Pareigų ir malonumų balansas žmogaus gyvenime

Šiuolaikinis gyvenimo tempas daugeliui palieka vis mažiau erdvės poilsiui. Nuolatinis skubėjimas, informacijos srautai ir įsipareigojimai lemia, kad stresas tampa kasdieniu palydovu. Ilgainiui jis paveikia miego kokybę, nuotaiką ir net santykius su artimais žmonėmis. Kaip užkirsti kelią šiam užburtam streso ratui?

Pradžia bene visada kelia nerimą: dar būdami vaikais, baiminamės pirmosios dienos darželyje, o vėliau - mokykloje. Būgštaujame pirmųjų egzaminų tapę studentais, su nerimu laukiame pirmadienio naujoje darbo vietoje. Tiesa, pastarąją baimę dažnai sukelia nežinomybės jausmas, ar pasirinkta darbovietė atitiks jūsų lūkesčius, o jūs - jos. Pirmoji darbovietė specialistui yra ypač reikšminga - ji ne tik išlieja pamatą jo ateičiai, bet kartu ir formuoja asmenybę, gali pakreipti vienos ar kitos srities link.

Karjeros startas ir vertybės

„Sėkmingu gali būti laikomas bet koks karjeros startas, net ir labai trumpalaikis, jei atnešė vertingos patirties ar supratimo, kur link judėti ateityje. Šaunu turėti galimybę dirbti mėgstamoje srityje, mokytis iš profesionalų ir taip greičiau perprasti savo profesijos praktines subtilybes. Tikėtina, kad kuo daugiau atvirumo, sąžiningo noro ir užsidegimo turėsite, kuo daugiau mokysitės iš aplinkos, tiek iš kitų, tiek iš savo klaidų, tuo sparčiau tapsite profesionalais, greičiau kilsite karjeros laiptais. Kita vertus, tai tik vienas iš karjeros kelių, jų gali būti daug.

Dažnai jaunieji talentai, rinkdamiesi būsimą darbo vietą, didžiausią dėmesį kreipia į siūlomos pozicijos funkcijas bei atlygį. „Renkantis darbdavį patarčiau plačiau pasidomėti įmone - ne tik jos veikla, bet ir vertybėmis, verslo misija, požiūriu į darbuotojus, socialinės atsakomybės projektais. Tokia informacija leidžia susidaryti platesnį vaizdą, ar tai būtų ta vieta, kur norėtumėte realizuoti save. Kadangi jaunas žmogus dar pats formuojasi, įmonės vertybės bei puoselėjama darbo kultūra padeda augti“, - teigia E.

Darbuotojo ir įmonės vertybių dermė šiuolaikinėje darbo rinkoje nėra vienintelis kompromisas, kurio jaunam specialistui gali tekti ieškoti. Hamleto mįslę „būti ar nebūti“ dažnai keičia iššūkis, ką pasirinkti: didesnį atlygį darbo vietoje, kurioje augimo galimybių mažai ar kiek kitokį pasiūlymą įmonėje, kuri padės įgyti rinkos žinių. E. Paukštytė neslepia - idealu, jei pavyksta rasti tokį darbą, kurį galima laikyti „aukso viduriu“, t. y. kuris siūlo ir tenkinantį atlygį, ir augimo galimybes.

„Dažnai darbo rinkoje, ypač verslo aplinkoje, atlygio dydį nulemia darbo pobūdis, atsakomybės, užduočių apimtys ir sudėtingumas, kurioms atlikti reikalingos tam tikros asmeninės savybės, žinios, kompetencijos, patirtis. Tais atvejais, kai darbinės patirties stinga norimam atlygiui pasiekti, imlumas naujoms patirtims, motyvacija ir greitas mokymasis gali būti spartaus augimo kelias. Kuo daugiau savo žiniomis bei pastangomis vertės sukursite ne tik darbovietei, bet ir sau, tuo, tikėtina, sparčiau kils ir atlygis už darbą. Tiesa, specialistams, dar tik žengiantiems pirmuosius savo karjeros žingsnius, dažnai patariama ieškoti tos idealios darbovietės, į kurią kasryt pavyktų keliauti kaip į šventę.

