Išteklių Nuoma: Reikšmė ir Apibrėžimas

Ekonomika (gr. oikonomikē - ūkininkavimo menas) - tai šalies ar kito ūkinio vieneto ūkinė būklė ir veikla, kuria siekiama veiksmingiausiai naudojant turimus ribotus ekonominius išteklius geriausiai patenkinti neribotą visuomenės poreikį įsigyti prekių ir paslaugų. Platesne prasme, ekonomika apima ir visuomenės išteklių išdėstymą įvertinant jų panaudojimo alternatyvas, visuomenės produkcijos paskirstymą individams bei grupėms, sritis, kuriose išteklių išdėstymas, paskirstymas ir bendroji produkcija kinta labai sparčiai, efektyvias ir neefektyvias ūkininkavimo sistemas. Išteklių ribotumas reiškia, kad visada reikia rinktis.

Efektyviai patenkinti visuomenės prekių ir paslaugų poreikius yra galutinis šalies ekonominės veiklos tikslas. Ekonomikoje vykstančių mainų srautų supaprastintoje schemoje ekonominius sprendimus priima namų ūkiai, verslo subjektai ir vyriausybė. Daugelį ekonominių sprendimų lemia ne tik išteklių ir produktų rinkos, bet ir verslo subjektams bei namų ūkiams privalomi vyriausybių sprendimai.

Spręsdama pasirinkimo problemas, kylančias dėl begalinių poreikių ir ribotų išteklių, kiekviena visuomenė turi atsakyti į tris pagrindinius klausimus: ką (kokias prekes ir paslaugas) ir kiek gaminti, kaip šios prekės ir paslaugos bus gaminamos naudojant turimus ribotus išteklius, kam bus skirtos pagamintos prekės ir paslaugos (kas jas pirks ir vartos). Būdas, kuriuo visuomenė ieško atsakymo į šiuos klausimus (tai yra pasirenka ribotų išteklių naudojimo būdą), yra tos visuomenės ekonomikos sistema.

Ekonomikos Sistemos

Skiriamos šios pagrindinės sistemos:

• Paprotinė (tradicinė)
• Kapitalistinė (rinkos ekonomika)
• Planinė ekonomika
• Mišrioji ekonomika

Paprotinė (Tradicinė) Ekonomika

Paprotinėje (tradicinėje) ekonomikoje problemos sprendžiamos pagal religinius ar socialinius papročius ir tradicijas. Tokia sistema paprastai būdinga izoliuotoms nuo pasaulio gentims, grupėms ar ekonomiškai silpnoms valstybėms, kuriose dauguma žmonių gyvena kaimo vietovėse ir verčiasi žemės ūkiu, medžiokle, žvejyba. Gėrybių mažai sukuriama, mažai ir suvartojama. Pagamintų produktų dažniausiai pakanka tik gyvybei palaikyti. Jie paskirstomi tradiciškai: didžioji dalis atitenka genties vadui ar stambiajam žemvaldžiui, kita - likusiems žmonėms laikantis papročių ir tradicijų.

Kapitalistinė (Rinkos) Ekonomika

Kapitalistinė (rinkos) ekonomika remiasi privačia nuosavybe ir individų ekonomine laisve. Valstybinės institucijos ar kitos grupės nesikiša į ekonomiką. Į klausimus, ką, kaip ir kam gaminti, atsako pirkėjai ir pardavėjai pagal paklausos ir pasiūlos dėsnius. Ištekliai skirstomi rinkoje veikiant paklausos ir pasiūlos dėsniams. Gamybos priemonės priklauso privatiems asmenims. Privati nuosavybė žmones skatina naudoti savo nuosavybę efektyviai, kad ji duotų pelną.

Siekimas gauti pelną skatina verslininkus gaminti paklausą turinčią produkciją ir ją parduoti tokia kaina, kokią gali sumokėti pirkėjai, taip pat gaminti produkciją kuo mažesnėmis sąnaudomis, kad galėtų padidinti gaunamą pelną ir parduoti produkciją rinkoje mažesne nei konkurentų kaina.

