Tiesioginės išmokos yra svarbi priemonė, padedanti užtikrinti tvarų ir konkurencingą žemės ūkį, maisto saugumą ir kaimo vietovių gyvybingumą. Jos yra svarbi priemonė, padedanti užtikrinti tvarų ir konkurencingą žemės ūkį, maisto saugumą ir kaimo vietovių gyvybingumą.
Deklaruoti dirbamos žemės plotus, kaip ir ganyklas, reikia tiems žemės ūkyje besidarbuojantiems žmonėms, kurie siekia tiesioginių išmokų, o kartu - ir paramos pagal KPP priemones. Nedeklaravus žemės paramos gauti neįmanoma.
Pildant elektroninę paraišką elektroninėje duomenų bazėje nubraižomas ir deklaruojamas laukas ir nurodoma, kokios paramos prašoma.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC) renka paraiškas, o kartu su jomis suplūsta visi duomenys, susiję su žemės ūkio naudmenų bei pasėlių deklaravimu.
Šie metai - pirmieji, kai tiesioginės išmokos už pievas ir prižiūrimas ganyklas bus mokamos tik tiems ūkininkams, kurie laiko gyvulių, naminių paukščių ar turi dirbamos žemės.
Numatyta, kad šiuo metu ir tiesioginių išmokų siekiantis žmogus turi laikyti tiek gyvulių, kad 1 hektarui žemės jų tektų ne mažiau kaip 0,1 sąlyginio vieneto. Pavyzdžiui, deklaruojant 10 hektarų žemės ūkyje turi būti auginama 1 karvė arba 10 avių.
Ūkininkams tenka atsižvelgti ir į tai, kad siekiant ne tik tiesioginių išmokų, bet ir paramos pagal tam tikras KPP priemones yra nustatytos tam tikros gyvulių ir turimos žemės kiekio proporcijos, pavyzdžiui, parama ūkininkaujantiems nepalankiose vietovėse teikiama, jei 2 ha žemės tenka ne mažiau kaip 1 karvė.
Žemės Nuoma ir Deklaravimas
Deklaruojamų laukų ribas dažnas ūkininkas kone kasmet turi keisti, nes sunkumų jiems sukelia žemės nuoma. Mat žmonės, ypač vyresnio amžiaus, žemę paprastai išnuomoja metams. Po to ją arba pernuomoja didesnę kainą pasiūliusiems ūkininkams, arba apskritai atsisako nuomoti.
Pasak B. Martuzevičiūtės, deklaracijos yra ir tam tikras ginčų dėl žemės veidrodis. Jame atsispindi ir giminių nesutarimai, ir ginčai dėl nuosavybės. Pasitaiko, kad tas pat žemės sklypas būna išnuomotas keliems ūkininkams.
Deklaracijose atsispindi ir žemės reformos klaidos: kartais tą patį lauką deklaruoja net keli asmenys.
ŽŪIKVC tokią elektroninę bazę pradėjo kurti 2002-ųjų rudenį, o nuo 2005 metų pradėta galvoti ir apie tai, kaip juose elektroniniu būdu nubraižyti pasėlių laukus.
Anot B. Martuzevičiūtės, mūsų šalyje buvo pasirinkta kontrolinių žemės sklypų duomenų bazė - vadinamųjų blokų modelis. Dauguma ES šalių tam naudoja kadastrinių matavimų registrą, tačiau Lietuvoje jis tam nėra tinkamas.
Todėl pastaraisiais metais ūkininkai pradėjo daryti sklypų geodezinius matavimus, kad išvengtų nesusipratimų siekdami tiesioginių išmokų ar paramos pagal KPP programas.
Praktiniai patarimai 2015 m. deklaravusiems žemės ūkio naudmenas ir pasėlius – transliacija iš LNB
Paraiškų Priėmimo Sistema
Šiais metais kontrolinių žemės sklypų duomenų bazė buvo atnaujinta atsižvelgus į ES auditorių pastabas. Šiuo metu deklaruojami žemės sklypai lyginami su kelerių metų ortofotografiniais žemėlapiais.
Jos privalumas, kad iš karto, teikiant paraiškas, fiksuojamos klaidos, jei, pavyzdžiui, ūkininkų deklaruoti žemės sklypai dengia vienas kitą ar kerta kontrolinio sklypo ribas.
Taip pat sistema sudaro galimybę iš karto patikrinti, ar pareiškėjas gali dalyvauti atitinkamose KPP programose, pavyzdžiui, siekti išmokų už ūkininkavimą mažiau palankiose vietovėse arba pagal „Natūra 2000 išmokos” priemonę.
Kliūtys ir Iššūkiai
Nors žemės ūkio naudmenos ir pasėliai siekiant tiesioginių išmokų ir dalyvaujant KPP programose deklaruojami jau aštuonerius metus, vis dėlto dar yra sunkumų, kurie ūkininkams kainuoja ir nervų, ir gaišaties.
Per daugybę metų, kol jos nelietė nei plūgai, nei žoliapjovės, ji apžėlė menkaverčiais berželiais, drebulėmis ar krūmais. Už ją ūkininkai nebūtų galėję gauti jokių išmokų, todėl ši žemė kontrolinių sklypų žemėlapiuose buvo padalyta į atskirus blokus.
Dabar ūkininkai tą žemę atsiėmė, išnaikino medelius, įdirbo žemę ir norėtų ją dirbti ir gauti išmokų, tačiau jų paraiškos stringa, nes administruoti tokias paraiškas yra gana sudėtinga.
