Dešimtmečius visuomenėje vyrauja mintis, kad „už pinigus laimės nenusipirksi“. Tačiau daugelis tyrimų paneigia šią teoriją. Mokslininkai yra tikri, kad mūsų laimė vis dar tiesiogiai priklauso nuo to, kiek santaupų turime savo sąskaitoje.
Tyrimų Rezultatai ir Įžvalgos
Mokslininkai atliko metaanalizę, kurios metu jie ištyrė naujausių mokslinių darbų rezultatus, kad būtų sudėti visi taškai ant „i“. Dar 2020 metais mokslininkai išanalizavo Nacionalinio statistikos biuro ir „Happy Planet Index“ duomenis, siekdami išsiaiškinti, ko reikia paprastam britui, kad jis gyventų laimingą gyvenimą. Po metų mokslininkai, vadovaujami Matthew Killingswortho iš Pensilvanijos universiteto, atliko savo tyrimus ir nustatė, kad tobulumui ribų nėra - „kuo daugiau pinigų, tuo geriau“ laimei.
Faktas yra tas, kad turtingi žmonės paprastai yra sveikesni, o gera sveikata taip pat yra raktas į laimę. Kitas labai svarbus laimės aspektas - santykiai, pasitenkinimas darbu ir tiesiog mokėjimas džiaugtis gyvenimu. Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad tai, kiek lyginame save su kitais, turi įtakos mūsų laimės jausmui. Įdomu tai, kad kitas tyrimas taip pat parodė, kad turtingų tėvų vaikai turi daugiau problemų nei mažiau turtingų tėvų vaikai. Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad pinigų sumai mūsų sąskaitoje didėjant, galime tapti mažiau etiški ir mažiau empatiški. Mokslininkai mano, kad taip yra dėl to, kad turtas įskiepija laisvės jausmą.
Neseniai atlikta jaunų žmonių, gimusių nuo 1980 iki 2000 metų, apklausa parodė, kad daugiau nei 80 procentų apklaustųjų nurodė, jog jų pagrindinis gyvenimo tikslas - turtas.
Turtas ir laimė: New Rich Lifestyle. Kaip būti turtingu ir laimingu?
Harvardo Tyrimas: Ilgalaikės Laimės Aspektai
Harvardo suaugusiųjų 75 metus trunkančiame tyrime dalyvavo 724 vyrai. Nuo 1938 metų stebėjome dviejų vyrų grupių gyvenimą. Pirmosios grupės vyrai pradėjo dalyvauti tyrime, būdami Harvardo koledžo antrakursiais. O antrojoje tiriamoje grupėje buvo berniukai iš neturtingų Bostono rajonų.
Kai jie pradėjo dalyvavimą tyrime, visi šie paaugliai buvo apklausti. Jiems buvo atlikti medicininiai tyrimai. Tyrinėtojai vaikščiojo į namus ir apklausinėjo tėvus. O paskui paaugliai užaugo. Pradėjo dirbti gamyklose, kai kurie tapo advokatais, mūrininkais, gydytojais, o vienas - net Jungtinių Valstijų prezidentu. Kai kurie tapo alkoholikais. Tam tikram skaičiui išsivystė šizofrenija.
Norėdami gauti aiškų jų gyvenimo vaizdą, tyrinėtojai juos apklausė kas dvejus metus. Gaudavo duomenis apie sveikatą, rinko kraujo mėginius, skenavo smegenis, kalbėjo su jų vaikais. Ir kaip manote, kokį rezultatą gavo tyrinėtojai? Kas svarbu gyvenime, kad jaustumeisi laimingas ir sveikas? Tai ne turtas ir išgarsėjimas, arba uolus darbas. Jie gavo tris svarbias pamokas apie santykius:
- Visų pirma, socialiniai ryšiai išties yra svarbūs ir naudingi mums, o vienatvė žudo. Išaiškėjo, kad žmonės, turintys didelį socialinį ryšį su šeima, draugais, bendruomene, laimingesni, jų fizinė sveikata geresnė. Jie gyvena ilgiau už tuos, kurie turi mažiau socialinių ryšių. Vienatvės patirtis, pasirodo, nuodija.
