Pelno mokestį mokėti reikia, net jei metai buvo nuostolingi. O kartais atvirkščiai - metai pelningi, o pelno mokesčio mokėti nereikia. Ir jokios buhalterio nekompetencijos ar klaidos čia nėra. Tai dažna ir reali situacija, susidaranti dėl finansinės ir mokestinės apskaitų skirtumų. Žinoti šiuos skirtumus privalu ir vadovui, kad galėtų įsivertini priimtų sprendimų įtaką pelno mokesčio dydžiui, t. y.
Trumpai: pelnas - ganėtinai plati sąvoka, kuri šnekamojoje kalboje gali apimti ir kitus "pseudo-sinonimus" (pvz., grąža, pajamingumas, pelningumas). Kalbant tiksliau, pelnas - tai teigiamas skirtumas tarp pajamų ir sąnaudų. Neigiamas skirtumas, tampa nuostoliu. Kokios rūšies tai pelnas, priklausys nuo to, kokias sąnaudas iš pajamų atimsime.
Plačiau: finansų analizėje, pelnas yra vienas svarbiausių įmonių finansinių rodiklių. Kuo didesnis pelnas, tuo didesnė grąža akcininkams. Žinoma, kuo verslas stambesnis, tuo didesnio uždarbio iš jo tikimasi. Todėl įmonių pelningumui lyginti dažniausiai pasitelkiamos pelno maržos, kurios pelno dydį vertina santykinai su įmonės pajamomis.
Nepaisant socialinės atsakomybės, tęstinumo, ir kitų panašių sąvokų - pelnas yra kiekvieno verslo esmė. Žinoma, svarbūs ir kiti rodikliai: pajamos, rinkos dalis, augimas, socialinė atsakomybė ir pan., tačiau jei įmonė dirba nuostolingai - tai jau blogas signalas. Jei įmonė nuostolingai dirba ilgą laiką - tai rimtas pavojaus signalas, keliantis riziką įmonės mokumui. Grynasis pelnas patronuojančios įmonės akcininkams (t.y. Pasidalink nuoroda su draugais ir kolegomis!
Veiklos Pelnas
Lengviausiai suprantamas ir paprastai apskaičiuojamas veiklos (kartais vadinamas ir finansiniu) rezultatas. Šis dydis įmonės pelno (nuostolio) ataskaitoje nusako, kiek įmonė uždirbo, ir yra apskaičiuojamas remiantis verslo apskaitos standartais (VAS) arba tarptautiniais verslo apskaitos standartais (TVAS). Viskas, kas yra pajamos, ir yra pajamos, o viskas, kas yra sąnaudos, ir yra sąnaudos.
Mokestinis Pelnas
O štai pelno mokesčio įstatymas nustato savas taisykles. Mokestinis pelnas - tai dydis, nuo kurio skaičiuojamas pelno mokestis. Pajamų ir sąnaudų pripažinimo laikotarpiai gali skirtis. Pelno mokesčio įstatyme pajamos skirstomos į apmokestinamas pajamas ir neapmokestinamas pajamas. Jau pats pavadinimas nurodo, kad nuo pirmųjų pelno mokestis yra skaičiuojamas, o nuo antrųjų - ne.
Sąnaudos Pelno Mokesčio Įstatyme
Sąnaudos Pelno mokesčio įstatyme (PMĮ) skirstomos į tris grupes - leidžiamus atskaitymus, ribojamo dydžio atskaitymus ir neleidžiamus atskaitymus. Tačiau net jeigu įstatymas nurodo, kad atskaitymai neleidžiami ir mokestinio pelno susimažinti nepavyks, nereikia jų vengti. Egzistuoja tik viena taisyklė, kas yra leidžiami atskaitymai - tai įprastinės sąnaudos, būtinos pajamoms uždirbti.
Autoservisui tai autodetalės, pramogų organizatoriui - fejerverkai, masažo salonui - aromatinės žvakės, kavinei - kava, o visiems bendrai - reklama, konsultacijos, patalpų nuoma ir t. t.
Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai - tai įmonės sąnaudos, kurių dydis pelno mokesčių tikslais yra ribojamas. T. y. pelno mokesčio įstatymas nurodo, kuri atskaitymų dalis apskaičiuojant pelno mokestį gali būti įtraukta į išlaidas, o kuri - ne. Šios sąnaudos mažina apmokestinamąjį pelną tik tada, kai atitinka nustatytus kriterijus ir dydžius. Likusi jų dalis priskiriama neleidžiamiems atskaitymams ir (ar) gali persikelti į kitus mokestinius metus.
Apskaičiuojant pelno mokestį iš pajamų galima atimti tik 50 % reprezentacinių sąnaudų, tačiau įstatymas to visai neleidžia, jeigu reprezentacinės sąnaudos buvo patirtos dėl susijusių asmenų.
Įmonė prekiauja džiovintais vaisiais, prieskoniais. Saugojimo metu jie natūraliai praranda drėgmę ir tampa lengvesni - t. y. natūrali netektis. Nustačius natūralios netekties dydį, jis privalo būti palyginamas su įmonės pajamomis, nes pelno mokesčio įstatymas leidžia natūralios netekties sąnaudas, kurios neviršija 1 % įmonės pajamų dydžio.
Beviltiškos skolos finansinėje apskaitoje turi būti pripažintos sąnaudomis, kai paaiškėja, kad skola nebus atgauta. Tai gali būti ir mėnuo nuo skolos atsiradimo (prekių pardavimo, paskolos suteikimo). Tačiau pelno mokesčio įstatymo atžvilgiu privalu išlaukti 12 mėnesių nuo skolos atsiradimo, turi būti surinkti reikiami dokumentai bei skola atitikti tam tikrus kriterijus.
Neleidžiami atskaitymai - tai tokios sąnaudos, kurios negali būti atskaitomos iš pajamų apskaičiuojant pelno mokestį.
- Parama, išskyrus PMĮ 28 str.
- Išmokos, nepagrįstos PMĮ 31 str.
- Neapmokestintos PMĮ 37 str.
- Sąnaudos, susijusios su pajamomis iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, jei laivybos vieneto pasirinkimu pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pagal PMĮ 381 str.
Įvertinus, kas yra leidžiami atskaitymai, koks jų dydis bus leidžiamas (arba neleidžiamas) nuo ribojamų dydžių atskaitymų ir kokiomis sąnaudomis nebus galima sumažinti mokestinio pelno (neleidžiami atskaitymai), mokestinis pelnas apskaičiuojamas dviem būdais.
Mokestinis pelnas gali smarkiai skirtis nuo finansinio pelno, todėl vadovui tikslinga domėtis šio dydžio apskaičiavimu ir nepamiršti savo buhalterio paprašyti detalios pelno mokesčio apskaičiavimo ataskaitos.
Dažna kuriozinė situacija, kai buhalteris neleidžia vienų ar kitų išlaidų, nes tai neleidžiami atskaitymai. Neleidžiami atskaitymai nėra draudžiami įstatymais, tik jie nesumažins mokestinio pelno. Vis dėlto derėtų nepamiršti ir pasidomėti, ar neatsiranda kitų mokestinių prievolių. Pavyzdžiui, vadovui nuolat pametant prekių įsigijimo dokumentus, šios išlaidos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą gali būti apmokestintos kaip darbo užmokestis, o visos išlaidos darbuotojų naudai, kurios apmokestinamos GPM mokesčiu, yra leidžiami atskaitymai.
Painu?
Mokestinių nuostolių perkėlimas, apskaičiuojant pelno mokestį
