko lėšas, kad būtų atkurtos kalakutams tinkamos buveinės ir jose reintrodukuoti šie įdomūs paukščiai. Kai organizacija pradėjo savo veiklą, JAV šių paukščių buvo apie 1,5 mln. Dėl gamtos apsaugos priemonių šiandien JAV yra daugiau kaip 7 mln.

Didžiaragės avys

1974 metais, susitarus keliems medžiotojams, nuspręsta, kad reikia bendrų priemonių avių populiacijoms atkurti. Nuo tada didžiaragių avių populiacija padidėjo tris kartus.

Gamtos Ištekliai Lietuvoje

Lietuvoje turime 17 rūšių naudingųjų iškasenų, iš kurių, Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, naudojami 9 rūšių naudingųjų iškasenų ištekliai - naftos, klinties, dolomito, kreidos mergelio, smėlio, žvyro, molio, durpių, sapropelio. Mūsų svarbiausi ir daugiausia naudojami ištekliai, kaip, beje, ir pasaulyje - požeminis vanduo ir statybinės medžiagos.

Požeminio vandens turime daug ir esame viena iš nedaugelio valstybių, kurios gėrimui naudoja vien požeminį vandenį. Šiuo metu mums pakanka apie 12 proc. galimų išteklių. Geriamojo požeminio vandens ištekliai labai priklauso nuo taršos, o užterštą vandenį išvalyti gali būti sudėtinga, brangu, o kartais ir neįmanoma. Iš kietųjų naudingųjų iškasenų Lietuvoje daugiausia išgauname žvyro ir smėlio, durpių, dolomito, klinties ir molio.

Anhidritas

Iš jų pirmiausia paminėtinas anhidritas, kurio gavyba tikėtina jau artimiausiu metu. Anhidritas - tai kalcio sulfatas (CaSO4), jis yra šviesiai pilkos ir melsvos spalvos. Šios uolienos ištisinis klodas plyti nuo Kauno į vakarus ir toliau tęsiasi Kaliningrado srityje ir Lenkijoje. Klodo storis siekia 90 m, o gylis svyruoja nuo 150 iki 650 m. Jis tinka cemento, glaistų ir apdailos plokščių gamybai ir greičiausiai turėtų neblogą paklausą, nes mūsų kaimynai - Latvija, Estija ir Šiaurės šalys anhidrito neturi.

Valgomoji druska

Susidarymo būdu, laiku ir vieta su anhidritu siejasi ir valgomoji druska, tik jos yra daug mažiau, ji nesudaro ištisinio sluoksnio, o yra susitelkusi į atskirus kupolo pavidalo klodus. Jų, manoma, yra keliose Šilutės ir Šilalės rajonų vietose. Prie Usėnų toks kupolas pragręžtas. Jo dydis 3x4 km, nustatytas storis iki 69 m. Įvertinti ištekliai - apie pusę milijardo tonų, o prognozuojami - dar beveik penkis kartus didesni.

Opoka

Šalia Ūsėnų prie Stoniškių kaimo yra dar vienos beveik pamirštos naudingosios iškasenos - opokos telkinys. Opoka - nuosėdinė uoliena, sudaryta daugiausia (63-73 proc.) iš silicio dioksido, kurį savo kiauteliuose sukaupė smulkučiai organizmai - titnagdumbliai, klestėję kreidos periodo jūroje. Opoka naudojama įvairių rūšių cemento, silikatinių plytų gamybai. Jos ištekliai Lietuvoje - per 30 mln.

Geležies rūda

Naudingųjų iškasenų telkinių yra ir kristalinėje plutoje. Pietų Lietuvoje ji slūgso negiliai - nuo 200 iki 500 m. Čia geriausiai ištirti geležies rūdos kūnai apie Varėną. Pirmą kartą geležies rūda surasta 1973 m. Gudų girios glūdumoje, keli kilometrai nuo garsaus Zervynų kaimo, tikrinant gręžimu magnetinę anomaliją. Stipriausia magnetinė anomalija aptikta prie pat Varėnos. Čia atlikus tikslingus tyrimus nustatyta keletas magnetito (Fe3O4) kūnų.