Planinė Ekonomika

Planinėje ekonomikoje visus sprendimus, ką, kaip ir kam gaminti, priima vienas centras ar grupė. Ši sistema (egzistavo SSRS, sovietinio bloko šalyse, Kuboje, Šiaurės Korėjoje, Kinijoje) remiasi kolektyvine nuosavybe. Pagrindinės gamybos priemonės priklauso valstybei, o ištekliai skirstomi pagal planą. Aukšto rango planuotojai (ekonomistai, pramonininkai, inžinieriai ir kiti) konsultuoja šalies vadovybę ir vyriausybę, rengia bei įgyvendina centralizuotus planus, ką ir kaip gaminti.

Vadovybei įsakius planuotojai sprendžia ir tai, kas vartos pagamintas prekes bei paslaugas, kokio dydžio atlyginimai bus mokami dirbantiesiems, kokio dydžio turėtų būti įmonių pelnas ir kita, tai yra šalies centrinių valdymo institucijų komandos pakeičia rinkos jėgas.

Mišrioji Ekonomika

Realiai ilgesnį laiką negali egzistuoti nei absoliuti kapitalistinė, nei planinė ekonomikos sistema. Esant kapitalistinei ekonomikai greitai susiformuoja įvairios grupuotės, siekiančios vyrauti rinkoje. Esant planinei ekonomikos sistemai, kai viename centre stengiamasi apdoroti visą daugybės ekonominių (ūkinių) vienetų veiklai koordinuoti reikalingą informaciją, atsiranda neišsprendžiamų problemų, todėl po kurio laiko greta komandinio valdymo atsiranda rinkos ekonomikos elementų.

Mišriosios ekonomikos sistemoje reiškiasi ir rinkos, ir valstybės poveikio ekonomikai mechanizmai, bet svarbiausias vaidmuo paprastai tenka kuriam nors vienam. Daugumos ekonomistų nuomone, ekonomiškai stipriose šalyse (Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Japonijoje ir kitur) įsitvirtinusi mišriosios ekonomikos sistema. Vyrauja ekonominė laisvė, tačiau dalį ekonominių sprendimų priima vyriausybė.

Ji paprastai rengia įstatymų sistemas, kurios garantuotų ekonominę laisvę, bet neleistų piktnaudžiauti rinkoje ekonomine galia; skatina ekonomikos stabilumą ir augimą, teisingą ir nešališką pajamų paskirstymą, reguliuoja visuomeninių prekių ir paslaugų (švietimo, sveikatos apsaugos, gynybos, kultūros ir kitų veiklos sričių) gamybą ir kita.

Ekonomikos Tipai Pagal Ryšius su Kitomis Valstybėmis

Pagal ekonominius ryšius su kitomis valstybėmis šalies ekonomika gali būti:

• Uždaroji
• Atviroji

Uždaroji Ekonomika

Uždaroji ekonomika gali egzistuoti, kai šalis neturi arba nutraukia ekonominius ryšius su kitomis šalimis. Kai kurios šalys turi menkai išplėtotus ekonominius ryšius su kitomis šalimis ir yra panašios į uždarosios ekonomikos valstybę (pavyzdžiui, Albanija po Antrojo pasaulinio karo iki 1991). Viso pasaulio ekonomika gali būti traktuojama kaip uždaroji.

Atviroji Ekonomika

Atviroji ekonomika egzistuoja, kai šalis turi išplėtotus ekonominius ryšius su kitomis šalimis.

Viešieji Pirkimai

Centrinė perkančioji organizacija - perkantysis subjektas, arba perkančioji organizacija, kurie vykdo centralizuotų pirkimų veiklą ir gali vykdyti pagalbinę pirkimų veiklą.

Pirkimo-pardavimo sutartis - sutartis, sudaroma raštu (išskyrus įstatyme nurodytus atvejus, kai sutartis gali būti sudaroma žodžiu), tarp ūkio subjektų ir perkančiųjų subjektų dėl prekių, paslaugų ar darbų.

