Prasidėjus šildymo sezonui, oro kokybė Lietuvoje dažnai pablogėja, ypač vietovėse, kur individualūs namai šildomi ne centralizuotai. Kietas kuras ir malkos gali reikšmingai prisidėti prie oro kokybės prastėjimo. Šiame straipsnyje aptarsime individualių namų dūmų normas, oro taršos problemas ir būdus, kaip sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir sveikatai.
Oro taršos žemėlapis Lietuvoje.
Oro taršos problemos šildymo sezono metu
Sulig kiekvieno šildymo sezono pradžia oro kokybė keičiasi. Vietovėse, kur daugiau individualių namų kūrenimas vyksta, kur žmonės patys šildosi, ne centralizuotai, ten oro kokybė prastėja. Priklauso nuo to, kokį kurą naudoja, ar katilai išvalyti, sureguliuoti. Kalbant apie malkas, irgi yra skirtumas, ar jos sausos, ar paruoštos, tinkamos kūrenimui. Kietas kuras ir malkos gali būti didelis indėlis oro kokybės prastėjimo prasme.
Infliacijai palietus energetikos sektorių, žmonės dar intensyviau ieško pigesnių medžiagų kūrenimui. Pasirenkant kuro rūšį, žmonėms daugiausiai lemia kaina. Ypač dabar tai aktualu, kai kuro kainos pakilusios: tiek kieto kuro, tiek granulių, briketų, ypač dujų.
Atliekų deginimas - didelė problema
Šildymo sezono metu gyventojai į krosnis meta ne tik malkas. Šildymo įrenginiuose atsiduria ir įvairiausios atliekos, nors jas deginti draudžiama. Buitiniuose katiluose arba laužuose, vadinamose buržujkėse, šašlykinėse kartais papuola, kad deginamos atliekos. Tai yra medžio drožlių plokštės, baldai, plastikai, gumos atliekos, avalynė, rūbai. Žodžiu, įvairiausios atliekos, vos ne viskas, kas dega. Pagal įstatymus atliekos gali būti deginamos tik specialiuose atliekų deginimui pritaikytuose įrenginiuose.
AAD specialistas apibūdino gyventojų motyvus. Vienas paaiškinimas - mano, kad atliekos turi pakankamą energetinę vertę, pasako, kad tai yra kuras ir jie pasišildys. Tai yra lyg ir taupymo kelias - sutaupys, nes nereikės įsigyti kuro. Antras dažnai būna pasakymas - tai dabar juos vežk iki regiono atliekų tvarkymo centro aikštelių... Reikia automobilio, kuro, priekabos. Pagalvojau, kad nieko neatsitiks, kad aš sudeginsiu vietoje.
Poveikis sveikatai
Kadangi išmetami teršalai į aplinką, poveikis yra žmonių kvėpavimo takams daugiausiai. Per kvėpavimo takus medžiagos patenka į organizmą, atsiliepia plaučiams. Dirginimas akių gali būti. Atliekų deginimas labiausiai kenkia šalia gyvenančių žmonių sveikatai. Individualus namo kaminas nėra aukštas palyginus pramonės įmonių ar dujų katilinių. Priklausomai nuo meteorologinių sąlygų tie teršalai veikia mus tiesiogiai. Mes patys kūrendami arba netgi kaimynas mums poveikį gali daryti. Poveikis daugiausia kvėpavimo takams ir plaučių ligoms, gali būti ir širdies sutrikimai. Pažeidžiamiausios, jautrios grupės yra vaikai, senyvo amžiaus, tam tikrų lėtinių ligų turintys žmonės. Esant didelei oro taršai jiems pavojinga eiti į lauką, reikėtų pasisaugoti.
Po atliekų degimo liekantys pelenai taip pat pakliūva į aplinką: sunkiasi į dirvą, smelkiasi į augalus. Pelenai po deginimo plastikų, gumos, rūbų ar baldų, dažytų paviršių turi daug pavojingų medžiagų, kurios negali jokiu būdu būti šalinamos į aplinką. Iš gyvenamųjų namų pelenus gyventojai paprastai šalina į mišriųjų atliekų konteinerius, bet nemaža dalis paskleidžia ir savo sklypo teritorijoje. Tokiu būdu užteršia dirvą. Su lietaus, kritulių vandeniu šie teršalai patenka į gruntą, gilesnius vandens sluoksnius, augalus, ypač jeigu ant daržo paskleidžia, tai į daržoves, vaismedžius patenka. Tokiu būdu mes per maisto medžiagas gauname antrinę taršą.
Švaraus oro strategija: kietojo kuro deginimas namuose
Kaip atpažinti netinkamą kūrenimą?
