Kada įmonėje gali būti skelbiamas streikas pagal LR DK?

Nagrinėjant klausimą, kada įmonėje gali būti skelbiamas streikas, svarbu remtis Lietuvos Respublikos Darbo kodeksu (DK). Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra streikas, kokios yra jo skelbimo sąlygos ir kokie apribojimai taikomi pagal Lietuvos įstatymus.

Kas yra streikas?

Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (DK) 76 straipsnį, streikas - tai vienos įmonės, kelių įmonių ar šakos darbuotojų arba jų grupės laikinas darbo nutraukimas, kai:

• Kolektyvinis ginčas neišspręstas.
• Darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos, darbo arbitražo ar trečiųjų teismo sprendimas nevykdomas ar netinkamai vykdomas.
• Kolektyvinio darbo ginčo nepavyko išspręsti pasitelkus tarpininką, arba kai tarpininkavimo metu pasiektas susitarimas nevykdomas.

Kas turi teisę skelbti streiką?

Paskelbti streiką įmonėje ar jos struktūriniame padalinyje turi teisę:

• Įmonėje veikianti profesinė sąjunga jos įstatuose nustatyta tvarka.
• Darbo taryba, jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas neperdavė darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos atitinkamos ekonominės veiklos profesinių sąjungų organizacijai.

Streikas įmonėje skelbiamas, jeigu šiam sprendimui slaptu balsavimu pritarė:

1. Skelbti įmonės streiką - daugiau kaip pusė įmonės darbuotojų.
2. Skelbti įmonės struktūrinio padalinio streiką - daugiau kaip pusė to padalinio darbuotojų.

Įspėjimas apie streiką

Apie būsimo streiko pradžią darbdavys turi būti įspėtas raštu:

• Ne vėliau kaip prieš septynias dienas.
• Ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų geležinkelių ir miesto visuomeninio transporto, civilinės aviacijos, medicinos, vandens, elektros energijos, šilumos ir dujų tiekimo, kanalizacijos ir atliekų išvežimo įmonėse.

Prieš streiką gali būti organizuojamas įspėjamasis streikas, kuris negali trukti ilgiau kaip dvi valandas.

Apribojimai

Draudžiama skelbti streiką:

• Greitosios medicinos pagalbos tarnybose dirbantiems darbuotojams. Šių darbuotojų reikalavimus sprendžia Vyriausybė, pasikonsultavusi su kolektyvinio darbo ginčo šalimis.
• Stichinės nelaimės zonose.
• Regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta karo, nepaprastoji padėtis, kol bus likviduojami stichinės nelaimės padariniai ar atšaukta karo, nepaprastoji padėtis.

Taip pat, kolektyvinės sutarties galiojimo metu draudžiama skelbti streiką dėl reikalavimų ar darbo sąlygų, reglamentuotų šioje sutartyje, jeigu jų yra laikomasi.

Streiko komitetas ir minimalios sąlygos

Streikui vadovauja sudarytas streiko komitetas, kuris kartu su darbdaviu privalo užtikrinti turto ir žmonių apsaugą.

Streiko metu geležinkelių ir miesto visuomeninio transporto, civilinės aviacijos, medicinos, vandens, elektros energijos, šilumos ir dujų tiekimo, kanalizacijos ir atliekų išvežimo įmonėse turi būti užtikrintos neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkinti būtinos minimalios sąlygos (paslaugos). Šias sąlygas nustato kolektyvinio darbo ginčo šalys per tris dienas nuo įspėjimo apie būsimą streiką įteikimo darbdaviui dienos ir apie tai raštu informuoja atitinkamai Vyriausybę arba savivaldybės vykdomąją instituciją. Šių sąlygų vykdymą užtikrina streiko komitetas, darbdavys ir jų paskirti darbuotojai.

Teismo vaidmuo

Paskelbus streiką, darbdavys gali kreiptis į teismą dėl streiko pripažinimo neteisėtu. Teismas bylą turi išnagrinėti per dešimt dienų. Teismui pripažinus streiką neteisėtu, jis negali būti pradėtas, o jau vykstantis streikas turi būti nedelsiant nutrauktas.

Jei kyla tiesioginė grėsmė, kad gali būti neužtikrintos neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkinti būtinos minimalios sąlygos (paslaugos), ir tai gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir saugumui, teismas turi teisę trisdešimčiai dienų atidėti dar neprasidėjusį streiką, o prasidėjusį tokiam pat laikui sustabdyti.