Projekto konkursas - procedūra, kai perkančiajam subjektui suteikiama galimybė įsigyti pateiktą ir vertinimo komisijos išrinktą planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, finansų inžinerijos).

Perkant darbus - pirkimo dokumentuose pateikiama medžiagų, produktų, jų tiekimo procesui keliamų techninių reikalavimų visuma, apimanti duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti, ar medžiagos, produktai arba jų tiekimo procesas atitinka perkančiojo subjekto reikmes.

Šie duomenys apima poveikio aplinkai ir klimatui rodiklius, tinkamumo visiems naudotojams reikalavimus (taip pat galimybę naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimą, eksploatacines ypatybes, saugos reikalavimus arba duomenis, apimančius kokybės užtikrinimo tvarką, terminiją, simbolius, bandymus ir bandymų metodus, pakavimą, žymėjimą ir ženklinimą, vartojimo (naudojimo) instrukcijas, gamybos procesus ir metodus bet kuriuo darbų gyvavimo ciklo etapu.

Centralizuoti Viešieji Pirkimai

Centralizuotų viešųjų pirkimų veikla apima:

1. Didmenininko veiklos atlikimas. Šio modelio ypatybė - pati centrinė perkančioji organizacija savo vardu įsigyja prekes ar paslaugas, perima, sandėliuoja prekes, kurias vėliau perparduoda perkantiesiems subjektams. Šis modelis nėra taikomas darbams.
2. Tarpininko veiklos atlikimas, t. y. perkantiesiems subjektams skirtų prekių, paslaugų ar darbų pirkimo procedūrų atlikimas arba preliminariųjų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas. Priešingai negu didmenininko modelyje, tarpininko veiklos modelyje objektu gali būti ir darbai.

Centrine perkančiąja organizacija gali būti tik perkančioji organizacija, o kiti ūkio subjektai negali būti centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis. Toks kriterijus yra įtvirtintas dėl to, kad perkantieji subjektai, įsigyjantys iš ar per centrinę perkančiąją organizaciją, yra laikomi tinkamai įvykdžiusiais pirkimų procedūras ir jiems šių procedūrų kartoti nereikia.

Centrinė perkančioji organizacija gali būti:

• Jau veikianti perkančioji organizacija, pavyzdžiui, dviejų savivaldybių administracijos susitaria, jog viena iš savivaldybių administracijų įsigis prekių, kurios bus naudojamos abiejų savivaldybių administracijų. Tačiau toks susitarimas negali būti vienkartinis - tai turi būti nuolatinis susitarimas dėl tokios veiklos.
• Naujai įsteigta perkančioji organizacija, kurios funkcijos yra skirtos tik centralizuotų viešųjų pirkimų veiklai (ar papildomai kartu ir pagalbinei viešųjų pirkimų veiklai), pavyzdžiui, CPO.lt.

Pirkimo-Pardavimo Sutartis

ESTT praktikoje darbų pirkimo-pardavimo sutarties sąvoka išplėtota konstatuojant, kad tokia sutartis vertinama atsižvelgiant į darbo rezultato ekonominę ir techninę funkciją. Tuo atveju, jei atitinkamas darbų rezultatas užtikrina ar gali užtikrinti atskirą ekonominę ar techninę funkciją, sutartis yra laikoma darbų pirkimo-pardavimo sutartimi. Priešingu atveju, sutartis yra laikoma paslaugų ar prekių pirkimo-pardavimo sutartimi.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei sutartimi būtų susitariama dėl savanoriško darbų atlikimo, tiekėjams atlyginant tik faktiškai patiriamas išlaidas, tokia sutartis nebūtų laikoma darbų pirkimo-pardavimo sutartimi, kadangi nebūtų tenkinamas vienas iš pirkimo-pardavimo sutarties būtinųjų elementų - abipusis atlygintinumas (moralinė satisfakcija nėra laikoma atlygintinumu pirkimo-pardavimo sutarties sąvokos prasme).

