Kviečiame vykti į pažintinę kelionę po Mažąją Lietuvą, pradedant Dreverna - senu žvejų kaimu, minimu nuo 1253 m. ir įsikūrusiu Kuršių marių pakrantėje prie Drevernos upės žiočių. Šiandien šis žvejų kaimelis po rekonstrukcijos yra tapęs vienu didžiausiu konkurentu kitoms Lietuvos vasaros sostinėms.
Strykio Turgus: Žvejybos Tradicijų Centras
Prie Drevernos upės beveik 300 metų veikė didelis žuvų turgus - Strykis, sutraukdavęs daug žvejų ir pirklių. Šiandien Strykio vardas atgimsta moderniame žuvininkystės ūkyje.
Pažintis su Drevernos Kultūra ir Istorija
Jono Gižo etnografinėje sodyboje susipažinsime su laivų gamyba ir legendinio šio amato meistro Jono Gižo palikimu. Taip pat linksminsimės krašto folkloro pristatymo programoje „Į žvejus eisiu“, sodybos kiemelyje ragausite unikalią dreverniškių žuvienę. Skanausite Mažosios Lietuvos desertą - „gliumzinį“ (varškės) pyragą, „kafiją“ (cikorijos gėrimą). Degustuosite Klaipėdos krašto vietinio vyndario „MEMEL Wine“ vyno.
Keliausite į Drevernos mažųjų laivų uostą ir plaukiosite laivu po Kuršių marias. Grįžę iš Drevernos apžvalgos bokšto (15 m) apžvelgsite Drevernos apylinkes, mirusias kopas (Naglių gamtinį rezervatą).
Vilhelmo Kanalas: Istorinis Vandens Kelias
Keliaudami pamatysite Vilhelmo kanalą. Norint apeiti pavojingą „Ventės rago kampą“, XIX a. vid. buvo suplanuota statyti 25,3 km ilgio kanalą tarp Minijos, Drevernos ir Smiltelės. Jis pavadintas tuometinio Prūsijos karaliaus, kuriam šis kraštas ir priklausė, Vilhelmo I vardu. Kanalo statybos tikslas kadaise buvo apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose. Kanalą kasė vietos gyventojai ir tik paskutiniais metais, siekiant paspartinti kasimo darbus buvo atsiųsti prancūzų karo belaisviai.
Lankupių Kabantis Tiltas ir Aukštumalos Pelkė
Pasigrožėję žavingąja Dreverna, tęsime savo kelionę į kitą nepaprastą objektą - ilgiausią kabantį tiltą visoje Lietuvoje. Lankupių kabantis tiltas - tai 130 m ilgio, 1,4 m pločio metalinis lentomis dengtas tiltas per Miniją Lankupių kaime, jungiantis Klaipėdos ir Šilutės rajonus. Pripažintas ilgiausiu kabančiu tiltu Lietuvoje, pastatytas 1900 m., remontuotas 2000 ir 2014 m. Apžiūrėję ilgiausią tiltą Lietuvoje keliausime patyrinėti nepaprasto gamtos stebuklo - Aukštumalos pelkės.
Alpinio Šalvio Ūkis „Strykio žuvys“
Upėtakių rūšiavimas pagal dydį
Alpinio šalvio ūkis „Strykio žuvys“ - tai modernus žuvininkystės ūkis, įsikūręs Drevernos uoste, Klaipėdos rajone, netoli Karaliaus Vilhelmo kanalo. Ūkyje auginama Alpinis šalvis (lot. Salvelinus alpinus) - lašišinių šeimos gėlavandenė žuvis, gyvenanti šaltuose ir krištolo skaidrumo vandenyse.
Ūkyje naudojama uždara recirkuliacinė akvakultūros sistema (RAS), leidžianti efektyviai valdyti vandens kokybę ir sumažinti aplinkos poveikį. Alpinis šalvis pasižymi švelniu, ne per riebiu skoniu ir tvirta tekstūra. Ji yra puiki alternatyva lašišai, ypač vertinama dėl savo maistingųjų savybių: gausu omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų B12 ir D, seleno bei fosforo.
„Strykio žuvys“ siūlo ne tik šviežią žuvį, bet ir edukacines programas, kuriose lankytojai gali susipažinti su žuvininkystės procesu, stebėti žuvų auginimą ir sužinoti apie tvarios akvakultūros principus.
Edukacinė Programa „Strykis - Nelegalus Žuvų Turgus“
Edukacinė pramoginė programa „Strykis - nelegalus žuvų turgus“ - tai kelionė per Kuršių marių istoriją, Drevernos žvejų gyvenimą ir legendinį Strykio turgų, veikusi beveik 300 metų. Programa skirta vaikams, jaunimui ir suaugusiems. Edukacinė programa „Nelegalus žuvies turgus - „Strykis“, kviečia jus į unikalią kelionę per Kuršių marių istoriją ir žvejybos tradicijas.
Ši veikla atveria duris į praeitį, kurioje žvejai gyveno ir klestėjo šimtmečius, kur Drevernos apylinkės tapo svarbia žvejų bendruomenės dalimi. Vienas svarbiausių istorinių taškų - beveik 300 metų veikusio Strykio turgaus gyvenimas, pritraukęs daugybę žvejų ir pirklių. Edukacijos metu gilinsitės į vietines tradicijas, kultūrinį paveldą, unikalią žvejų bendruomenės bei Karaliaus Vilhelmo kanalo istoriją. Edukacijos dalyviai apsilankys moderniame žuvies - alpinio šalvio, auginimo ūkyje. Taip pat sužinosite apie žuvies auginimo ciklą, mitybą, priežiūrą ir ekologinę reikšmę.
Alpinio šalvio maistinė vertė
Štai lentelė, apibendrinanti Alpinio šalvio maistinę vertę:
| Maistinė medžiaga | Kiekis (100g) |
|---|---|
| Omega-3 riebalų rūgštys | Daug |
| Vitaminas B12 | Daug |
| Vitaminas D | Daug |
| Selenas | Daug |
| Fosforas | Daug |
Norėdami užsisakyti kelionę ar gauti daugiau informacijos, skambinkite telefonu +370 637 53 161.