- Antroji svarbi išmokta pamoka - tai, kad svarbu ne tai, kiek turite draugų, bet jūsų artimų santykių kokybė - štai kas iš tiesų svarbu. Pasirodo, gyvenimas konfliktuojant iš tikrųjų kenkia mūsų sveikatai. Santuokos, kuriuose dideli konfliktai, ir nėra ypatingos meilės, labai neigiamai veikia mūsų sveikatą, galbūt net blogiau, negu skyrybos. O geri iš šilti santykiai yra mūsų apsauga.
- Ir trečia svarbi išmokta pamoka apie tarpusavio santykius ir sveikatą - tai, kad geri santykiai ne tik apsaugo mūsų kūnus, bet ir mūsų smegenis. Pasirodo, kad žmonių, kurie turi patikimus santykius ir gali pasitikėti artimu žmogumi, gera atmintis išlieka ilgiau. O tų, kurie gyveno vieni, arba turėjo blogus santykius, atmintis blogėjo anksčiau.
Laimingiausios vyrų ir moterų poros teigė, kad kai jiems buvo sunku, jie kentė fizinį skausmą, jų nuotaika vis tiek buvo gera, nes šalia buvo artimi žmonės. Be to, geri santykiai nebūtinai nuolat turi būti sklandūs.
Pinigai Kaip Energijos Išraiška
Tarologės, Reiki meistrės ir aromapsichologės Linos Balsės mintis apie pinigus ir laimę: pinigai - žmogaus vertės visuomenėje išraiška. Kuo daugiau duodame (vertės) pasauliui, kuo didesniam kiekiui žmonių suteikiame vertę, tuo daugiau atlygio (pinigų) gauname. Pinigai patys savaime laimės nesuteikia, bet jei žmogus šiaip ar taip ne itin laimingas, gal smagiau tokiu būti su pinigais. Iš tiesų ne pinigai suteikia džiaugsmo, laimingi jaučiamės, kai tinkamai juos naudojame, kai išleidę įgyjame vertingų patirčių.
Žmonės taip pat linkę manyti, kad dėl pinigų praras draugus ar sutuoktinį. Nemažai žmonių įsitikinę, kad geriau duoti nei imti. Jie tarsi stengiasi nusipelnyti laimės, meilės, gerovės labai daug duodami, tačiau nelaiko savęs vertais priimti. Giminės vertybės, įsitikinimai, požiūris į pinigus ir save perduodami palikuonims.
JAV buvo atlikti tyrimai su loterijos laimėtojais. Paaiškėjo, kad praėjus 2 metams po laimėjimo 8 ir 10 laimingųjų turėjo mažiau pinigų nei iki tol. Šie asmenys teigė, kad tai buvo blogiausia, kas jiems nutiko gyvenime, nes prarado šeimą, draugus, save.
Tam tikrais atvejais, kai žmonės iš prigimties turi daug neigiamų savybių, daug pinigų ir jų gavimo stresas, paskatina jas atsiskleisti, nes žmogus pasijunta gavęs neribotą laisvę ir valdžią, apsvaigsta nuo to. Bet taip nutinka ne dėl pačių pinigų, ne jie sugadino žmogų.
Laimė ir Lyginimasis su Kitais
Paradoksas: nuo II Pasaulinio karo Europoje žmonių pajamos kilo kelis kartus, tačiau laimingumas nedidėja. Iš esmės žmonės, kurie gyvena turtingose šalyse, yra laimingesni nei tie, kurie gyvena skurdesnėse šalyse. Tačiau šios sąsajos nėra tiesioginės.
Statistika rodo, kad iki pilnos laimės trūksta to, kad kitiems nesisektų. Tai gali skambėti keistai, tačiau tai įrodo tyrimai ir netgi plačiai paplitę priežodžiai. Įdomus tyrimas buvo atliktas Harvardo universitete. Studentų buvo klausiama ką jie pasirinks: jūs gaunate 50 tūkst. dolerių, o kiti - po 25 tūkst. arba jūs gaunate 100 tūkst. dolerių, o kiti gauna po 200 tūkst. Tyrimas parodė, kad daugiau žmonių pasirinko pirmą variantą. Tai rodo, kad žmonės geriau renkasi mažiau pinigų, bet svarbu daugiau, nei kiti.
