Ar jums, vasarą pamiršus pasitepti apsauginiu kremu nuo saulės, atsiranda odos bėrimų? Susimąstote, ar nesate alergiški saulei? Verta pagalvoti, ar tai nėra padidėjęs jautrumas saulei. Nors alergija saulei gal ir skamba kiek keistai, tačiau ji egzistuoja. Nors būtų idealu visiškai susilaikyti nuo sąlyčio su UV spinduliais, su šia alergija visgi įmanoma susigyventi.
Tinkamos prevencijos priemonės ir dermatologo priežiūra gali itin veiksmingai sumažinti varginančius simptomus. Geriausias būdas jos išvengti - susilaikyti nuo sąlyčio su UV spinduliais. Su šia alergija galima gyventi, naudojantis tinkamomis apsaugos priemonėmis ir konsultuojantis su dermatologu.
Padidėjusio jautrumo saulei priežastys
Alergijos saulei priežastys gali būti kelios, jų simptomai skiriasi. Padidėjusio jautrumo saulei priežasčių yra daug. Alerginės reakcijos gali pasireikšti dėl pernelyg mažo melanino kiekio organizme, kai kurių vaistų vartojimo, kosmetikos priemonių ir žolelių, kvapiųjų medžiagų, panašių reakcijų atvejų pasikartojimo šeimoje ir t. t.
Idiopatinė fotodermatozė
Idiopatinės fotodermatozės simptomai dažniausiai pasireiškia pirmomis ypač saulėtomis dienomis, kai po žiemos laikotarpio mūsų kūnas nesukaupė pakankamo melanino kiekio.
Fototoksinė reakcija
Fototoksinę reakciją dažniausiai sukelia kosmetikos priemonės (pavyzdžiui, kvepalai, purškiamieji dezodorantai), vaistai (pavyzdžiui, kai kurie antibiotikai, kontraceptikai, vaistai nuo skausmo) ir žolelės (pavyzdžiui, jonažolės). Deja, tokia alerginė reakcija gali pasireikšti kiekvienam, jei pernelyg didelis spindulių kiekis reaguos su atitinkamomis medžiagomis.
Fotoalerginė reakcija
Fotoalerginės reakcijos atveju reaguoja imuninė sistema, veikiama fotohapteno arba UV spinduliuotės. Deja, tačiau ji „įsimena“, kaip veikia jautrinančios medžiagos ir sukelia apsauginę reakciją bet kokio vėlesnio sąlyčio atveju. Fotoalerginę reakciją sukeliančios medžiagos yra šios:
- kai kurie vaistai (sulfonamidai);
- augalinės medžiagos (pavyzdžiui, česnakų sudėtyje esantis dialildisulfidas);
- kvapiosios medžiagos (ambros muskusas).
Dėmesio: saulės sukelta dilgėlinė dažniau pasireiškia žmonėms, sergantiems baltme, raudonąja vilklige, porfirija ir turintiems šviesią (I, II ir III fototipų) odą. Didesnę riziką susirgti alergija saulei taip pat turi ir tie, kurių šeima - ypač tėvai - susidūrė su panašios alergijos atvejais.
Padidėjusio jautrumo saulei simptomai
Alergijos saulei simptomai stiprėja ypač tada, kai odą veikia UV spinduliai, t. y. kuo daugiau yra šviesos ir kuo ilgiau joje esate, tuo stipriau jie pasireikš. Kuo stipresnė spinduliuotė ir kuo ilgiau jį veikia kūną, tuo stipriau pasireiškia padidėjusio jautrumo saulei simptomai. Atsiranda dilbio, pečių, kaklo, dekoltė, pėdų, rečiausiai - veido odos pakitimų.
Idopatinės fotodermatozės simptomai
Fotodermatozės simptomai atsiranda jau per kelias minutes po sąlyčio su UV spinduliais tik saulei atidengtose vietose. Pirmiausia yra matomos pūslės: mažos, raudonos, niežtinčios.
- Saulės dilgėlinė
- Bėrimas nuo šviesos
- Vakcininė hidroa
- Vasarinis niežulys
- Jaunimui būdingas bėrimas, pasireiškiantis pavasarį
Fototoksinės reakcijos simptomai
Simptomai atsiranda laikotarpiu, trunkančiu nuo kelių minučių iki kelių valandų po sąlyčio su alergiją sukeliančia medžiaga ir saule tik tose vietose, kurias paliečia UV spinduliai. Reakcija yra laikina ir laikui bėgant išnyksta savaime.