Jei namo krosnyje pleška šiukšlės, galima pastebėti plika akimi. Dūmai yra vienas iš indikatorių, iš kurių galima manyti, kad deginamos neleistinos medžiagos. Paprastai tai juoda, tamsi suodžių spalva. Jos didelis kiekis, išeinantis iš kamino. Kada katilas yra šaltas, dar neįkaitęs, arba jei kūrenamas anglimi ir neįkaitęs, tada taip pat per kaminą eina dūmas sunkus, tirštas, blogas. Bet naudojama leistina kuro rūšis, tokiu atveju jokio pažeidimo nėra. Dažnai gauname pranešimus, kad iš kamino rūksta blogos spalvos ir blogo kvapo dūmas, patikrinimo metu nustatoma, kad kūrenamas normalus, leistinas kuras. Tiesiog tuo momentu katilas dar nebūna pasiekęs normalios temperatūros darbinės, dėl ko dažnai tarša tuo momentu būna didesnė.
Kiekvieną rudenį vyksta akcija „Kaminukas“, kai AAD pareigūnai važinėja po teritorijas, lanko garažus, dirbtuves, gyvenamuosius namus ir kitus ūkio subjektus, jei pastebi, kad iš kamino veržiasi įtartinos spalvos dūmas. Inspektoriai tikrina, ar būste yra kūrenama leistina kietojo kuro rūšis. Visos Lietuvos mastu nuo praėjusių metų rudens iki Naujųjų Metų, gautas 351 pranešimas apie galimai kūrenamas netinkamas pavojingas medžiagas. 17 pranešimų gauta Alytuje, iš kurių pasitvirtino 6.
Atsakomybė už aplinkos taršą
Už atliekų deginimo sukeltą aplinkos oro taršą fizinio asmens laukia bauda nuo 60 iki 300 eurų. Juridinių asmenų vadovams nuobaudos didesnės - nuo 160 iki 1170 eurų. Per 1 metus pakartotinai nusižengus, fizinis asmuo gali susimokėti nuo 270 iki 1200 eurų, o juridiniams asmenims nuo 500 iki 3000 eurų.
Kaip teisingai kūrenti kietuoju kuru?
Pirma, į katilą mes turime tik tą kuro rūšį, kuriai yra skirtas šildymo įrenginys. Jeigu naudojame ne tą kuro rūšį, paprastai degimo procesas nėra patikimas. Antra, reikia įsigyti, naudoti ir eksploatuoti tik gamyklinius kurą deginančius įrenginius. Jie paprastai taip sureguliuoti, kad iš kuro gautų maksimalią šiluminę naudą: kuo daugiau šilumos paliktų pastatui, kuo mažiau kuro sudegintų veltui. Paprastai jų degimo procesas būna gan kokybiškas. Trečia, įrenginys turi būti prižiūrimas. Reikia periodiškai valyti, pašalinti pelenus, nuvalyti sieneles. Žiūrėti, kad deguonies kiekis arba oro padavimas būtų tinkamas ir geras. Sutrikus oro tiekimui šildymo katile vyksta smilkimas, kurio metu į aplinką išsiskiria didesnis teršalų kiekis, net jei naudojamas ir tinkamas kuras. Aplinkosaugine prasme, tokių pakurų kaip anglis, turėtų būti atsisakoma ir nenaudojama. Pirmoje eilėje dera pasirūpinti, kad namas turi būti tinkamai izoliuotas. O kuras turi būti atsakingai perkamas ir naudojamas - ne bet kokios atliekos ar iš kažkokių neaiškių gamintojų, tiekėjų perkami produktai, o žinomos ir sertifikuotos medžiagos.
Oro kokybės stebėsena ir ateities perspektyvos
Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) patvirtino, kad per šildymo sezoną oro kokybė būna žymiai prastesnė palyginti su šiltuoju laikotarpiu. 2021 m. vien Vilniuje 50-80 proc. atvejų, kai kietųjų dalelių KD10 paros ribinė vertė viršijama, nustatyta šildymo sezono metu. Aplinka (ne tik oras, bet ir vanduo, dirvožemis) teršiama įvairiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis, pvz. dioksinais-furanais, sunkiaisias metalais ir t.t. Tačiau, deginant atliekas teršiama ne tik aplinka, bet tos pačios toksinės, pavojingos sveikatai medžiagos patenka ir į patalpų orą. Šį šildymo sezoną prastesnė oro kokybė pastebėta didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Čia fiksuota po keletą kietųjų dalelių ir azoto dioksido normų viršijimo atvejų, o ankstesniais metais tokių atvejų buvo mažiau.
Europos Komisija siekia, kad iki 2050 m. Europa taptų neutrali klimatui. 2018 m. lapkritį Europos Komisija pristatė ilgalaikę strategiją, parodančią, kaip Europa galėtų pasiekti su klimato kaita susijusius tikslus. Aplinkos ministerijos suformuota darbo grupė svarsto organinių ir medienos statybos medžiagų visuomeninių pastatų statybai galimybę. Grupė jau suformavo siūlymus ateities statyboms: nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. viso statinio statybos medžiagų.
