Ar Verta Renovuoti Daugiabučius: Atsiliepimai, Privalumai ir Trūkumai

Pastaruoju metu itin pakilus šildymo kainoms, valstybė ieško būdų, kaip palengvinti šildymo naštą gyventojams. Tačiau kai kurie gyventojai tikina, kad kainų augimas jų negąsdina dėl jau anksčiau atliktos būsto renovacijos.

Ekspertai teigia, kad renovacija, nors ir turi trūkumų, išlieka vienu iš dviejų kelių, kaip mažinti energijos sunaudojimą ir už šildymą mokamą sumą. Pirmosios naujo šildymo sezono sąskaitos dalį šalies gyventojų nustebino.

Vilniuje, kur šildymo kainos ūgtelėjo daugiausia iš didžiųjų miestų, kai kurie gyventojai už spalį gavo dvigubai didesnes sąskaitas nei praėjusiais metais. Ekspertai prognozuoja, kad šildymo kainos gali dar augti.

Renovacija Lietuvoje: Pavyzdžiai ir Statistika

Remiantis Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, Lietuvoje pagal renovuotų daugiabučių dalį pirmauja Birštonas. Jis pateikia pavyzdį: šių metų sausį Birštone, Balio Sruogos gatvėje, esančių dešimtojo ir dvyliktojo namų šildymui reikėjo 8-11 kilovatų energijos.

Valstybės parama gyventojams skiriama tik tuo atveju, jeigu energijos sutaupymas siekia bent 40 proc.

A. A. sako: „Šiais metais visi labai diskutuoja ir akcentuoja, kaip reikės gyventi ir išgyventi. Kuo toliau laikas eina, tuo nauda didesnė, nes palūkanos fiksuotos - 3 proc. - niekas nesikeičia, įmoka, jeigu esi pasiruošęs mokėti 20 metų, nekyla, o šildymo kainos kyla, paslaugų kainos kyla, visos kainos kyla. Tad kuo toliau, tuo nauda didės. Plius - estetika, vaizdas“.

Energijos Taupymo Piramidė

Mokslininkės teigimu, norint taupyti ir efektyvinti energijos naudojimą, reikėtų sekti šia piramide ir pirmiausia dėmesį kreipti į jos pagrindą - energijos poreikių mažinimą, o tai padaryti, pasak J., galima renovacijos būdu.

Paskui jau yra pasirinkimai, bet pirmiausia reikėtų stengtis, kad energijos nereikėtų. Manau, renovacija ir yra tas šiltinimas pastatų, kuris duoda didžiausią efektą“, - sako J. „Pastatas tampa ir ilgaamžiškesnis.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedros docentas dr. Kęstutis Valančius taip pat teigia, kad renovacija yra neišvengiama. „Tokius pastatus reikia arba griauti, arba renovuoti. Kai kur tokia praktika taikoma, nes jie tikrai neefektyvūs. Kažkada kuras buvo labai pigus ir niekam nerūpėjo, kiek jis kainuoja.

Kodėl šildymo kaina yra didelė? Nes neefektyvus, kiauras daugiabutis“, - komentuoja K.

M. sako: „Projekto lygis priklausys nuo to, kiek patys gyventojai norės investuoti. Populiariausias yra minimalus paketas, kur siekiama C arba B energinio naudingumo klasės. Yra projektų, kurie siekia ir didesnės klasės, pavyzdžiui, A ar A+. Tokie pasiekimai iš tikrųjų šiek tiek išbrangina projektą, bet skaičiavimai rodo, kad tie projektai atsiperka greičiau“.

Visuomenės požiūriu šilumos suvartojimo mažėjimas yra itin svarbus tvarumo, energijos išteklių tausojimo, neigiamo poveikio aplinkai mažinimo veiksnys. Renovacijos programos palaiko statybų sektoriaus vystymąsi. Taip pat svarbu pabrėžti, kad renovacijos programos yra itin svarbus šio sektoriaus struktūrinių pokyčių veiksnys. Galiausiai svarbu akcentuoti, kad Lietuva paveldėjo labai prastos būklės daugiabučius. Renovacija ne tik padidina jų energinį efektyvumą, bet ir keičia miestų architektūrinį vaizdą“, - komentuoja V.