Darbo malonumas ir emocinė gerovė

Kauno technologijos universiteto (KTU) organizacijos vystymo direktorė dr. Evelina Meilienė. „Jaunas asmuo visada yra drąsus keisti savo sprendimus, matuotis vis naują pareigų kepurę. Todėl labai svarbu pirmiausia atsakyti į klausimus: ar man tikrai patinka tai, ką darau? Ar tikrai suprantu ir matau prasmę šioje veikloje? Ar tikrai kuriu vertę įmonei ar organizacijai? Ar turiu galimybę tobulėti ir atlikti savo funkcijas dar geriau? Manau jausmas, kad esu naudingas ir galiu tobulėti, yra pagrindiniai veiksniai, leidžiantys pajusti savo vertę ir malonumą atlikti pavestas funkcijas“, - sako E.

Anot E. Paukštytės, darbas yra tarsi kelionė su nuotykiais, turinti tiek iššūkių, tiek būtinų, naudingų ir malonių dalykų. Kelionės turi pradžią ir pabaigą, tad, net atradus mielą ir džiuginančią veiklą, dėl nuolat besikeičiančių aplinkybių, augančios ir tobulėjančios asmenybės, požiūris į tai, kas malonu, gali keistis. „Sakoma, kad sveikas darbinis balansas yra tuomet, kai ryte atsikėlus norisi į darbą, o vakare - namo pailsėti. Tai galėtų būti siekiamybė nuo pirmų žingsnių darbo rinkoje. Norint išlaikyti produktyvumą, reikia tinkamą dėmesį skirtį poilsiui. Pervargus kyla perdegimo tikimybė, tuomet net ir geriausias darbas taps kančia. Manau, kad darbas nebūtinai turi teikti tik malonumą, tačiau savo darbą mėgstant paprasčiau pasiekti gerų rezultatų“, - teigia E.

Užtikrinti darbuotojų emocinę gerovę skatinamos ir pačios darbovietės, o būdų tam pasiekti - daugybė. Dažnai girdime apie privalomas kavos pertraukėles, darbuotojų išvykas trumpam pakeičiant aplinką ar reguliarius pasikalbėjimus su vadovais, ieškant sprendimų kylantiems iššūkiams. „Labai svarbu, kad darbo pradžioje tiesioginis vadovas skirtų dėmesį naujam darbuotojui ir laiku identifikuotų situacijas, kur reikalinga pagalba. „Darbdaviui svarbu sukurti tokią organizacijos aplinką, kurioje darbuotojai galėtų geriausiai atskleisti save ir sukuriama verte prisidėtų tiek prie verslo misijos įgyvendinimo, rezultatų augimo, tiek prie savo asmeninio augimo. Tai pasiekti ir išlaikyti ilgalaikėje perspektyvoje nėra lengva ir kažkuo primena alchemiją - senovės mokslą, kai buvo bandoma atrasti, kaip iš paprastų metalų išgauti tauriuosius. Taip ir mes bandome rasti sėkmės formules, kaip auginti komandas, kaip ugdyti vadovus, užtikrinti darbuotojų emocinę gerovę ir sukurti tokią organizacijos kultūrą, kurioje sprendžiant iškylančius iššūkius būtų pasiekiami verslo tikslai “, - teigia E.

2022 m. „Metų darbdavio“ titulą pelniusios „Teltonikos“ atstovė įsitikinusi - kiekvienai organizacijai svarbu žmonės. Todėl įmonių grupė siekia rūpintis savo darbuotojų gerove ir suteikti jiems tokias darbo sąlygas, kad darbuotojai jaustų prasmę savo kasdienėje veikloje ir kad už darbą gautų sąžiningą atlygį, priklausantį nuo sukuriamos vertės.