Dūmų detektoriai ir jų svarba
Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojo priešgaisrinės saugos reikalavimas - visuose gyvenamuosiuose būstuose įsirengti autonominius dūmų detektorius. Visgi dūmų detektorius įsirengti yra svarbu, nes net 90 proc. visų Lietuvoje gaisruose mirštančių žmonių žūva degant gyvenamiesiems namams. Yra tikimasi, kad tokios apsaugos priemonės padės šį skaičių sumažinti bent jau perpus ir kad ši Vakarų Europos norma pasiteisins ir mūsų krašte. Bute arba vienaukščiame individualiame name pakanka vieno autonominio dūmų detektoriaus. Nerekomenduojama jo laikyti virtuvėje, nes šioje erdvėje yra per daug garų bei temperatūros svyravimų. Įsirengiant šiuolaikinį dūmų detektorių, nereikia nei gręžimo, nei laidų vedžiojimo, užtenka jį tiesiog priklijuoti prie lubų.
Dūmų detektorius.
Pastato sandarumo testas
Verta pažymėti, jog sandarumo testas turi būti atliekamas baigus statyti pastatą prieš tai, kai atliekamas energinis naudingumas ir suteikiamas energinio naudingumo sertifikatas. Svarbu, jog būtų pilnai baigti visi statybos darbai, galintys neigiamai paveikti sandarumo bandymo rezultatus. Atliekant sandarumo testą į pastato vidų pučiamas arba iš jo ištraukiamas oras - taip sukeliamas slėgį ar vakuumą pastate vertinamos nesandarios pastato vietos. Projektuojant ir statant pastatus svarbu, jog nebūtų viršytos Statybos techniniame reglamente nurodytos normos.
Sandarumo testo nauda
- Pastatų sandarumo bandymo metu nustatomi defektai ir įvertinama reali pastato būklė.
- Aukšta pastato atitvarų šiluminė varža dar negarantuoja mažų eksploatacijos kaštų, kadangi pastatas gali būti nesandarus ir tai lems defektų atsiradimą ateityje, o eksploatacijos išlaidos gali būti didesnės, nei numatyta projektiniame energinio sertifikavo vertinime.
- Sandarumo testo metu įvertinsime pastato būklę ir pateiksime išsamią ataskaitą.
Sandarumo matavimai taip pat suteiks informacijos ir apie langus bei duris, tiksliau - ar jie yra kokybiški bei ar tinkamai sumontuoti. Ne paslaptis, jog langai ir durys, jei sumontuoti netinkamai, gali būti labai gerais šilumos laidininkas iš namų. Tad sandarumo testas leis sužinoti ir apie langų bei durų montavimo kokybę. Atliktas pastato sandarumo bandymas suteiks informacijos apie bendrą pastato būklę, jo sandarumą, nesandarias vietas, sandarinimo poreikį ir pan. Tai, savo ruožtu, leis nuspręsti dėl tolesnių darbų, paskaičiuoti, kiek išlaidų reikės sandarumui užtikrinti, koks būtų jų atsiperkamumo laikotarpis arba kiek išlaidų patirsite pastato eksploatacijos metu, jei nuspręsite sandarinimo neatlikti, o paliksite viską taip, kaip yra dabar.
Tarpinis ir galutinis patikrinimai
- TARPINIS PATIKRINIMAS - Sandarumo bandymas gali būti atliekamas ir neužbaigus visų statybos darbų. Šis bandymas bus skirtas tik atrasti nesandarias vietas pastate. Tai leis jas sutvarkyti dar iki baigiant statybų procesą.
- GALUTINIS PATIKRINIMAS - Galutinis bandymas atliekamas, kai yra galutinė apdaila (lubos, grindys, inžinerinės dalys: ventiliacija, vandentiekis, nuotekos). Nors paviršiai gali būti ir neglaistyti bei nedažyti, visgi rezultatas bus geresnis, jei šie darbai taip pat bus atlikti. Tad galutiniam sandarumo bandymui turi būti atlikti visi darbai, kurie gali pažeisti sandarinimo izoliaciją (plėveles, putas ir t.t.).
Sandarumo protokolas
Pastato sandarumo protokolo galiojimo laikas yra vieneri metai, būtent todėl reikėtų per šį laiką spėti pasirūpinti pastato energinio naudingumo sertifikavimu ir gauti sertifikatą.
Laboratorijos, atliekančios sandarumo testus:
- Kaune: A. Juozapavičiaus pr.
- Klaipėdoje: Liepų g.
- Vilkaviškyje: Laisvės g.
Straipsnyje pateikta informacija padės Jums geriau suprasti individualių namų dūmų normas ir kaip prisidėti prie švaresnės aplinkos.