Visuomenėje nuolat vyksta mūšis - tai mūšis už statusą. Viena nelaimingumo priežastis - nedarbas. Reikia daryti viską, kad žmogus nebūtų bedarbiu ilgiau nei metus, nes tada jo galvoje prasideda jovalas, prarandami įgūdžiai.
Skandinavijos Pavyzdys
R. Kuodis įsitikinęs, kad turime aiškų pavyzdį - Skandinaviją. Skandinavai yra vieni iš laimingiausių ir mes galime iš jų daug ko pasimokyti. Jie susitvarko su savo lūkesčiais. Skandinavai yra aukštos kultūros ir net labai daug uždirbantis žmogus neskuba to rodyti ir mėgautis, nes tai blogo skonio ženklas.
Ko reikia, kad būtume laimingi?
- Keiskite savo požiūrį į gyvenimą ir tapkite kiek įmanoma labiau optimistais.
- Tvarkykite savo darbo ir poilsio balansą.
- Orientuokitės į patirtis, o ne į daiktus.
- Stenkitės kuo daugiau šypsotis ir juoktis.
- Susimąstykite apie savo lūkesčius.
Žmogui svarbūs keturi kriterijai, kurie nulemia laimės lygį: ekonominis, žmogiškasis, socialinis ir gamtinis. Taigi absoliutus pinigų kiekis nėra toks svarbus. Kur kas svarbiau, kad turėtume daugiau, nei jūsų socialinio sluoksnio atstovai, draugai, kaimynai.
Patirtys ir Emocijos
Žmonės linkę galvoti, kad kelionės ar perskaitytos knygos įspūdis išblės greitai, o naujas pirkinys džiugins ilgai. Tačiau prie suknelės ar automobilio irgi priprantama. Paprastos žmogiškos laimės, emocinės pilnatvės problematika iš tiesų daugiabriaunė ir sunkiai apčiuopiama.
Pripažįstame tą ar ne, mūsų požiūris į pinigus ima formuotis dar vaikystėje, dažnai jį lemia kultūriniai stereotipai. Laimės lygį kur kas labiau lemia aplinkybė, kam žmonės tuos pinigus leidžia. Privalau atidėti svarbius man tikslus, kol negalėsiu to sau leisti (turėti vaikų, tęsti studijas ir pan.). Vis dėlto apskritai geriausia siekti protingo kompromiso, atidedant pinigus ilgalaikiams tikslams, bet ir stengiantis susikurti tokį gyvenimą, apie kokį svajojate. Iš tiesų pinigai nėra kažkas vien gero ar blogo, svarbiausia tai, kaip jūs su pinigais elgiatės.
Pasak Gallupo instituto 138 šalyse vykdytos apklausos, žmonija dar niekada nebuvo tokia laiminga kaip dabar. Stenfordo universiteto psichologai kelių šimtų žmonių paklausė, jie gyvena laimingą ar prasmingą gyvenimą, ir tuo pat metų stebėjo jų psichinės sveikatos būklę. Platesnis mąstymas būdingas prasmę jaučiantiems žmonėms, kurie tačiau gyvena ne tokį linksmą gyvenimą.
Laimės ir Pinigų Sąsaja
Laimės konceptas tyrinėtas iki begalybės. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad pinigai laimę visgi gali užtikrinti. Laimės ir pinigų sąsaja pradėta tirti jau 18 a. Tuomet buvo manoma, kad kuo daugiau uždirbi, tuo laimingesnis esi. Viduramžiais pagrindinį vaidmenį laimės sampratoje vaidino religija. Dabartiniais laikais pradeda formuotis tarpdisciplininė mokslo šaka - laimės ekonomika. Viena iš pagrindinių laimės ekonomikos idėjų yra tai, kad svarbiau yra bendroji nacionalinė laimė negu bendrasis vidaus produktas.