Darbuotojų teisės streiko metu

Streiko laikotarpiu streike dalyvaujantiems darbuotojams darbo sutarties vykdymas sustabdomas išsaugant darbo stažą, aprūpinimą pagal valstybinį socialinį draudimą. Atlyginimas nemokamas, tačiau derybose dėl streiko užbaigimo gali būti susitarta, kad streikuotojams bus išmokėtas visas darbo užmokestis arba jo dalis.

Darbuotojams, nedalyvaujantiems streike, bet dėl jo negalintiems dirbti savo darbo, apmokama kaip už prastovą ne dėl jų kaltės arba jie gali būti jų sutikimu perkelti į kitą darbą.

Darbdavio apribojimai

Priėmus sprendimą dėl streiko ir jo metu darbdaviui draudžiama:

1. Priimti bet kokį vienašališką sprendimą visiškai arba iš dalies nutraukti įmonės (įstaigos, organizacijos) ar struktūrinio padalinio darbą (veiklą).
2. Trukdyti visiems ar paskiriems darbuotojams ateiti į darbo vietas.
3. Atsisakyti suteikti darbuotojams darbą ar darbo įrankius.
4. Sudaryti kitas sąlygas, kurios visiškai ar iš dalies gali sustabdyti visos įmonės, įstaigos, organizacijos ar atskirų jos grandžių darbą (veiklą).
5. Priimti kitus sprendimus, trikdančius normalų įmonės, įstaigos, organizacijos darbą (veiklą).

Streiko metu darbdaviui draudžiama į streikuotojų vietas priimti naujus darbuotojus, išskyrus atvejus, kai geležinkelių ir miesto visuomeninio transporto, civilinės aviacijos, medicinos, vandens, elektros energijos, šilumos ir dujų tiekimo, kanalizacijos ir atliekų išvežimo įmonėse turi būti užtikrintos neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkinti būtinos minimalios sąlygos (paslaugos).

Streiko pabaiga

Streikas pasibaigia:

1. Darbdaviui ar jų organizacijai priėmus sprendimą dėl reikalavimų patenkinimo.
2. Šalims susitarus nutraukti streiką.
3. Subjektui, priėmusiam sprendimą skelbti streiką, pripažinus, kad toliau tęsti streiką netikslinga.

Pasibaigus streikui, darbai turi būti atnaujinti ne vėliau kaip kitą darbo dieną (pamainą).

Atsakomybė

Neteisėto streiko atveju nuostolius darbdaviui savo lėšomis ir turtu privalo atlyginti profesinė sąjunga, jeigu ji šį streiką skelbė. Jeigu nuostoliams atlyginti profesinės sąjungos lėšų nepakanka, darbdavys savo sprendimu gali panaudoti lėšas, skirtas pagal kolektyvinę sutartį darbuotojų atlyginimų priemokoms, kitoms papildomoms, įstatymų nenustatytoms lengvatoms ir kompensacijoms.

Tuo atveju, kai neteisėtą streiką organizavo darbo taryba, tokio streiko metu padarytiems nuostoliams atlyginti darbdavys savo sprendimu gali panaudoti lėšas, skirtas pagal kolektyvinę sutartį darbuotojų atlyginimų priemokoms, kitoms papildomoms, įstatymų nenustatytoms lengvatoms ir kompensacijoms.

Teisėtas streikas reiškia, kad streiką gali skelbti tik profesinės sąjungos ar jų organizacijos esant neišspręstam kolektyviniam ginčui dėl intereso, kai visiškai, ar iš dalies nėra patenkinami profesinės sąjungos iškelti reikalavimai. Pirmiausia, prieš skelbiant streiką, kolektyvinis darbo ginčas dėl intereso turi būti išnagrinėtas išankstinio nagrinėjimo tvarka, pagal Darbo kodekso 236 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, jeigu streikas skelbiamas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, teikiančioje neatidėliotinas paslaugas, tada streiko metu turi būti užtikrintas minimalus neatidėliotinų paslaugų teikimas. Taip pat turi būti laikomasi streiko skelbimo procedūrų. Prieš įspėjamąjį streiką darbdaviai ar jų organizacijos turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, o prieš tikrąjį streiką - ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas.

Ši informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.

tags: #ar #ymoneja #gali #buti #skelbiamas #streikas