Nors laikai, kai istorikas buvo prilygintas akiniuočiui, besislapstančiam archyvuose ar bibliotekose, jau seniai praėjo, tačiau šis stereotipas mūsų visuomenėje vis dar gajus. Visuomenėje iš tiesų ganėtinai gajus stereotipas, esą istorikai - linkę į vienatvę, mažai ir nenoriai bendraujantys, nuolat archyvuose ar bibliotekose besislapstantys „akiniuočiai“.
Išsamiau nesusipažinusieji su istorikų buitimi ir būtimi dažniausiai linkę jiems klijuoti „istoriko - knygų žiurkės“ etiketę. Visų pirma, mūsų amato ypatumai - geras istorikas turi daug laiko praleisti archyvuose arba prie kompiuterio.
Istorikui, kaip ir bet kuriam kitam humanitarui, labai svarbu būti išgirstam ir suprastam. Todėl reikia išmokti pasakoti apie savo darbo rezultatus, jų prasmę bei vertę konkrečiam žmogui, visuomenei ir valstybei. Istorikas turi ne tik būti geras mokslininkas, bet ir mokėti sklandžiai kalbėti, rašyti.
Pastebiu, kad kai kurie kolegos iš tiesų pamiršo (arba tiesiog nenori pripažinti), jog istorija ir literatūra yra to paties medžio šakos, todėl turi daug bendra. Šį santykį bent jau anglų kalboje padeda tiksliai išreikšti žodžiai „history“ (istorija) bei „story“ (pasakojimas) ir juos supantis bendras reikšmių laukas.
Istorija mane žavi teikiamomis galimybėmis mąstyti apie save ir pasaulį, bėgantį laiką, praeities ir dabarties „akistatas“.
Vidurinės Azijos žemėlapis
Kultūros paveldo objektai Kauno rajone
Tai - interaktyvi, naujoviška, šiuolaikinių technologijų sprendimais pagrįsta mokymosi ir kultūros pažinimo priemonė, skirta Lietuvos ir užsienio vartotojui susipažinti su Kauno rajone esančiais reikšmingais ir unikaliais kultūros, architektūros, archeologijos ir gamtos paveldo objektais bei žymiais Kauno rajono žmonėmis. Gidas pasiekiamas įvairiais įrenginiais.
Virtualiame žemėlapyje siūloma 10 maršrutų: dvarai (8 objektai), sakraliniai pastatai (24 objektai), archeologijos paminklai (3 objektai), Kauno rajono muziejus (5 objektai), 12 lankytinų vietų knygnešių takais, 13 lankytinų vietų literatų takais, 11 suolelių, skirtų savanoriams įamžinti, gamtos paveldas (6 objektai), paminklai (84 objektai: t. paminklai skirti Lietuvos nepriklausomybei, Lietuvos laisvės gynėjams, tremties aukoms, 1863 m. sukilėliams, kariams, S.Dariaus ir S.Girėno skrydžiui bei vietovėms atminti), kitos reikšmingos lankytinos vietos (6 objektai) ir interaktyvus žemėlapis su pažymėtais objektais.
Kiekvienas maršrutas turi jam priskirtus objektus. Pasirinktus objektus galima lankyti vadovaujantis siūlomu arba paties susikurtu maršrutu. Keliaujant nuo vieno objekto iki kito, žemėlapyje nurodoma kelionės trukmė ir atstumas tarp jų kilometrais.
Ant dešimties žymiausių Kauno rajono kultūros paveldo objektų pritvirtinti QR kodai, leidžiantys išmaniai susipažinti su objekto istorija.
It is an interactive, innovative, educational and cultural knowledge cognitive tool based on modern technology solutions for the Lithuanian and foreign consumer to get acquainted with the significant and unique objects of culture, architecture, archeology and natural heritage located in Kaunas district and the famous people of Kaunas district. The virtual guide can be accessed from different devices.