Tyrimai rodo, kad laimingi žmonės turi pranašumų ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir darbo rinkoje. Jie dažniausiai greičiau ir efektyviau susiranda darbą, dažnai gauna didesnį darbo užmokestį, yra produktyvesni, įsitraukia į bendruomenines veiklas. Tačiau laimė neturėtų būti siejama tik su pinigais. Laimės tyrimų kontekste dažnai yra minimas reikšmingas 2010 m. Danielio Kanemano ir Anguso Deatono, kurie laimėjo Nobelio ekonomikos premiją, tyrimas. Jame sakoma, kad daugiau pinigų yra iš tiesų siejama su geresne savijauta, tačiau tik iki tam tikros ribos. Jie išskyrė iki 75 tūkstančių dolerių per metus.
Rašydama disertaciją autorė tyrė, kaip savarankiškai dirbantys asmenys sugeba paskirstyti laiką tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Būtent tirdama Lietuvoje savarankiškai dirbančius asmenis aš taip pat nustačiau, kad kuo žmonės daugiau gauna pajamų per mėnesį, tuo jie jaučiasi laimingesni ir kuo jie jaučia didesnį pasitenkinimą darbu, tuo jie yra laimingesni. Kuo labiau patenkinti asmeniniu gyvenimu, tuo jie yra laimingesni. Mokslininkė sako, kad galima išskirti laimės sudedamąsias dalis, pavyzdžiui pasitenkinimą darbu ar pasitenkinimą asmeniniu gyvenimu.
Pasaulio laimingumo ataskaitoje Lietuva pagal naujausią statistiką yra 19-oje vietoje, o Lietuvos jaunimas laikomas pačiu laimingiausiu. Mokslininkai sako, kad apie 33 procentus laimės lemia genetika, apie 40 proc. tai priklauso nuo mūsų veiksmų, ir visa kita priklauso nuo aplinkos.
Pinigų Kiekis ir Laimė
77 tūkst. eurų per metus arba 6,4 tūkst. eurų per mėnesį - vidutiniškai tiek uždirbantis žmogus būtų laimingas ir patenkintas savo gyvenimu. Studijos rezultatai parodė, kad abi didesnes algas gaunančios moterys jausis laimingesnės už pirmąją. Bet trečioji vargiai bus laimingesnė už antrąją. Kitaip tariant, egzistuoja suma, kurią peržengus laimės nebedaugėja. Pajamų „sotumo“ riba JAV namų ūkiams yra 75 tūkst. dolerių.
| Šalis | Laimės riba (eurų per metus) |
|---|---|
| Australija ir Naujoji Zelandija | 100,000 |
| Lotynų Amerika ir Karibai | 28,000 |
Šiaurės Europos valstybės „daro kažką gerai kalbant apie geram gyvenimui sudaromas sąlygas“, - sakė Kopenhagoje įsikūrusio „Laimės tyrimų instituto“ vadovas Meikas Wikingas. Augant pajamoms teigiamų emocijų daugėja ir jos stiprėja, bet tik iki tam tikros sumos. Svarbu, kam pinigai išleidžiami. Įvairios studijos patvirtina, kad patirtys suteikia daugiau džiaugsmo už daiktus. Sakoma, kad daugiau laimės suteikia ir dėl kitų išleisti pinigai, pavyzdžiui, labdarai. Eksperimentą mokslininkė Elizabeth W. Dunn pakartojo ne vienoje valstybėje. Harvardo universiteto profesorius psichiatras George`as Vaillantas taip pat įsitikinęs, kad laimės nelemia pinigai, naujas telefonas ar darbas, kurį atlikti paprašo kiti.
Harvardo mokslininkai atrado aiškų ryšį tarp gerų santykių su motina vaikystėje ir didesnio uždarbio suaugus, o prastas bendravimas gali būti silpnaprotystės senatvėje priežastis. Lietuva atsidūrusi šeštame dešimtuke. O laimingiausi pasaulyje yra danai - čia nelaimingų žmonių tėra 1 procentas. Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis pastebi, kad kol kas Lietuvoje tokie žodžiai, kaip laimės ekonomika, felicitarinė politika, labai mažai kam girdėti.