Renovacijos Trūkumai ir Iššūkiai

Vis dėlto LRT.lt kalbinti pašnekovai teigia, kad renovacija turi ir trūkumų. Pirmiausia - tai gana ilgas ir sudėtingas procesas. Norint atlikti daugiabučio renovaciją, tam turi pritarti daugiau kaip pusė namo gyventojų. Be to, valią balsavime išreikšti gali tik namo butų savininkai. Jeigu faktiniai gyventojai nėra savininkai, jų balsas nėra skaičiuojamas.

Į daugiabutį visi žiūri kitaip. Kai žmonės turi nuosavą turtą - sodo namą, nuosavą gyvenamąjį namą, nekyla klausimų, kodėl reikia tvarkyti sienas, stogą ar ką nors patobulinti. Visi mielu noru skiria tam lėšų, kad būtų gražiau, patogiau, komfortiškiau. Čia kyla kitų klausimų“, - teigia A.

Jie taip pat išskiria, kad procesas gana sudėtingas ir dėl kitų aspektų - gyventojai privalo gauti paskolą iš banko renovacijai atlikti, sudaryti sutartį su rangovais.

Taip pat būna dėl rekuperacijos sistemos. Atrodo, kartais nereikalinga, o kai namas renovuotas, kai oras necirkuliuoja taip, kaip turėtų, pradeda rastis pelėsis, tada gyventojai vėl pamato klaidą“, - sako V. V.

K. sako: „Renovacija gyventojams neapsimoka, bet apsimoka valstybei. Kažkada buvo, kad dėl sutaupomos energijos renovacija atsipirkdavo per dešimt metų. Pastaruoju metu skaičiuojama, kad išdalijus per metus žmonės moka tiek pat, kiek realiai mokėdavo, bet turi atnaujintą namą“.

M. taip pat teigia, kad pastaraisiais metais rangos darbų kainos padidėjo, o tai atbaido ir pačius rangovus prailginti projektų įgyvendinimo laikotarpį.

Renovacija: neišvengiamybė ar pasirinkimas?

LRT.lt kalbinti pašnekovai neabejoja, kad renovacijos pritaikymas dažnu atveju yra neišvengiamas ir būtinas. Kaip teigia J., „Arba renovacija, modernizacija, arba pastato griovimas ir naujo statybos. Jeigu matome, kad konstrukcijos susidėvėjusios, pastatas praradęs mechaninį atsparumą, tokio pastato šiltinti tikrai neverta, nes galiausiai bešiltinant galima jį pribaigti. Bet jeigu konstrukciškai viskas gerai, tai vienintelis kelias. Niekaip kitaip nesutaupysime energijos“.

Tuo įsitikinęs ir K. Valančius. „Gyventojai dėl renovacijos nelabai ką gali padaryti. Ypač išorinės, kad pastatai būtų gražūs ir efektyvūs. Gyventojai nebent gali atlikti vidinę profilaktiką, tarkime, prasiplauti šildymo sistemas, kad jos pradėtų geriau šildyti. Bet dėl to nelabai ką sutaupys, tik bus šilčiau“.

Savo ruožtu V. Darškuvienė teigia, kad vertinant galimą pritaikymą privalu atsižvelgti tiek į ekonominį, tiek į neekonominį naudingumą.

Daugiabučio Renovacija: Žingsnis po Žingsnio

Gintarė Burbienė, Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamento Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus vedėja, teigia: „Dažniausiai kalbėdami apie renovaciją minime energijos sutaupymus, tačiau gyventojams kyla daug klausimų apie patį procesą: kaip pasiekiami tie rezultatai, nuo ko jie priklauso, kiek tai kainuoja ir kokios dar naudos suteikia. Šiame turinio projekte palaipsniui pereisime visus renovacijos žingsnius, kurių reikia, kad gyventojai galėtų mėgautis komfortišku būstu“.

Šiandien Lietuvoje jau modernizuota daugiau nei 3,5 tūkst. daugiabučių namų, apie 35 tūkst. daugiabučių dar laukia savo eilės. Taip pat verta paminėti, 1,4 tūkst. jų šiuo metu yra renovacijos procese, rangos darbai vyksta daugiau nei 500 daugiabučių. Šie skaičiai parodo, kad teigiamos permainos jau palietė nemažą dalį būtų savininkų.