The virtual map offers 10 routes which include: estates (8 objects), sacral buildings (24 objects), archeological monuments (3 objects), Kaunas district museums (5 objects), 12 places of interest on book spreader paths, 13 places of interest on litterateurs paths, 11 benches for volunteers to immortalize, natural heritage (6 objects), monuments (84 objects: monuments dedicated to Lithuania’s independence, the defenders of Lithuania’s freedom, the victims of exile, the insurgents of the January Uprising (1863/64), the flight of S.Darius and S.Girėnas, soldiers and locations), other significant sights (6 objects), and an interactive map with marked objects.
Each route has objects assigned to it. Selected objects can be visited on the basis of the proposed or self-made route. QR codes are attached to ten of the most famous cultural heritage objects in Kaunas region, and it allows you to get acquainted with the history of the object in a smart way.
Vienkiemio kraštovaizdis
Švietimas ir kalbos mokymas
„Nė dienos be lietuvių kalbos“ trečioji knyga skiriama tiems, kurie jau moka lietuviškai ir siekia gero mokėjimo (C1) lygio. mokomi diskutuoti, išdėstyti savo požiūrį, pagrįsti nuomonę ir kt. su lietuvių kalbos skyrybos taisyklėmis. kalbos vartojimo užduočių. žodžiais, išsiaiškinti gramatikos dalykus, atlikti užduotis. rašymo užduotis. aukštesniųjų klasių mokiniams. aptarti, apibendrinti politinius įvykius.
Tai yra puikiausia dovana mums visiems belaukiant 2018‑ųjų Vasario 16-osios ir šią dieną gimusios modernios valstybės šimtmečio minėjimo. Galima pajuokauti, kad Apvaizda vis dar rūpinasi Lietuva, nes Vasario 16-osios aktas atsirado idealioje erdvės ir laiko sampynoje.
Profesoriaus Liudo Mažylio sėkmė yra nuostabus įvykis šio mokslininko ir visos mūsų akademinės bendruomenės gyvenime. Tai, kad profesorius Liudas Mažylis formaliai nėra istorikas, šiuo atveju neturi jokios reikšmės kalbant apie pastarojo žmogaus jaustą vidinį poreikį pažinti ir atrasti.
Nereikia burti žiūrint į krištolinį rutulį tam, kad būtų galima konstatuoti ir dar vieną dalyką - itin svarbų atradimą padaręs politologas naudojosi istorikų įdirbiu, kuris nėra toks jau mažas tyrinėjant Vasario 16-osios akto pražuvimo epochos akivaruose aplinkybes ir šio dokumento tikėtinų klajonių trajektorijas.
Visiškai akivaizdu, kad egzistuoja bent trys Vasario 16-osios akto atradimo reikšmės: simbolinė - emocinė; teorinė; geopolitinė. Viešojoje erdvėje reiškiantiems nuomonę, esą Lietuvos istorikai turėtų pasakyti „mea culpa“ („esame kalti, nes neradome Vasario 16-osios akto, kaip ir Mindaugo sostinės vietos, Vytauto kapo ir karūnos, Vilniaus bazilisko, ir t. t.“), turiu kontrpasiūlymą - kelių dienų senumo įvykiai gali būti puikia paskata pradėti kalbėtis apie tai, ką per nepriklausomos Lietuvos valstybės egzistavimo laikmetį privalėjome ir spėjome padaryti, ir kodėl kai kurie būtiniausi dalykai vis dar yra tik planų, strategijų, vizijų ar kolektyvinių sapnų sferoje.
Nepaisant nepakankamo dėmesio mokslui, vaizduotės, intelektinės drąsos ir strateginio mąstymo stygiaus valstybiniu mastu, Kovo 11-osios epochoje mokslininkai valstybei ir visuomenei padovanojo ne vieną mūsų istorinę vaizduotę esmingai paveikusį ir kolektyvinę tapatybę sustiprinusį atradimą.