Sveikatos specialistai pabrėžia, kad ilgalaikė nauda pasiekiama tada, kai poilsis yra reguliarus. Tą patį galima taikyti ir masažams, kurie šalia sveikos gyvensenos, judėjimo, subalansuotos mitybos ir kokybiško miego gali suteikti dar daugiau jėgų. Nepamirškite, kad reguliarus atsipalaidavimas padeda geriau valdyti stresą, palaikyti emocinę pusiausvyrą ir stiprinti bendrą savijautą.

Pagrindinė perdegimo priežastis yra nuolatinis stresas, kurį jaučiame dėl per didelio informacijos srauto, per didelių reikalavimų kiekio, baimės suklysti. Trumpiau tariant, mums kiša koją mada būti sėkmingiems. Ilgainiui žmogaus resursų nebepakanka susidoroti su nuolat patiriamu stresu ir jis net negali suvokti savo jausmų bei tikslų.

Bet kas gali patirti perdegimą, su amžiumi ar profesine sritimi to nesieju. Žinoma, dažniau pasitaiko dirbantiems suaugusiems žmonėms, nes paauglys gali atsitraukti iš sociumo, užsidaryti, nebendrauti. Suaugusieji esame labiau įsprausti į tam tikrus rėmus, nes nešame atsakomybę už savo šeimą, socialinę padėtį, paskolas ir kt. Suaugęs žmogus yra labai stipriai apribotas savo pasirinkimuose, tačiau perdegimą gali jausti ir paaugliai bei vaikai, tik skirtingoms amžiaus grupėms jis pasireikš nevienodai.

Pirmiausia dingsta susidomėjimas gyvenimu - abejingai vertiname tai, kas anksčiau teikdavo malonumą. Nebedžiugina maistas, muzika, veiklos, kurias mėgdavome. Atsainiai bendraujame su kitais, nebesuprantame humoro, negalime pasijuokti iš savęs be cinizmo, nebemokame džiaugtis. Jaučiamės, tarsi būtume antrame plane, klaidžiotume po rūką. Neretai tokia savijauta sutapatinama su amžiumi - neva suaugęs žmogus nebegali džiaugtis kaip vaikas. Iš tiesų suaugusieji nuo vaikų skiriasi tik gyvenimo patirtimi, tačiau mums būdingos lygiai tos pačios emocijos. Apie perdegimą perspėja ir sunki pečių juosta, nerimas, miego sutrikimai, dažnesni peršalimai. Įtampa kūne neigiamai veikia limfotaką ir kraujotaką, todėl į organizmą papuolusi infekcija greičiau pasklinda.

Galimi įvairūs psichikos sutrikimai: apatija, depresija, nėrimas į darboholizmą. Šiems laikams ypač būdinga depresija su šypsena, kai žmogus gyvena du skirtingus gyvenimus realybėje ir socialinėje erdvėje. Gali atsirasti įvairių fizinės sveikatos problemų: bene dažniausiai sutrinka virškinimas, taip pat neretai jaučiamas guzas gerklėje, kuris trukdo nuryti. Ilgainiui fizinė ir psichinė sveikata gali visai sugriūti, labai pakenkdama gyvenimo kokybei - žmogus gyvena tik tam, kad spręstų problemas.

Socialiniuose tinkluose galime pasisemti idėjų, gauti vertingų patarimų, panašiai kaip skaitant autoritetingų žmonių biografijas. Tai gali padėti spręsti įvairias problemas, plėsti mūsų supratimo lauką. Tačiau, jei lygiuosimės į kitus, bandysime atitikti tam tikrus standartus, siekti tų pačių rezultatų, o ne atskleisti save - jau atsiranda pavojus.