Daugiabučio Renovacijos Privalumai

• Mažesnės sąskaitos už šildymą
• Komfortas namuose
• Išaugusi buto vertė
• Pagerėjusi sveikata
• Nauda planetai

Kokia bus modernizacijos sukurta ekonominė grąža, priklauso nuo investicijų ir pasirinktų atnaujinimo priemonių - vidutiniškai būsto renovacija gali padėti sutaupyti 50-70 proc. pastato šildymui naudojamos energijos.

Įgyvendinus modernizacijos darbus, namas tampa sandaresnis, šiltesnis, gyventojai patys gali reguliuoti kambarių temperatūrą pagal savo poreikius - tai užtikrina geresnes gyvenimo sąlygas ir kokybę.

Kvartalinės renovacijos metu gali būti atnaujinami ne tik namai, bet ir sutvarkoma daugiabučio teritorija, šaligatviai, įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės, poilsio zonos ar modernus apšvietimas.

Skaičiuojama, kad po daugiabučio modernizacijos buto rinkos kaina vidutiniškai išauga nuo 15 iki 20 proc., taip pat didėja ir jo likvidumas.

Viso to gali padėti išvengti daugiabučio renovacija, kuriuos metu išvalomos ir atnaujinamos vėdinimo sistemos bei įrengiami rekuperatoriai, kurių dėka užtikrinama geresnė oro kokybė.

Buto renovacijos metu apšiltinus pastatą bei atnaujinus šildymo sistemą, oro temperatūra tampa tinkama ir komfortiška bei nesukelia sveikatos problemų.

Renovacija ir Aplinka

Atnaujinus daugiabučius šiluma lieka pastato viduje ir šildymas neišeikvojamas veltui. Renovacijos metu subalansuojama šildymo sistema, kuri reguliuoja vienodą šilumos paskirstymą po butus, taip pat apšiltinamos sienos bei stogas. Taigi, modernizavus būstą padidėja daugiabučio energinė klasė ir jis tampa draugiškesnis aplinkai.

Valstybės Parama Renovacijai

Jei gyvenate trijų ar daugiau butų name, kuris buvo pastatytas pagal iki 1993 m. galiojusius techninius reikalavimus, kviečiame ryžtis daugiabučio renovacijai ir įsitikinti jos nauda. Atnaujinant būstą, žinoma, reikės ir savų investicijų, tačiau valstybė prie renovacijos prisidės parama - lengvatiniais kreditais bei plačiu kompensuojamų priemonių spektru.

Pagal teisės aktus butų ir kitų patalpų savininkai privalo kaupti lėšas, kurios vėliau būtų panaudojamos pastato einamiesiems remontams, atnaujinimui ir kitoms panašioms išlaidoms.

Tačiau energijos taupymas yra tik dalis renovacijos rezultatų, todėl ir visų investicijų priskyrimas tik šiam aspektui iškreiptų vertinimą. Verta atkreipti dėmesį į priemones, kurios iš karto sukuria keleriopą naudą.

„Suprantama, kad kuo labiau nusidėvėjęs pastatas, tuo daugiau investicijų reikia jo būklei atstatyti. Eksperto teigimu, daugiabučiui namui neturint kaupimo plano ilgalaikiams remontams, kurių tikslas atkurti susidėvėjusias daugiabučio dalis, kiekvienas šio daugiabučio gyventojas prisiima riziką dėl tokių išlaidų sumokėjimo iš savo santaupų.

VIPA planuoja teikti paskolas daugiabučių modernizavimui2023 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. VIPA ketina skelbti kvietimą teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms gauti pagal Aplinkos projektų valdymo agentūros gruodžio 12 d. ir vasario 22 d. paskelbtus kvietimus. Į Daugiabučių namų modernizavimo fondą (DNMF) numatyta skirti 192 mln.

Atnaujinti daugiabutį su valstybės pagalba ar kaupiant lėšas vis tiek reikės. Priklausomai nuo pastato būklės, tos išlaidos gali būti patirtos anksčiau arba vėliau.

Skeptikai, nenorintys pokyčių ir nepritariantys renovacijai, turėtų žinoti, kad patiems gyventojams nereikia niekuo rūpintis. Tuo rūpinasi paskirtas administratorius - Elek­trėnų komunalinis ūkis (EKŪ), o gyventojams tereikia gerai susipažinti su visomis sąlygomis ir laukti sąskaitų bei jas apmokėti.