- Eritema
- Patinimas
- Pūslės
- Deginimas
- Niežulys
Fotoalerginės reakcijos simptomai
Fotoalerginės reakcijos simptomai vadinami fotoalergine kontaktine egzema. Atsiranda per 24-28 valandas po sąlyčio su saule iš pradžių nedidelėje srityje, vėliau išplinta visoje UV spindulių veikiamoje vietoje.
- Deginanti arba niežinti egzema ir papulės.
Ar tai- sloga, ar alergija...
Kaip gydyti padidėjusį jautrumą saulei?
Jei nuo saulės atsiranda bėrimas, reikalingas gydymas. Šio tipo alergija neišnyksta savaime, o negydoma ir nestebima gali paūmėti, tad vizitas pas dermatologą neišvengiamas. Alergijos saulei pasekmės priklauso nuo jas sukėlusios priežasties.
Jei alergija atsirado dėl fototoksinių ar fotoalerginę reakciją sukeliančių veiksnių, būtina kuo skubiau pašalinti alerginį poveikį turintį veiksnį. Gydymui taip pat yra naudojama fotochemoterapija, t. y. odos švitinimas atitinkamo ilgio bangomis. Jei pabuvus saulėkaitoje atsiranda bėrimų, pasikonsultavus su dermatologu galima pradėti gydymą fotochemoterapija, kad būtų užkirstas kelias alergijos paūmėjimui. Visais atvejais, dėl gydymo būtina pasikonsultuoti su dermatologu.
Be to, bėrimų išvengti gali padėti reguliarus maisto papildų su beta karotenu vartojimas. Taip pat rekomenduojama vartoti maisto papildų, savo sudėtyje turinčių beta karoteno.
Naminiai gydymo būdai, padėsiantys atsikratyti padidėjusio jautrumo saulei
Alergija saulei turi būti gydoma stebint gydytojui dermatologui, tačiau jei tenka laukti vizito, o simptomai stiprėja, galite pasinaudoti keliais naminiais gydymo būdais.
Padidėjusio jautrumo saulei gydymo priemonės:
- kremas su cinku - turi džiovinantį poveikį pakitusiai vietai;
- preparatai po deginimosi - verta naudoti tada, kai lupasi oda, nes jie pasižymi drėkinamuoju poveikiu;
- kalcis - pasižymi raminamuoju poveikiu;
- kremai su UVA ir UVB filtrais (geriausia su bent 25 SPF filtru) - reikėtų naudoti prevenciškai, jei esate šviesaus gymio arba anksčiau pastebėjote alergijos simptomų;
- beta karotenas ir selenas - turi būti vartojami bent dvi savaites, ypač jei žinote, kad artimiausiu metu patirsite stiprų kaitrios saulės poveikį.
Nereceptiniai vaistai nuo padidėjusio jautrumo saulei
Daug žmonių nežino, kuo teptis esant padidėjusiam jautrumui saulei. Pirmiausia patartina atvėsinti kūną specialiomis kosmetikos priemonėmis, kurias rekomenduojama naudoti po deginimosi. Jų sudėtyje yra drėkinamųjų ir padidėjusio jautrumo saulei simptomus malšinančių medžiagų, pavyzdžiui, alavijų.
Kitus varginančius alergijos simptomus, tokius kaip sloga, ašarojimas ar bėrimas, gali padėti įveikti tablečių pavidalo vaistai su bilastinu, pasižyminčiu antihistamininiu poveikiu, slopinančiu pūslių susidarymą ir sumažinančiu odos paraudimą.
Galima ne tik naudotis specialiomis kosmetikos priemonėmis, bet ir vartoti išbandytus nereceptinius vaistus, t. y. antihistamininius vaistus. Žinoma būtina nepamiršti dėl jų vartojimo pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Pasireiškus bėrimui ar dilgėlinei, taip pat rekomenduojama gerti kalcį. Be to, gali pagelbėti atkuriamosios ir raminamosios putos, kurių sudėtyje yra pantenolio.
Padidėjęs vaikų jautrumas saulei
Kelias valandas trunkančios saulėkaitos metu vaikams gali pasireikšti alergija saulei, net jei buvo pasinaudota apsauginiu kremu.