Kadangi perdegimo ženklai matyti mūsų kūne, tai nuo jo reikėtų ir pradėti. Visu pirma siūlyčiau pasidaryti išsamius kraujo tyrimus, kad išsiaiškintumėte, ar sklandžiai funkcionuoja hormoninė sistema, ir tai aptarti su gydančiu gydytoju. Kūnui vienas efektyviausių dalykų yra klasikinis tailandietiškas masažas. Kadangi kūnas stipriai pertemptas, regis, net negali prisiliesti, todėl per drabužius atliekamas masažas yra labai geras pasirinkimas. Tailandietiško masažo metu išjudinama limfotaka ir kraujotaka, atpalaiduojami raumenų spazmai, pradingsta įtampa visame kūne.

Antras žingsnis būtų atkreipti dėmesį į tai, kas dar teikia malonumą, tikrą džiaugsmą. Galbūt artimi santykiai - daugiau laiko praleiskime šeimoje, atnaujinkime ryšį su draugais. Pasiklausykime mėgstamos muzikos, skanaukime patiekalus, kurie praeityje teikė didelį malonumą. Bandykime sugrįžti į gyvenimą, kuris džiugino, tačiau tuo pačiu atraskime ir naujų veiklų: nueikime į keramikos būrelį, čiuožkime ant ledo, dainuokime sutartines, mokykimės kitos kalbos ir kt. Taip praplėsime savo matymo ribas, sutiksime naujų žmonių.

Reikia pasidaryti laiko analizę - kiek laiko skiriu sau, darbui, šeimai, draugams. Darbo metu dirba protas ir nukenčia jausmų sfera, nes jai skiriame per mažai laiko. Reikia surasti balansą tarp pareigų ir malonumų. Sakyčiau, kad esame antžmogiai, nes net esant tokioms perkrovoms sugebame būti laimingi. Jei susikurtume balansą, gyvenimas būtų nuostabus.

Pirmiausia turime suvokti savo fiziologiją. Nors ir labai sudėtinga, mūsų visų fizika ir psichika yra vienoda - esame veikiami tų pačių hormonų, jaučiame tas pačias emocijas ir t.t. Priklausomai nuo to, ar mūsų gyvenimo būdas atitinka vidines vertybes, mąstymą, mūsų veiklos gali lemti džiaugsmo ar streso hormonų išsiskyrimą. Įsivertinti, ar gyvename tinkamai, galima ir užduodant sau klausimą „ar tokį gyvenimą norėčiau perduoti savo vaikams, ateities kartoms?“. Jei kitiems tokio gyvenimo nelinkėtume, reiktų prisiminti, kad visada turime bent kelis pasirinkimus - visada galime kažką pakeisti, pasirinkti kitą kelią. Balansas atsiranda tada, kai sujungiame protą, jausmus ir kūną.

Siūlau vakare ar dienos metu atsigulti ir po vieną padėkoti savo organams - kad akys mato, kad protas mąsto, kad kojos neša ir t. t. Pagalvojant apie kiekvieną organą, siunčiant jam dėkingumą, meilę, šilumą, emocinį atsaką, nervų sistema ten siunčia maisto medžiagas - gerėja šių organų veikla, subalansuojame kūną, protą ir emocijas.

Nuo savęs vėl atsigręžiame į aplinką, bet tai vyksta nepamirštant savęs: kai mums gera, norisi ir kitą pasikabinti, nusišypsoti. Po truputį pradeda grįžti pojūčiai - aplinkui darosi šviesiau, spalvos ryškesnės, garsai skambesni, kvapai stipresni. Tiesiog vėl norisi gyventi. Siūlau vakare ar dienos metu atsigulti ir po vieną padėkoti savo organams.