Harvardo universiteto Granto studijos išvadose skelbiama, kad svarbiausias veiksnys, lemiantis pasitenkinimą gyvenimu, yra stiprūs asmeniniai santykiai. G. Vaillantas sako, kad žmonės apskritai nežino, kas yra gyvenimo gerovė, todėl pasitenkinimo ieško ne ten, kur reikia. Dalykai, turintys išliekamąją vertę, sako jis, yra tie, kuriais mes prisidedame ir prie kitų žmonių geros savijautos. Harvardo Granto studijos mokslininkai aiškinosi ir alkoholizmo poveikį vyrams. Anot mokslininkų, išgeriantieji, kurie dar ir rūkydavo, dažnai susirgdavo plaučių vėžiu.
Profesorius B. Gruževskis sako, kad Lietuvoje vyrai labiausiai kenčia dėl patriarchalinio požiūrio į vyro padėtį šeimoje ir visuomenėje. Tačiau pagrindinė taisyklė, kurią mes atradome per Granto tyrimą, ta pati - jeigu ji arba jis galvoja tik apie save, o ne apie kitus, gyvenimas nesiklosto teigiama linkme. Anot G. Navaičio, moteris atlieka svarbiausią vaidmenį ir saugant bei puoselėjant santuoką. Per Harvardo tyrimą mokslininkai atrado aiškų ryšį tarp gerų santykių vaikystėje su motina ir didesnio uždarbio suaugus, o prastas bendravimas gali būti silpnaprotystės senatvėje priežastis.
Granto studijos mokslininkai sako atradę nuostabų faktą apie senėjimą. Anot jų, su laiku gyvenimas gali gerėti, o ne eiti į bloga. B. Gruževskis sako, kad senatvė yra galimybė pradėti gyventi kitaip. Laimingo gyvenimo paslaptis, G. Navaičio teigimu, dar slypi ir socialiniuose ryšiuose bei savo psichologinio pasaulio tobulinime. Profesorius B. Gruževskis pabrėžia harmoningą santykį su savimi ir aplinka.
Laimės Paieškos: Istorinis ir Mokslinis Požiūris
Žmonijos siekis laimės tęsiasi per tūkstantmečius, nuolat žadina susidomėjimą filosofams, psichologams ir mokslininkams. Kasmet skelbiamas „Pasaulio laimės indeksas“ (World Happiness Report) rodo bendras mėginimas vertinti visuomenės gerovę, remiantis tokiais veiksniais kaip turtas, sveikata ir socialiniai ryšiai.
Paskutinių dešimtmečių psichologiniai tyrimai išskiria dvi pagrindines laimės sampratas: „apačia-viršus“ modelis teigia, kad išoriniai aspektai sudaro laimės pagrindą, o „viršus-apačia“ modelis pabrėžia vidines žmogaus savybes. Naujas Kalifornijos universiteto psichologės Amory Beck tyrimas kelia abejonių dėl visiems tinkamų laimės formulių. Beck ir jos kolegos pabrėžia, kad žmogaus patirties įvairovė reikalauja labiau individualizuoto požiūrio.
Kad sukurtume efektyvias intervencijas, pirmiausia turime suprasti individualios laimės šaltinius. Rezultatai parodė didelę įvairovę: apie pusė respondentų patyrė vienpusį ryšį tarp pasitenkinimo konkrečia gyvenimo sritimi ir bendros laimės, ketvirtadalis - sudėtingesnį, abipusį santykį. Tai rodo, kad laimės keliai daugeliui žmonių yra išskirtinai individualūs ir jų negalima paaiškinti tik vienu modeliu.
Šio tyrimo išvados skatina peržiūrėti plataus masto laimės ir gerovės apklausas bei intervencijas, kurios dažnai neatsižvelgia į individualius skirtumus. Toks požiūris pripažįsta, kad laimė priklauso tiek nuo išorinių sąlygų, tiek nuo vidinės žmogaus būsenos. Individualūs laimės keliai rodo poreikį kurti pritaikytas gerovės strategijas, apimančias psichologinę pagalbą, bendruomenės išteklius ir politikos priemones, gerbiančias asmeninius skirtumus.