Gilvydžių kaimas įsikūręs Viešintų seniūnijoje, už 1,5 kilometro į pietryčius nuo Viešintų. Šis kaimas ribojasi su Juodviliškio, Ažubalių, Žliobiškių, Nemeirių, Šilų, Akmenos ir Viešintų kaimais, įsikūręs prie kelio Anykščiai-Kupiškis per Sedeikius.
Šiandien Gilvydžiuose yra 14 sodybų, kuriose gyvena 29 žmonės (2011 m. duomenys). Ankstesniais metais, 2001 m., kaime gyveno 31 gyventojas.
Viešintų seniūnija Anykščių rajono žemėlapyje.
Pirmieji istoriniai šaltiniai
Pirmosios žinios apie Gilvydžių kaimą aptinkamos Pienionių seniūnijos dvaro ir valsčiaus 1672 m. vasario 4 d. inventoriuje, sudarytame po Andrusavo paliaubų su Rusija 1667 m., po taip vadinamo "didžiojo tvano". Inventorius liudija, kad tuo metu Gilvydžių kaimas priklausė Pelyšių vaitijai ir turėjo 10 valakų blogos žemės.
Kaime gyveno Tomas Pavilonis, Tomas Andriejūnas, Andrius Motiejūnas, Kasparas Mikalajūnas ir našlė Jasienė. Net septyni valakai buvo tušti. Kaimas mokėjo šias prievoles: nuo užimto valako po 2 kapas ir 48 grašius, po vieną statinę rugių ir avižų, vežimą šieno, vieną žąsį, dvi vištas, 20 kiaušinių, 8 svarus šukuotų linų. Už kiekvieną nuomojamą valaką reikėjo mokėti po 4 kapas. Vienu šonu kaimo valakai ribojosi su Anykščių valsčiaus Laičių kaimo žemėmis, o kitu - su karališkąja žeme ir giria. Vieni kaimo valakų galai ribojosi su pono Didžiulio ir pono Rikliko žemėmis, kiti - su pono Padleckio.
XVIII-XIX amžiai
1798 m. Pienionių seniūnijos inventoriuje nurodoma, kad Gilvydžiuose iš viso buvo 14 vyrų ir 14 moterų, ir tik 3 valakai žemės. Kaime gyveno girininko 51 metų Juozapo Juodviršio šeima, turėjusi 4 dukteris, ir 38 metų svainis Pranciškus. Be jų, kaime dar gyveno Jurgis Sunkurys su dviem dukterimis ir 80 metų tėvu, brolis Mykolas ir 16 metų Simonas Misiūnas, 34 metų Petras Sadauskas su sūnumi ir dukra, jo brolis 43 metų Kazimieras bei Mykolas Žalys su broliais ir seserimis.
1811 m. inventoriuje pateikiami duomenys apie Subačiaus parapijai priklausiusių Gilvydžių gyventojus keturiose sodybose (dūmuose). Iš viso buvo suskaičiuoti 29 asmenys - tikriausiai be moterų. 1842 m. Gilvydžių kaimas priklausė Andrioniškio valstybiniam dvarui, apie tai byloja dvaro revizinis aprašas. 1847 m. kaimas taip pat paminėtas Andrioniškio valstybinio dvaro inventoriuje.
1869 m. kaimas priklausė Andrioniškio valsčiaus "Semionovskoje" kaimo bendruomenei, jame priskaičiuoti 42 sklypai. XIX a. pabaigoje Gilvydžiai buvo Putnos Pelyšos dvaro kaimas.
XX amžius
XX a. pirmojoje pusėje Gilvydžiai buvo seniūnijos, kuriai dar priklausė ir Žliobiškiai, centras. 1923 m. kaime buvo 18 sodybų - 113 gyventojų. 1934-1936 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 437,75 ha žemės. Daugiausia kaime gyveno Juodviršių (4), Raščių (5) ir Pavilonių (3) šeimos. Penkios kaimo šeimos turėjo daugiau kaip po 20 hektarų žemės. Apylinkėse garsėjo kaimo muzikantas armonikierius Petras Raščius.
Po Antrojo pasaulinio karo, 1949 m. gegužės 22 d., iš Gilvydžių buvo ištremta į Sibirą 13 asmenų - Simono Sunkurio, Juozo Marcinkevičiaus ir Petro Gudo šeimos. Visi trys šeimų vyrai mirė tremtyje, grįžo tik žmonos su vaikais. Nuo 1944 m. iki 1954 m. gegužės 25 d. veikė Kupiškio apskrities Viešintų valsčiaus (vėliau - Troškūnų rajono) Gilvydžių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Viešintų apylinkės.
1949 m. pavasarį, grasinant trėmimais, kaime buvo sukurtas kolūkis "Rytojus", pirmuoju jo pirmininku buvo paskirtas Kazimieras Raščius. Vėliau, stambinant ūkius, 1950 m. jis buvo prijungtas prie "Gedimino pilies" kolūkio, 1953-1960 m. priklausė "Draugystės" (1960-1978 m. - "Draugystės keliu") kolūkiui, 1978-1989 m. - "Gimtosios žemės" (nuo 1989 m. - Viešintų) kolūkiui, kol 1992 m. šis iširo. Kaimo gyventojai dar kiek laiko dirbo Nemeirių žemės ūkio bendrovėje, kol ir ši 2002 m. bankrutavo.
Nuo 1964 m. kaimo teritorija buvo melioruojama, nusausinta daug pelkėtų žemių, vanduo nuleistas į Pelyšos upelį, taip pat sunaikintos trys kaimo sodybos.
1989 m. Gilvydžių kaimas priklauso Viešintų parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, jose nebelaidojama nuo 1939 m., sunykusios. Tvoros nėra, vietą supa seni medžiai, likę keturi akmeniniai antkapiniai paminklai, vienas iš jų - su iškalta data "1886", kitas - "1915".
Gyventojų skaičiaus kaita
Ši lentelė atspindi gyventojų skaičiaus kitimą Gilvydžių kaime per skirtingus laikotarpius:
| Metai | Gyventojų skaičius | Sodybų skaičius |
|---|---|---|
| 1923 | 113 | 18 |
| 2001 | 31 | 14 |
| 2011 | 29 | 14 |
Gilvydžių kaimas šiandien
Šiandien Gilvydžių kaimas yra rami vieta su nedideliu skaičiumi gyventojų, išlaikiusių ryšį su gamta ir tradicijomis. Nors kaimo demografija per ilgą laikotarpį patyrė nemažai iššūkių, jo istorija ir kultūrinis paveldas išlieka svarbia dalimi Lietuvos kraštovaizdžio.