Įvertinta, kad vien centrinėje telkinio dalyje sodrios (Fe>45 proc.) rūdos yra 142 mln. tonų, o visame telkinyje jos gali būti dar antra tiek. Rūdos kūnai prasideda nuo 360 m gylio, o atsekti iki 1100 m. Šiose apylinkėse yra surasta dar keliolika geležies rūdos sankaupų. Dvi iš jų laikomos telkiniais, o kitos - tik apraiškomis.

Retųjų žemių elementai

Šioje juostoje geologinio kartografavimo ir geležies paieškų metu buvo nustatyti padidėję kiekiai retųjų žemių elementų - cerio, lantano, taip pat radioaktyvaus elemento torio ir pramoninių mineralų - apatito (naudojamo trąšų gamybai) ir žėručio flogopito. Ceris ir lantanas itin reikalingi dabartinei aukštųjų technologijų pramonei. Lietuvos uolienose jų koncentracija siekia 1-2 proc., o tai šiems elementams - daug, nes jie retai sudaro didesnes sankaupas.

Iš galimų kristalinio pamato gėrybių dar paminėtina vario ir molibdeno rūdos apraiška, aptikta tiriant granito intruziją netoli Margionių kaimo. Keliuose intervaluose nustatyta rūdinė koncentracija, bet tik viename gręžinyje. Todėl nežinome, ar tai telkinys, ar tik apraiška.

Ertmės

Dar mažai Lietuvoje naudojama gelmių vertybė yra ertmės. Jos gali būti gamtinės ir dirbtinai sukurtos. Nuosėdinėje storymėje, kuri vakaruose viršija 2000 m, yra labai skirtingų savybių uolienų, tarp jų poringų. Tokiose uolienose, jei jos slūgso tinkamoje padėtyje, galima įrengti požemines dujų saugyklas. Dirbtinės ertmės - tai požeminiai statiniai, naudojami saugykloms ir sandėliams.

Atsinaujinanti Energetika

Lietuva beveik neturi iškasamųjų energijos šaltinių ir juos importuoja. Tačiau ji turi pakankamai didelius atsinaujinančios energijos - saulės, vėjo, biomasės, geoterminės energijos išteklius. Nacionalinė saulės programa tampa nacionaline atsinaujinančios energijos programa. Lietuvos nacionalinės saulės programos tikslai sutampa su Pasaulio saulės programos tikslais - plėtoti ne tik saulės energiją, bet taip pat biomasės (augalinio kuro, biodegalų, bioalyvos, biodujų), vėjo, vandens bei geoterminę energiją.

Šiame kontekste ypač svarbu paminėti ir du nuostabius gamtos kampelius netoli Lietuvos sienos: Biebžos nacionalinį parką ir Belovežo girią. Biebžos parkas yra saugus prieglobstis šimtams rūšių retų paukščių, o Belovežo giria garsėja savo unikalia ekosistema ir retų gyvūnų populiacijomis.

Statistiniai duomenys

Lietuvoje šiuo metu yra detaliai išžvalgyti 772 naudingųjų iškasenų telkiniai, parengtinai išžvalgyti 972 ir išskirti 400 prognoziniai plotai. Vien tiktai detaliai ir parengtiniai išžvalgytuose telkiniuose yra apskaičiuota per 6,7 mrjd. m3 išteklių. Naudoti galima tiktai detaliai išžvalgytus išteklius. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis bendra jų vertė 63,6 mrjd. Lt.

Lietuvoje vienam gyventojui per metus iškasama apie 3,9 t naudingųjų iškasenų. Europos valstybių tarpe tiktai Makedonijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Bulgarijoje ir Maltoje yra tokių iškasenų panaudojama mažiau nei Lietuvoje.

Statistikos departamento duomenimis, parengtų naudoti Lietuvos gelmių išteklių vertė yra per 60 mlrd. litų. Šiemet į valstybės biudžetą iš naudingųjų iškasenų gavybos planuojama surinkti daugiau kaip 70 mln. litų mokesčių, iš jų 34 mln. litų už naftą.

tags: #naudoti #gamtos #turtus