Profesoriaus Liudo Mažylio atradimas bus įrašytas į paminėtų proveržių, padariusių mūsų kaip bendro istorinio likimo ir atminties bendruomenės gyvenimą prasmingesnį, gretą ir aš dėl to nuoširdžiai džiaugiuosi bei sveikinu savo kolegą iš Vytauto Didžiojo universiteto.
Baltijos kelias ir nepriklausomybės siekis
Vienas pirmųjų Lietuvoje savo prisiminimais pasidalijo prof. Vytautas Landsbergis. Jo įnašu į visam pasauliui internetu prieinamą skaitmeninį archyvą tapo sumontuotos filmo „Sąjūdis eina už Lietuvą“ ištraukos. Vytautas Landsbergis tapo projekto „Europeana 1989“ ambasadoriumi Lietuvoje.
Milijonai žmonių į Baltijos kelią vyko nusiteikę šventiškai, pakiliai. O jūs ten vykote ir kaip vienas iš Baltijos kelio organizatorių. Diena buvo kupina darbo ir atsakomybės. Tokio didelio renginio Sąjūdis dar nebuvo ėmęsis.
Sąjūdžio ir Baltijos kelio koordinatorių sprendimu buvau netoliese štabo - Sąjūdžio būstinės - ir galimų radijo bei telefono ryšių, jei kiltų problemų. O jų kilo. Tad stovėjau prie Vilniaus arkikatedros frontono beveik Baltijos kelio pradžioje, nors tikroji simbolinė pradžia buvo Gedimino pilies bokštas ant kalno.
Manau, kiekvienas suprato ar savaip jautė, jog tai ir yra laisvė, kurios neprašome, o pasiekėme: esam išvien ir nieko nebijome. Svarbiausi likę daiktai - tai tekstai, dokumentai, archyvas.
Turtingi įvykių, kaip antai Sąjūdžio ėjimas į dvejus pergalingus rinkimus, politinis darbas Lietuvoje, Baltijos vienybėje ir Maskvoje. Veikėme ir pasiekėme, kad SSRS aukščiausioji atstovaujamoji valdžia pasmerktų 1939 m. Stalino, Hitlerio sandėrį. Tais metais taip pat vyko Gotlando memorandumas apie viso pasaulio lietuvių vieningą nepriklausomybės siekį, kelionės ir politiniai kontaktai Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lenkijoje.
Karys 1958 metai
Mano studijoje “Lietuvos senosios vėliavos Švedijoje”, 1956 m. Kary Nr. Nr. 3 ir 4, yra nurodyta, kad lietuviškosios vėliavos su Vyties ženklais, pagal švedų archyvinius davinius, buvo paimtos kautynėse ties Klišovu (Kliszow) 1702 metais liepos 9 dieną.
Betyrinėdamas švedų archyvus, suradau du įdomius dokumentus: saksoniečių kariuomenės išdėstymą prieš kautynes ir Augusto II “ordre de bataille”. Abu šie dokumentai buvo švedų rasti po kautynių Augusto II štabe. Ir čia paaiškėjo tas įdomus dalykas, kad lietuviai kovojo ne lenkų, bet saksoniečių kariuomenes sudėty.
17 a. galas ir 18 a. pradžia buvo Lietuvai ypatingai nelaimingi. Nelaimės Lietuvoje prasidėjo Jono Sobieskio viešpatavimo pabaigoje ir joms pradžią davė kilusi kova tarp Lietuvos hetmano K. Sapiegos ir Vilniaus vyskupo Bžestausko.
1686 m. birželio 17 d. Naujo karaliaus rinkimai paprastai užtrukdavo gan ilgai. Tarpuvaldžio laikui Lietuvoje ir Lenkijoje, visuose pavietų seimeliuose (kur dalyvaudavo vien bajorai), buvo renkami tam vadinamieji kapturos teismai, nes normalūs teismai visam tam laikui būdavo uždaromi ir nebeveikė.