Kadangi dabar paramą šildymui gauna gyventojai, kurie už šildymą sumoka ne daugiau kaip 10 proc. nuo gautų pajamų, tai padaugėjo ne tik paramos gavėjų, bet ir gyventojų, kuriems šiuo metu už renovaciją nereikia mokėti.

Renovuoti daugiabučius naudingiausia tiems, kas butus nuomoja ar ruošiasi parduoti: nuomotojai už renovaciją sumoka, o nekilnojamojo turto rinkoje pirkėjų pirmasis klausimas, ar namas renovuotas. Nes žmonės jau įprato pirkti kokybišką daiktą. Tad kaip bežiūrėtume, renovuoti daugiabučius šiuo metu yra verta, o skeptikų noras nieko nekeisti, yra nepagrįstas.

Primename, kad renovacijai pritarti turi 55 proc. gyventojų. Kitiems gyventojams tenka paklusti daugumos nuomonei.

Valstybės parama daugiabučių renovacijai gali būti teikiama dviem būdais: subsidijos forma arba taikant fiksuotą įkainį. Šiuo metu, iki spalio 1 d. galiojančio kvietimo sąlygomis taikomas fiksuoto įkainio modelis, kai paramos suma apskaičiuojama pagal kvadratinį namo naudingojo ploto metrą.

Sutaupytą dalį galima panaudoti paskolos kreditui padengti - tai yra tikrai svarbus privalumas, apie kurį gyventojai dažnai nežino“, - sako A. Bartkevičienė.

Jei daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina arba jau yra įgyvendinę valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo projektą, o šio namo buto savininko šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, šiems asmenims teikiama valstybės parama - 100 proc. apmokamos kredito ir palūkanų įmokos“, - vardina A. Bartkevičienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, gyventojų, besinaudojančių 100 proc. renovacijos paskolos kompensacija, skaičius kasmet auga. Šiai socialinei paramai iš valstybės biudžeto kasmet skiriama apie 223,3 mln. eurų.

Gyventojams, kurie nesinaudoja 100 proc. valstybės kompensacija, taip pat sudaromos palankios sąlygos skolintis. Nereikia nekilnojamojo turto įkeitimo, garantijų ar laidavimo. Jei paskola imama iki 20 metų laikotarpiui, penkerius metus taikomos 3 proc. lengvatinės metinės palūkanos.

APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė atkreipia dėmesį, kad šiemet renovacijos tempai akivaizdžiai spartėja - jau dabar matyti, jog renovuotų daugiabučių namų skaičius viršija praėjusių metų rodiklius.

Oro Kokybė ir Renovacija

Padidėjusi anglies dvideginio ir kitų teršalų koncentracija, perteklinė drėgmė ir pelėsis nepastebimai veikia mūsų savijautą ir sveikatą, todėl tinkamas mikroklimatas bute - ne prabanga, o būtinybė. Senuose daugiabučiuose jį pagerinti padeda kompleksinė renovacija.

Ekspertai apžvelgia, kokie veiksniai tai lemia ir kaip jų išvengti. Kaip teigia Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos ir strateginio planavimo skyriaus specialistė Justina Indriliūnaitė, net ir paprasti veiksniai, tokie kaip gaivesnis oras, tinkamas vėdinimas ar mažesnė drėgmė, gali turėti didelę įtaką emocinei ir fizinei būsenai.

Anot ekspertės, pagerėjus patalpų oro kokybei sumažėja kenksmingų dalelių ir toksinių medžiagų poveikis organizmui, o tai teigiamai veikia širdies ir kraujotakos sistemą, mažina šių ligų riziką. Be to, geresnė oro kokybė padeda organizmui apsisaugoti nuo uždegiminių procesų ir oksidacinio streso. Tai reiškia, kad organizme mažėja įtampa, lėčiau dėvisi ląstelės, stiprėja imuninė sistema, o žmogus jaučiasi gyvybingesnis ir tampa atsparesnis ligoms.

Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus programų plėtotojo Vaido Pribušausko, efektyviausiai oro kokybę senuose daugiabučiuose gali pagerinti kompleksinė renovacija, kurios metu pastatas apšiltinamas, atnaujinamos inžinerinės sistemos, diegiamos šiuolaikinės technologijos, pavyzdžiui, gyvenamųjų patalpų oro rekuperacija.