Vaikui pasireiškiantis bėrimas nuo saulės yra odos reakcija į UVB spindulius. Intensyvumas priklauso nuo odos storio ir melanino kiekio. Vaikų oda yra plonesnė ir švelnesnė nei suaugusių žmonių, todėl jiems labiau pasireiškia padidėjęs jautrumas saulei.
Vaikams gali padėti apsauginis kremas nuo saulės su SPF 50. Ištepkite visą kūną ir tai darykite kas 2-3 valandas bei po kiekvienų maudynių.
Kaip padėti alergiškai odai
Įgimtą alergiją saulei turintiems žmonėms negalima skubėti mėgautis saulės voniomis. Prie saulės pripraskite iš lėto. Ypač vasaros pradžioje nebūkite saulėkaitoje ilgiau, kaip kelioliką minučių. Kiekvieną kartą prieš eidami į lauką, tepkitės kremu ar geliu nuo saulės. Tinkamiausios priemonės bus su UVA ir UVB apsaugos filtrais (SPF- ne mažesnis kaip 30).
Vaistinėse galima rasti specialių-alergiškai, jautriai odai skirtų- priemonių nuo saulės. Juose nebus kvapiklių, dažiklių ir kitų priedų, galinčių paskatinti neigiamą odos reakciją su saule. Ieškokite priemonių su antioksidantu AGR (alfa glikozilo rutinas). Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad jis padeda apsisaugoti nuo alergijos saulei. Nebijokite eksperimentuoti. Gali būti, kad teks išbandyti kelis kremus, kol rasite sau tinkamą ir alergijos nesukeliančią priemonę.
Būdami saulėje dėvėkite natūralaus pluošto rūbus, venkite sintetinių audinių. Taip pat rinkitės natūralią, odos nedirginančią kosmetiką. Nepurkškite saulei atvirų vietų dezodorantais ir kvepalais - tai gali stipriai pabloginti odos būklę ir sukelti ne tik alergiją, bet ir palikti bjaurias pigmentines dėmes. Vasarą nenaudokite stiprių odos šveitiklių, atidėkite sudėtingas kosmetines procedūras.
Jei alergija sunki, pasitarkite su gydytoju, kad jis rekomenduotų jums tinkantį gydymą.
Produktai ir augalai, kurie reaguoja su saule
Dėl atsiradusio bėrimo, niežėjimo ar pūslelių nebūtinai kalta įgimta alergija. Bėrimo priežastis gali būti tam tikra kosmetika, medikamentai, augalai ar net jūsų rūbai.
Alerginę reakciją gali sukelti kai kurie kosmetikoje naudojami aliejai: bergamočių, sandalmedžio, levandų, žaliųjų citrinų. Taip pat su saule gali sureaguoti cheminiai priedai, naudojami purškiamuose ir rutuliniuose dezodorantuose, rūbų skalbikliuose, kūno ir veido kremuose, dekoratyvinėje kosmetikoje.
Būkite atsargūs, jei vartojate vaistus. Saulės vengti privalo tie, kurie geria antidepresantus, jonažolės akstraktą ar arbatą, kai kuriuos antibiotikus, tepalus sąnariams ir raumenims gydyti. Kartais alergiją saulei iššaukia geriamieji kontraceptikai.
Odos sudirginimą gali sukelti ir iš pažiūros nekalti augalai: krapai, petražolės, salierai, pastarnokai, morkų lapai, pomidorai, juodieji serbentai, dobilai, rūtos, narcizai.
Kaip išgyventi vasarą, kai mėgautis saulės bučiniais negali?
Vilnietė Marija jau susitaikė, kad po tokių saulėtų dienų odą netrukus teks slėpti nuo akių. Mergina nuo mažens yra alergiška saulei, todėl kiekvienas ilgesnis pabuvimas jos spinduliuose baigiasi paraudusia, pūslelėmis nusėta ir besilupančia oda.
Nors alergiškiems žmonėms visiškai apsisaugoti nuo kenksmingų saulės spindulių sunku, BENU vaistinės Sveikos odos instituto ambasadorė Milda Darulienė rekomenduoja visada su savimi turėti stiprią apsauginę priemonę bei priešalerginių vaistų.
Skaičiuojama, kad su alergija saulei susiduria apie 20 proc. žmonių.