Konfidencialumo Pasižadėjimas

Konfidencialumo pasižadėjimas - tai viešojo pirkimo komisijos nario, eksperto ar kito asmens rašytinis pasižadėjimas neteikti tretiesiems asmenims informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų įstatymo reikalavimams, visuomenės interesams ar pažeistų teisėtus viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų ir (arba) perkančiojo subjekto interesus. Konkreti konfidencialumo pasižadėjimo forma nėra patvirtinta, o VPT yra parengusi tik pavyzdinę konfidencialumo pasižadėjimo formą.

Konfidencialumo pasižadėjimas gali būti pasirašomas vieną kartą per metus, jeigu pirkimą atlieka nuolatinė pirkimo komisija ar pirkimo organizatorius, turintis nustatytą nuolatinę pirkimų vykdymo funkciją, arba prieš kiekvieną pirkimą, jeigu kiekvienam pirkimui sudaroma skirtinga pirkimo komisija ar skiriamas kitas pirkimo organizatorius, ekspertas ar kitas asmuo.

Nepriekaištinga Reputacija

Asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos, jei atitinka tam tikrus kriterijus, susijusius su teisės aktų laikymusi ir administracinių nuobaudų nebuvimu.

VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai yra susiję su:

1. Tyčinio nusikaltimo padarymu.
2. Nusikaltimu valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymu.
3. Nusikaltimu, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei.
4. Baudžiamuoju nusižengimu valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamuoju nusižengimu.
5. Atleidimu iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkščius pažeidimus.
6. Atleidimu iš darbo, pareigų ar praradimu teisės verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą.
7. Atleidimu arba pašalinimu iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo.
8. Buvimu įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos nariu.

Nepriimtinas Pasiūlymas

Pasiūlymas laikomas nepriimtinu, kai jis neatitinka perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, įskaitant tiekėjo pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų reikalavimus.

Pažymima, kad vadovaujantis PĮ 2 straipsnio 15 dalimi, pirkimo dokumentai turi būti suprantami kaip visi perkančiojo subjekto pateikiamų arba nurodomų dokumentų, kuriuose aprašomi ar nustatomi pirkimo ar jo procedūros elementai (įskaitant jų patikslinimus ir paaiškinimus), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne visuomet pirkimo dokumentų neatitinkantis pasiūlymas gali būti laikomas nepriimtinu.

Komercinis Naudojimas

Šiuo atveju nesvarbu, koks naudotojo statusas (pelno siekiantis ar ne), nesvarbu ar tai fizinis asmuo (žmogus) ar juridinis asmuo (įmonė, įstaiga, organizacija). Pvz., žmogus panaudojo fotografiją savo lėšomis išleistame informaciniame leidinyje apie krašto istoriją, kuris parduodamas knygynuose.

• Sąvoką „pelnas“ turėtume aiškinti plačiai - kaip „komercinę naudą“ apskritai.
• Komercinė nauda, kaip minėta, aiškinama plačiai ir nebūtinai reiškia vien tik pinigų gavimą už konkretų objektą. Pvz., alkoholiu prekiaujanti įmonė savo interneto tinklalapyje įkėlė vaizdo klipą apie nesaikingo alkoholio vartojimo grėsmes; klipe naudojama autorių teisių saugoma filmuota medžiaga. Nors naudodama konkretų klipą įmonė tiesiogiai neuždirba lėšų, visgi jis naudojamas interneto svetainėje, nukreiptoje į konkretaus alkoholio gamintojo populiarinimą, alkoholiu prekiaujančios įmonės įvaizdžio gerinimą.
• Jei naudotojas yra fizinis asmuo (žmogus) ir objektą naudoja tik savo tikslams ( asmeniškai), tai - nekomercinis naudojimas. Pvz., knygos ištraukų skaitymas šeimos šventėje ar pan. - visuomet nekomercinis naudojimas.
• Išskyrus ankstesnę taisyklę (kai naudojama sau ar artimųjų rate asmeniškai), tai, ar naudotojas yra žmogus, ar įmonė (įstaiga, organizacija), nėra lemiamas kriterijus nustatant, ar naudojimo tikslai yra komerciniai.

tags: #istekliu #nuoma #reiksme