Nors ūkininkai ir anksti pateikia sklypų deklaraciją, paraiškos administravimas įstringa. Procesas trunka tol, kol NMA atlieka patikrą vietoje, išmatuoja sklypus, o Žemės ūkio ministerijos komisija nusprendžia, kad galima pakoreguoti kontrolinį žemės sklypą.
Tiesioginių Išmokų Sistema 2023-2027 Metais
ES šalių bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2023-2027 metų strateginiuose planuose numatyta, kad turi būti teikiamos bazinės išmokos ir išmokos už rūpinimąsi klimatu, aplinka bei gyvūnų gerove (ekologines sistemas). Kadangi ES šalys šias išmokas teikti privalo, jos dažnai vadinamos privalomosiomis išmokomis.
Be to, ES šalys gali nuspręsti teikti ir kitokių išmokų, skirtų konkretiems sektoriams ar ūkininkavimo rūšims. Yra specialių sistemų, skirtų labiau padėti mažiems ir vidutiniams ūkiams, jauniesiems ūkininkams, taip pat ūkininkams, vykdantiems veiklą vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių, ir (arba) sektoriams, kuriuose patiriama sunkumų.
2023-2027 metais tiesioginių išmokų sistemos apibrėžiamos Reglamento (ES) 2021/2115 (Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų) 20-41 straipsniais. Kai kurios sistemos yra privalomos, kitos gali būti savanoriškai įtrauktos į BŽŪP strateginius planus.
Pagrindinės Paramos Formos:
- Bazinė pajamų parama tvarumui didinti: metinė išmoka už hektarą.
- Papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti: papildoma išmoka už pirmuosius hektarus, siekiant perskirstyti tiesiogines išmokas iš didesnių ūkių mažesniems.
- Papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams: papildoma išmoka jauniesiems ūkininkams.
- Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinės sistemos): parama ūkininkams, kurie įsipareigoja laikytis klimatui, aplinkai bei gyvūnų gerovei naudingos žemės ūkio praktikos.
- Susietoji pajamų parama: parama, skirta šalinti sunkumus, susijusius su socioekonominiu ir aplinkosaugos požiūriais svarbiais sektoriais.
Kas Gali Gauti Tiesiogines Išmokas?
Kasmet tiesiogines išmokas ES gauna daugiau kaip 6 mln. paramos gavėjų, Lietuvoje 2023-2024 m. - vidutiniškai 113 tūkst. Jos skiriamos aktyviems ūkininkams (fiziniams asmenims arba bendrovėms), kurie bent minimaliai verčiasi žemės ūkio veikla, t. y. vykdo žemės ūkio gamybą arba laiko žemės ūkio paskirties žemę tokios būklės, kad ji būtų tinkama ūkininkauti.
Visos valstybės narės nustato minimaliuosius reikalavimus tiesioginėms išmokoms gauti. Daugelis jų nustato tiek ploto, tiek finansines ribas - atitinkamai 0,3-4 ha ir 100-500 Eur. Lietuvoje minimalus plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, sudaro 1 ha, arba 100 Eur, jei laikomi ūkiniai gyvūnai ir paraiškoje deklaruojama mažiau nei 1 ha žemės ūkio naudmenų.
Ūkininkai, norintys gauti tiesiogines išmokas, kiekvienais metais turi teikti paraiškas ir laikytis tam tikrų taisyklių. Be teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų, kurie yra privalomi norint vykdyti ūkininkavimo veiklą, išmokas gaunantys ūkininkai turi laikytis ir paramos sąlygų, t. y. jie privalo išlaikyti žemę geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės.
Už tiesioginių išmokų administravimą atsako Europos Komisijos prižiūrimos nacionalinės mokėjimo agentūros. Jos tvarko paramos paraiškas, moka išmokas ir vykdo tam tikras patikras. Lietuvoje šias funkcijas atlieka Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA). Ji atsakinga už paramos lėšų administravimą, lėšų išmokėjimą, išlaidų valdymą, kontrolę.
Tiesioginių Išmokų Finansavimas
2023-2027 metais, kaip ir anksčiau, tiesioginės išmokos finansuojamos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF).
Lietuva, dalyvaudama derybose dėl daugiametės finansinės programos, vienu iš prioritetų yra įvardijusi tiesioginių išmokų suvienodinimą ES lygiu. Nepaisant to, kad po paskutinių derybų 2020 m. šis procesas pajudėjo sparčiau (1 pav.) nei iki tol, tačiau Lietuva, kaip ir Estija bei Latvija, 2027 metais užsitikrins tik apie 80 proc. ES vidutinio tiesioginių išmokų lygio.
2023-2027 m. laikotarpiu ES šalių narių tiesioginėms išmokoms skirta apie 190 mlrd. Eur ir jos sudaro apie 70 proc. ES BŽŪP lėšų.
Tiesioginių Išmokų Struktūra Lietuvoje
Iš viso Lietuvai per šį laikotarpį tiesioginėms išmokoms skirta 3012,3 mln. Eur arba apie 600 mln. Eur kasmet. Ši suma mokama atskiroms tiesioginėms išmokoms:
- Pagrindinė (bazinė išmoka)
- Perskirstymo (pirmųjų ha) išmoka
- Jaunųjų ūkininkų išmoka
- Susietoji parama
- Ekologinių sistemų išmokos
Lietuvoje, kaip ir dalyje kitų ES šalių narių, taikomas bazinių tiesioginių išmokų ribojimas sumoms virš 100 tūkst. Eur.
| Metai | ES vidurkis, Eur/ha | Lietuva, Eur/ha | Lietuvos dalis nuo ES vidurkio, % |
|---|---|---|---|
| 2023 | X | Y | Z |
| 2027 | X | Y | 80 |