Šiame straipsnyje aptariamos valstybinio turto nuomos sąlygos Lietuvoje, remiantis galiojančiais teisės aktais ir savivaldybių tarybų sprendimais. Aptarsime pagrindines sąvokas, nekilnojamojo turto mokesčio tarifus ir kitus svarbius aspektus, susijusius su valstybinio turto nuoma.
Pagrindinės Sąvokos
Svarbu žinoti keletą pagrindinių sąvokų, kurios apibrėžia valstybinio turto nuomos kontekstą:
- Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas - turtas, įtrauktas į atitinkamą sąrašą, kuris nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas per nustatytą terminą, o jo naudotojas nevykdo statinių priežiūros pareigų.
- Pagrindinis gyvenamasis būstas - gyvenamasis pastatas (patalpos), kuriame (kuriose) nekilnojamojo turto savininkas yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir tuo pačiu adresu registruoti pagalbinio ūkio paskirties pastatai (patalpos), inžineriniai statiniai, susiję su gyvenamuoju pastatu (patalpomis) bendra ūkine paskirtimi ir skirti tik nuolatiniams gyvenamojo pastato (patalpų) poreikiams tenkinti.

Nekilnojamojo Turto Mokesčio Tarifai
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifus nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus. Tarifai gali skirtis priklausomai nuo nekilnojamojo turto paskirties, naudojimo, teisinio statuso, techninių savybių, priežiūros būklės, mokesčio mokėtojų kategorijos ar buvimo vietos savivaldybės teritorijoje.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. savivaldybės, nenustačiusios konkretaus nekilnojamojo turto mokesčio tarifo arba nustačiusios mažesnį nei minimalus (0,5 proc.), taiko 0,5 procento tarifą.
Siekdama, kad naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba, nustatant 2021 metų ir vėlesnių metų mokesčio tarifus, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.
Galiojantys tarifai apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį už 2026 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius:
- Pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, savivaldybės taryba nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1 iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės.
- Gyventojams nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių bendros mokestinės vertės daliai taikomi tokie tarifai:
Mokestinė vertė Tarifas Turto vertės dalis, neviršijanti 50 000 eurų Neapmokestinama Turto vertės dalis, viršijanti 50 000 eurų, bet neviršijanti 200 000 eurų 0,2 proc. Turto vertės dalis, viršijanti 200 000 eurų, bet neviršijanti 400 000 eurų 0,4 proc. Turto vertės dalis, viršijanti 400 000 eurų, bet neviršijanti 600 000 eurų 0,6 proc. Turto vertės dalis, viršijanti 600 000 eurų, bet neviršijanti 1000 000 eurų 0,8 proc. Turto vertės dalis, viršijanti 1000 000 eurų 1 proc. - Savivaldybės taryba apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 1 iki 5 procentų šio turto mokestinės vertės.
- Kitas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, išskyrus NTMĮ 6 straipsnio 5-7 dalyse nustatytus atvejus, konkrečius mokesčio tarifus nustato savivaldybės taryba, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas.
- Taip pat bus taikomas papildomas 0,2 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, nekilnojamojo turto (išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus) mokestinei vertei. Papildomas 0,2 tarifas bus taikomas kartu su savivaldybių tarybų nustatytais mokesčio tarifais.
Teises Aktai
Valstybinio turto nuomos sąlygas reglamentuoja įvairūs teisės aktai, įskaitant įstatymus ir Vyriausybės nutarimus. Svarbu atkreipti dėmesį į Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą ir savivaldybių tarybų sprendimus dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų.
Nuomojama valstybės arba savivaldybės elektroninių ryšių infrastruktūra, skirta šalies gynybai ar saugumui užtikrinti, ir tai nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams.
Valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai įstatymai, tarptautinės sutartys ar susitarimai nustato kitaip. Taip pat išimtis taikoma įgyvendinant valstybei svarbius ekonominius arba regioninės svarbos projektus, nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgus į projekto investicijų grąžą ir projekto veiklos pobūdį.
Nuompinigiai už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą pervedami į valstybės biudžetą arba atitinkamų subjektų sąskaitas, priklausomai nuo turto valdytojo.
Nuomos sutartyje turi būti nustatyti Vyriausybės ar savivaldybės tarybos numatyto dydžio delspinigiai už nuomininko praleistą nuomos mokesčio mokėjimo terminą. Jeigu nuomos sutartyje delspinigiai nenustatyti, nuomininkas moka 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už turto pagerinimą neatlyginama.
tags: #valstybinio #turto #nuoma