Moterys neria į labai sudėtingus reikalus - konkurenciją, karjerą, pamiršdamos, kad veikla moteriai, visų pirma, turėtų teikti malonumą. Bėgame, norime būti savarankiškos, bet tai ne kas kita, kaip stresas. Ilgainiui prarandamas balansas, nes moterims nebūdinga konkuruojanti energija, tada prasideda nepasitenkinimas šeimoje, sumenkiname partnerį ir imamės hiperbolizuoto motinos vaidmens - su antrąja puse elgiamės kaip su vaiku. Šlubuoja ir sveikata - atsiranda skydliaukės problemų ir „moteriškų ligų“.

Priklausomybės ir skaitmeninis pasaulis

Nekontroliuojamas potraukis, nerimas, bandant atsiriboti, o kartais ir rimti socialiniai bei ekonominiai nuostoliai byloja apie priklausomybę. Tačiau, nepaisant augančio šios problemos pripažinimo, egzistuoja ir nuomonė, esą probleminio naudojimosi internetu lyginti su tradicinėmis priklausomybėmis nereikėtų.

Kaip priklausomybės nuo skaitmeninio turinio veikia žmogaus psichiką? Yra tyrimų, kurių rezultatai rodo, kad priklausomybės nuo socialinių tinklų, pornografijos ir kompiuterinių žaidimų gali turėti panašų poveikį smegenims, kaip ir medžiagų priklausomybės atveju, nors šie procesai nėra visiškai tapatūs. Priklausomybės nuo įvairių skaitmeninių medijų atveju stebimi į medžiagų priklausomybę panašūs dopamino sistemos pokyčiai, kai intensyvus naudojimasis socialiniais tinklais ar žaidimais, kaip ir priklausomybės nuo, tarkime, narkotikų atveju, gali sukelti dopamino išsiskyrimą, patiriamas malonumo ir atlygio jausmas.

Ilgalaikė priklausomybė gali paveikti smegenų sritis, veikiančias impulsų kontrolę, atmintį ir sprendimų priėmimą, todėl gali būti sunku kontroliuoti savo elgesį ir sumažinti priklausomybę. Priklausomybė nuo socialinių tinklų dažnai susijusi su dopamino išsiskyrimu, nes socialiniai tinklai teikia greitas ir nuolatines teigiamas grįžtamojo ryšio reakcijas, pavyzdžiui, patiktukai ir komentarai, kurie sukelia tam tikrą malonumo pojūtį. Tai skatina vartotojus grįžti į platformą, siekiant gauti dar daugiau teigiamų patirčių. Tyrimai rodo, kad toks elgesys gali sukelti dopamino sistemos disbalansą, tai jau panašu į kai kurių cheminių priklausomybių poveikį.

Probleminis interneto naudojimas gali sietis su kaltės jausmu, depresiškumu, nerimu, socialine izoliacija, bejėgiškumu, baimės jausmu, darbų vilkinimu, nuotaikos svyravimais, nemiga ir kasdienių pareigų vengimu. Nukenčia kitos žmogui svarbios gyvenimo sritys, stebimi ir pažintinių funkcijų pakitimai, nukenčia sprendimų priėmimo procesai, darbinė atmintis, dėmesys. Galima sakyti, kad PIN žmogaus gyvenimą neigiamai paveikia reikšmingai ir ilgam.

Pats internetas skatina įsitraukimą - ir tai yra tos interneto savybės, kurios paprastai laikomos privalumais: lengva prieiga ir pasiekiamumas, anonimiškumas. Žinoma, ir socialinių tinklų algoritmai skatina įsitraukimą. Prisideda ir nuolatinė technologijų pažanga, masinė interneto turinį leidžiančių žiūrėti įrenginių gamyba, kokybiškas, daug kur pasiekiamas ryšys. Įtakos turi ir paties asmens savybės, o labiausiai pažeidžiami yra vaikai ir jaunimas. PIN rizika išauga, jei, tarkime, vaikas ar paauglys turi emocinių ar elgesio sutrikimų, pasižymi impulsyvumu.