APVA kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki 2026 m. balandžio 1 dienos.

Nuo Ko Pradėti?

Norintys renovuoti daugiabutį neretai nežino, nuo ko pradėti. BETA (Būsto energijos taupymo agentūra), VŠĮDaugiabučio namo renovacijos procesas prasideda nuo projekto inicijavimo. Tuo dažniausiai užsiima namo valdytojas, įvertinęs namo fizinę ir energetinę būklę - sukviečia namo butų savininkų susirinkimą. Sprendimą renovuoti daugiabutį turi priimti namo bendruomenė - pritarti turi ne mažiau 55 proc. namo butų savininkų, primena Būsto energijos taupymo agentūra (BETA).

Nerenovuoti būstai dažniausiai priklauso žemiausiai klasei, F ir G, po renovacijos būstas privalo pasiekti bent C klasę ir sutaupyti bent 40 proc. energijos. Sutaupius minėtą kiekį energijos - daugiabučio gyventojams suteikiama valstybės parama.

Šiaulių banko ekspertas pabrėžia, kad daugiabučio atnaujinimo kreditas suteikiamas ne kiekvienam buto savininkui atskirai, o jį gauna daugiabutis namas, atstovaujamas administratorius. Pastarasis atstovauja butų savininkų interesams ir yra atsakingas už visą renovacijos projektą.

Investiciniai planai sudaromi taip, kad po daugiabučio namo atnaujinimo gyventojų sąskaitos (sudėjus šildymo išlaidas ir paskolos bankui įmokas) būtų mažesnės nei iki namo atnaujinimo. BETA primena, kad socialiai remtiniems gyventojams, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą - valstybė dengia net 100 proc.

Džiugins per pusę sumažėję mokesčiai už šildymą, reprezentatyvesnė namo išvaizda, pagerėjusi gyvenimo kokybė ir pakilusi būsto vertė. Pasak G. Janėno, būsto renovacija ne tik pagerins gyvenimo kokybę, bet ir bent žingsneliu prisidės prie „žalesnio“ rytojaus - klimato kaitos stabdymo.

Gyventojų Atsiliepimai Apie Renovacijos Procesą ir Įmones

„Spaudoje dažnai informuojama apie sukčių pinkles siekiant pasisavinti gyventojų santaupas. Kaip veikia nusikalstamos grupuotės ar pavieniai individai informacija pateikiama, bet kaip nusikalstamai pinigus iš gyventojų vilioja daugiabučių administratoriai - retas pranešimas. Tad noriu pranešti apie UAB „Mano Būstas“ sugalvotą naują būdą, kaip lyg ir nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų maustomi daugiabučių gyventojai“, - teigia į naujienų portalą tv3.lt nusprendusi kreiptis kaunietė.

Tačiau, Vaivos teigimu, jos gyvenamasis daugiabutis neatitinka nei vieno iš šių reikalavimų. „Namas yra beveik 6 tūkst. kvad. metrų, pas mus renovuotas tik šildymo punktas, sienų šiltinimas, langų keitimas, balkonų stiklinimas nėra atliktas“, - pasakoja kaunietė, pridėdama, kad daugiabutis neatitinka ir kitų nurodytų reikalavimų.

Nekilnojamojo turto ekspertai jau seniai paskaičiavo: investavus į daugiabučio renovaciją, buto vertė nepakils. Pavyzdžiui Kėdainiuose 50 kv. m butas už renovaciją vidutiniškai pakloja apie 14 tūkst. eurų.

Kaip skelbia Būsto energijos taupymo agentūra (BETA)Kėdainiuose vidutinė būsto renovacijos kaina yra 277,58 euro už kvadratinį metrą. D. Macinavičius sako, kad už daugiabučių renovaciją Lietuvoje atsakingos BETA lektoriai dar praėjusiais metais vykusiuose seminaruose teigė, kad išvengti renovacijos nepavyks.

Tačiau D. Macinavičius prieš susiviliojant tokiais pažadais, ragina paskaičiuoti patiems. „Pavyzdžiui, už 50 kv. m butą senos statybos daugiabutyje gyventojai už šilumą moka apie 60 eurų per mėnesį. Taigi per metus už šilumą sumokama 180 eurų plius 540 eurų už renovaciją. Iš viso gaunasi - 720 eurų per metus.