„Tada užteko saulėje pabūti apie 20 min. - veidas smarkiai ištino. Iki tol nieko panašaus nebuvo, todėl tėvai labai išsigando. Atlikus tyrimus, gydytojai diagnozavo fotodermatozę. Nuo tada tenka gyventi su alergija saulei. Marija sako tokias alergines reakcijas kaip tinimas ir veido paburkimas išaugusi.
„Ilgiau pabuvus saulės spinduliuose, ypač pirmus deginimosi kartus, visada nudegu raudonai, paberia krūtinę. Atostogaujant karštesnėse šalyse, kur saulė daug kaitresnė nei Lietuvoje, net pasitepus didelį apsaugos nuo saulės faktorių (SPF) turinčiu kremu ar išgėrus priešalerginių vaistų, vitaminų odai, nudegu raudonai. Odos raudonumas praeina po kelių dienų, tačiau, kai jau atrodo, kad turiu gražiai įdegusią rudą odą, ją nusėja nedidelės pūslelės.
„Vos pasirodžius pirmiesiems vasariškos saulės spinduliams, nereikėtų pulti degintis. Prie saulės pratinkitės pamažu, kasdien joje praleisdami po kelias minutes ir laiką ilgindami. Žinoma, nepamirškite naudoti apsaugos nuo saulės priemonių, turinčių kuo aukštesnį SPF faktorių, geriausia - SPF 50. Priemonės nuo saulės turėtų saugoti nuo plataus spektro ultravioletinių spindulių - UVA ir UVB.
Dienos metu, kai saulė intensyviausia - tarp 10 ir 16 val. - rekomenduočiau apskritai jos vengti, vilkėti šviesiais drabužiais, pasirūpinti kepure ir akiniais nuo saulės“, - kaip saugotis nuo saulės pataria Sveikos odos instituto ambasadorė M.
„Hidrolipidiniu kremu odą tepkite rytais, prieš deginimąsi, o drėkinamąją priemonę naudokite vakarais, jau po deginimosi. Su alergija saulei gyvenančiai Marijai visos rekomendacijos žinomos, tiesa, išvengti alerginių reakcijų ne visada pavyksta.
„Tuo metu, kai skaudžiai nudegu, ilgiau pasimėgavusi saule, ir kelias dienas negaliu prisiliesti prie odos, kai ji lupasi, tai labai erzina ir verčia šiek tiek kompleksuoti, slėptis po drabužiais. Vaistininkė primena, kad saugotis saulės privalu visiems.
Pagrindinės saugaus deginimosi taisyklės
- Užtikrinkite odos drėgmės balansą iš išorės ir iš vidaus. Sausa oda lengviau pažeidžiama, todėl naudokite drėkinamąjį kremą. Jis padės atkurti apsauginį odos sluoksnį ir sumažins ultravioletinių spindulių neigiamą poveikį. Taip pat gerkite daug vandens - bent 1,5-2 l per dieną.
- Atminkite, kad lygi oda įdega lygiau, tad kelios dienos prieš deginimąsi odą nušveiskite.
- Atkreipkite dėmesį į apsaugos nuo saulės faktorių - SPF. Kuo jis didesnis, tuo ilgiau galėsite degintis saugiai.
- Net ir tinkamai paruošus odą bei pasitepus apsauginiu kremu, saule mėgautis reikėtų saikingai. Saulės venkite nuo 10 iki 16 val.
Alergijos atpažinimas
Alergijos saulei atveju oda ženkliai rausta, ją niežti, ji paburksta, gali susiformuoti pūslės, sunkesniais atvejais oda gali pradėti šlapiuoti. Tai vadinama polimorfiniu bėrimus nuo šviesos. Dažniausiai išberiama oda atvirose kūno vietose - veido, kaklo, krūtinės viršutinėje dalyje (iškirptės zonoje), arba blauzdose, jei dėvima šortus.
Alergijos saulei požymiai pasireiškia jau sekančią dieną pabuvus saulėtoje aplinkoje ar net pavėsyje, ir gali tęstis nuo pirmųjų saulės spindulių pasirodymo iki vėlyvo rudens. Ypač sunkiais atvejais alergiją sukelia matomos šviesos spinduliai, tada odos bėrimai vargina ištisus metus.
Alergijos saulei yra paauglių ir suaugusių žmonių problema, maži vaikai retai būna alergiški saulei. Kodėl vieni gali džiaugtis saulės spinduliais, o kitiems sukeliama alergija, nėra išaiškinta, tačiau genetinis polinkis yra svarbus.