KARIO redakcijos įsigytas Lietuvos žemėlapis, spausdintas 1635 m. Jansoniaus. Ši Dniepro ruožą kad prie mūsų geografijos lentelės (žemėlapio) pridėtume, du dalykai ypatingai paveikė: pirma, kad šios upės ilgumą parodytume, nes išskyrus Dunojų ir Volgą, kurios tik versmės Europoje yra, taigi ne Europos, bet Azijos upė esanti rodosi, ilgesnės ir didesnės Europa neturi; antra, kad senovinės Didžiosios Lietuvos kunigaikštijos ribas, ypač Didžiojo Kunigaikščio Vytauto laikais parodytume.
Bolševikai, 1919 m. pralaimėję Lietuvoje, nenurimo. Ir toliau kasėsi po Lietuvos nepriklausomybės pamatais. Tikėjosi laimėti, pasinaudodami tuo metu buvusia sunkia Lietuvos ir jos kariuomenės būkle. Ir kariuomenėje trūko visko: maisto, apavo, drabužių ir kitko. Trūko ir tvarkos.
Vieną vasario mėn. dieną mus pasiekė žinia, kad A. Panemunėje sukilo artilerijos pulkas. Iškart manėme, kad jis bus menko pobūdžio, bet pasirodė, kad sukilimas pradėjo plėstis. Aš tuomet tarnavau Fredoje, karo aviacijoje.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1702 | Lietuviškos vėliavos su Vyčiu paimtos kautynėse ties Klišovu. |
| 1686 | Naujo karaliaus rinkimai po Jono Sobieskio mirties. |
| 1919 | Bolševikų pralaimėjimas Lietuvoje. |
Praėjo beveik 40 metų, kai Butkus su keliais savanoriais po ilgo ilgo amžiaus nelaisvės, Lietuvai prisikeliant, pirmą kartą Lietuvos sostinėje Vilniuje iškėlė lietuviškąją trispalvę. Pirmūnas Butkus tada tebuvo 20 metų jaunuolis. Rinktinių Lietuves sūnų pasakytas Vasario 16 žodis tapo visos tautos pasiryžimo žodžiu - apginti laisvą atsistatančių Lietuvą.
Rūža, lyg gamtos supiltas pylimas, nusitęsia per daugelį kilometrų iš šiaurės į pietus. Kur ji šiaurėje prasideda - Olėsė nė žinote nežino. Tik žino, kad Rūža eina per laukus, miškus ir pievas ir dingsta kažinkur pietuose.
POV. Paskutiniu laiku mūsų spaudoje teko pastebėti keliama šių metų reikšmė lietuviškame gyvenime. 1958 m. pavadinami jubiliejiniais. Tai neeiliniai, bet sukaktuviniai metai, nes jau iškilmingai atšventėme 40 m. nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo ir 35 m. nuo Klaipėdos krašto susijungimo su D.
Be to, šiemet išpuola vienintelio Lietuvos šventojo - šv. Kazimiero gimimo 500 m. sukaktis, šv. Kazimieras (gimęs 1458 m. spalio 3d.) iš visų šventųjų lietuviams yra artimiausias: jo seneliai - Jogaila ir Sofija - abu lietuviai.
Ypač paskutinysis, Vincas Kudirka, yra atsimintinas todėl, kad jis išvydo pasaulį kaip tik tais laikais, kai Lietuvos-Lenkijos apirusią valstybę, 18 a. gale, savo ranka prispaudė Rusijos imperija ir išlaikė Lietuvą vergijoje ištisus 120 m.
Geležinio vilko staugimo garsas Gedimino sapne vyriausio kunigo Krivio Krivaičio buvo išaiškintas to miesto būsimu garsu pasaulyje. Daugiau kaip 600 metų praslinko po Vilniaus miesto įkūrimo.
Tačiau mūsų širdys linksta prie dviejų vardų - Vytauto Didžiojo ir Šv. Kazimiero. Pirmasis yra Kęstučio sūnus, antrasis Algirdo anūko. Vytautas suteikė Lietuvai politinį garsą, karinę galybę ir didžiulę teritoriją. Šv. Kazimieras gi Lietuvai suteikė amžiną ir nemirštančią garbę, kai po jo mirties jo galva buvo papuošta vienintelio Lietuvos šventojo laurų vainiku.