Be kita ko, nekilnojamojo turto ekspertas primena ir visas dėl renovacijos kylančias problemas. Daug kas skundžiasi jo pagausėjimu. Pagrindinės pelėsio atsiradimo priežastys - užsandarintos sienos ir langai, o gyventojai nevėdina patalpų.

Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, iš viso Lietuvoje renovuoti 3746 daugiabučiai, tai yra tik 12, 4 proc. Daugiausia - Birštone (60 proc.), Palangoje ir Druskininkuose (po 41 proc.), Ignalinos ir Jonavos rajonuose (atitinkamai 35 proc. ir 31 proc.).

Įmonė „Mano būstas" skelbia, jog vienas renovuotas kv. metras kas mėnesį kainuotų 1,60 Eur. Tačiau žmonės nepatiklūs. Iš pradžių norėtų sužinoti tikslią savo daugiabučio renovacijos kainą.

Kai gyventojai, sukviesti į susirinkimus, ima smulkiau klausinėti jų namus administruojančių bendrovių renovacijos projektų vadybininkų, kiek kas mėnesį tektų mokėti už renovuoto pastato 1 kv. m, išgirsta miglotus atsakymus, jog viskas priklauso nuo darbų apimties, konkretaus namo sąmatos.

Aplinkos ministerija, norėdama mažinti biurokratiją, parengė naujas, dar neįsigaliojusias taisykles, kurias patvirtinus, valstybės parama, skiriama pastatų renovacijai, būtų skaičiuojama ne procentais, bet fiksuotais įkainiais.

Iš principo svarbiausia atnaujinti senus daugiabučius didesniuose miestuose. Galbūt gyvenant kur nors periferijoje, mažiukuose miesteliuose, kur ir nekilnojamasis turtas ten sunkiau parduodamas, o daugiabučiai tik 6-8 butų, gal ir neverta bandyti tokį namą atnaujinti.

Gal tada geriau bandyti mažąją renovaciją - šildymo sistemas atnaujinti. Nors Rokiškio, Kauno rajonuose mačiau renovuotų namų, kuriuose tik po 10-12 butų.

Finansavimo Schemos ir Investicijų Planai

Vykdome viešąjį pirkimą dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) energinio naudingumo sertifikatų bei investicijų planų parengimo paslaugų pirkimo. Paskelbėme šio pirkimo techninę specifikaciją svarstymui.

Siekiant paspartinti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą rekomenduojama savivaldybėms pačioms organizuoti ir vykdyti šiuos pirkimus. Būtent šiuo tikslu yra pasirašytos bendradarbiavimo sutartys tarp Aplinkos ministerijos, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros ir savivaldybių.

Savivaldybės pačios turi vykdyti energinio naudingumo sertifikatų ir investicijų planų pirkimus*, sudaryti sutartis, priimti paslaugas, nepavedant šių funkcijų kitoms įstaigoms (savivaldybės įmonėms, UAB ir pan.).

Tokiu atveju, savivaldybės administracijai atrinkus nustatyta tvarka laimėtoją, būtų sudaroma trišalė sutartis tarp savivaldybės administracijos(Pirkėjo), tiekėjo ir BUPA (mokėtojo) (sutarties projektas pateiktas savivaldybėms ir patalpintas Aplinkos ministerijos svetainėje).

Savivaldybės programai įgyvendinti savivaldybės skiria programos administratorių pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsiduoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą (Paramos įstatymas).

Projekto administratorių pasirinks namo butų savininkai tvirtindami IP. Šiam administratoriui už projekto administravimą ir turės būti apmokamos patirtos išlaidos. Valstybė kompensuoja (Įstatymo pakeitimo projekte „apmokama“ patirtos išlaidos, bet ne daugiau kaip 0,35Lt/m2 be PVM.

Jeigu konkreti priemonė patenka į Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2009, Nr. 112-4776) (toliau - Programa), 3 priede pateiktas Valstybės remiamas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) priemones, tuomet valstybės parama teikiama bendrąja tvarka.

Taikomas šiluminės energijos kainos tarifas fiksuotas konkrečioje vietovėje projekto patvirtinimo dieną, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. Mokėjimai už šilumos suva...

Svarbiausi Faktai Apie Daugiabučių Renovaciją

tags: #ar #verta #renovuoti #daugiabucius