Pasaulio istorijoje netrūksta garsių ir garbingų vadų, karalių ir kunigaikščių, kurie ten pateko fizinės kovos ginklo, kalavijo pagalba. Kryžius ir kalavijai tai du kovos simboliai. Pirmasis vaizduoja dvasinį didvyriškumą, kai didvyris savo gyvenimą įamžina nemirštančia didybe per meilę ir šventą gyvenimą. Antrasis vaizduoja fizinę jėgą, kuri žmogui suteikia garbę per kraują ir kančią.
Visi Lietuvos garsieji vadai dažniausiai buvo pasirinkę antrąjį kovos simbolį. Tiktai vienintelis kunigaikštis, Algirdo anūko sūnus Kazimieras, silpnos sveikatos jaunikaitis, palinko prie pirmojo simbolio, kuris jį nuvedė į pačią augščiausią garbę ir nemirštančią didybę.
Šiandieną mes galime visaip spėlioti, kviesti senovės liudininkus, istorikus ir jų klausti, kas kunigaikštį paskatino imtis kryžiaus ginklo? Jie suras daugybę priežasčių, aplinkybių. Bet tikrą atsakymą galėtų duoti tik pats šventasis ir Dievas.
Trumpas gyvenimas žemėje leido jam išgarsėti per kryžių ir meilę savo artimui, įkvėpta dangiškoji dvasia po jo mirties darė stebuklus, kurie jam suteikė dangaus šventųjų bendruomenėj vietą.
Šiuo moksliniu pasisekimu ir asmeniniu naujojo daktaro laimėjimu nuoširdžiai džiaugiasi lietuviškoji visuomenė. Mes džiaugiamės todėl, kad T. Žiūraitis yra visuomenininkas, kultūrininkas, rašytojas ir žurnalistas. Mes džiaugiamės todėl, kad naujasis daktaras nėra dykumų asketas, bet patriotas lietuvis ir kartu - lietuvių tautos tarnas.
Štai dėl ko taip sunku susitvarkyti kraštams, kurie po ilgų vergijos metų įgijo laisvę. Kad laisvę išnaudotum, reikia turėti savo dvasioje aristokratišką (gera prasme) dvasios kilnumą. Ar nėra tik mūsų sielose dar šiek tiek chamo likučių? Ar mūsų žodis yra šventas, teisingumas baltas kaip sniegas? Ar esame visi drąsūs, kaip sakalai? Ar esame kupini patvaros, iniciatyvos, kuriamųjų jėgų, tėvynės meilės? Ar esame švelnūs, mandagūs ir kilnūs, kaip tikri dvasios riteriai?
Kovo mėnuo skirtas Šaulių S-gos įkūrėjo Vlado Putvio mirties sukakčiai atminti. Kaip šiandien stovi prieš akis jos ramus, visada besišypsąs veidas. Kur ji pasirodydavo, tartum giedresnis saulės spindulėlis krisdavo. Šiandien ji mums kančios, pasiaukojimo pavyzdys ir negęstančios meilės simbolis.
Jos darbai ir nueitas gyvenimo kelias- tai neišsemiamos jėgos šaltinis, kuriuo galime gaivintis abejingose valandose. Kovo mėn. ruošiamuose minėjimuose, susirinkimuose supažindinkime jaunimą su šia didžios dvasios moterimi - šaulių močiute. Šaulėms moterims telieka ji gyva mūsų atmintyje, mūsų širdyse ir darbuose.
“Šaulė”, tai buvo grandis, jungianti visą šaulinę šeimą ir pasiekianti kiekvieną jos narę: kartu tai buvo darbo jėgų šaltinis, teikiantis žinių ir praktiškų nurodymų visais organizaciniais reikalais. Jos uždavinys buvo ugdyt...
tags: #vienkiemis #vidurineje #azijoje