Reikšmingai prisideda ir aplinka, pavyzdžiui, reklamos, skatinančios naudotis internetu dar daugiau, nepaisant paros laiko, arba tendencija jau pirmoje klasėje įteikti vaikui išmanųjį, o kartais ir sukurti pradinukui paskyras socialiniuose tinkluose, kuriuose mažiausia amžiaus riba - nuo 13 metų. Būna, kad telefonas naudojamas stiprioms vaiko emocijoms nuraminti. Tuomet vėliau gali susiformuoti supratimas - jei jaučiuosi prastai, reikia ekrano ir viskas susitvarkys.

Kaip ir piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis atveju, žmonės gali rinktis internetą, siekdami pabėgti nuo sunkumų ar problemų realiame gyvenime. Tyrimai rodo, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra stipriai susijęs su didesne PIN išsivystymo rizika.

Lietuvoje turime probleminio interneto naudojimo rizikai nustatyti tinkamus, patikimus ir mūsų šalies populiacijai pritaikytus klausimynus, kai kiekvienas, atsakęs į kelis klausimus, gali sužinoti savo rizikos laipsnį naudotis internetu problemiškai. Be to, klausimai gali paskatinti susimąstyti, pavyzdžiui, ar apleidžiu namų ruošos darbus, kad galėčiau praleisti daugiau laiko internete, ar bandau nuslėpti, kiek laiko praleidžiu internete, kaip dažnai artimieji skundžiasi, kad per daug laiko praleidžiu prie ekrano, nespėju ko nors, neišsimiegu ir panašiai.

Sveiki skaitmeniniai įgūdžiai ir balansas su kitomis veiklomis, fizinis aktyvumas, tinkama miego kokybė ir kiekis, malonių veiklų ir laisvalaikio neprisijungus - ne internete - radimas, bendravimas su žmonėmis akis į akį, ne per ekraną yra svarbūs įgūdžiai siekiantiems skaitmeninio ir realaus gyvenimo balanso. Laiką internete būtina riboti. Padėti gali ir tos pačios technologijos, yra įvairių išmaniųjų programėlių.

Vilniaus universiteto mokslininkai, tyrinėjantys ekranų poveikį vaikų sveikatai, rekomenduoja tokią ekrano laiko ribų formulę: 0-1-2-3 val. Vaikai iki 2 m. - 0 val., 2-5 m. vaikai - iki 1 val., ikimokyklinukai ir pradinukai - iki 2 val., 10-14 m. - 3-4 val. (įskaitant ir laiką, skirtą mokytis). Jei jaučiate, kad šiuo metu naudojatės per daug - pradėkite stebėti, kiek. Kontroliuoti gali tik tai, ką žinai. Ir tada nusistatykite tikslą palaipsniui laiko apimtis įtraukiančiose veiklose mažinti. Kai kuriems padeda tai daryti drauge su kitais - susitarus, kiek ir kur mažinsiu: viešas įsipareigojimas irgi padeda.

Kadangi probleminio interneto naudojimo riziką didina asmeniniai ir aplinkos veiksniai, tarp jų - emociniai sutrikimai, impulsyvumas ir nereguliuojamas technologijų naudojimas vaikystėje, svarbu analizuoti ne tik savo praleidžiamą laiką internete, bet ir domėtis vaikų veiklomis, nes įpročiai pradeda formuotis dar ankstyvame amžiuje. Tinkamos taisyklės ir balanso ugdymas nuo mažens gali padėti išvengti ilgalaikių pasekmių. Norint užkirsti kelią PIN priklausomybėms, būtina ugdyti sveikus skaitmeninius įgūdžius, riboti laiką internete ir užtikrinti balansą tarp skaitmeninio bei realaus gyvenimo. Ypatingą reikšmę turi malonios veiklos atradimas - laisvalaikis, nepriklausomas nuo ekranų, ir gyvas bendravimas, kuris skatina emocinį ryšį ir gerina psichologinę būseną.

PIN valdymas reikalauja individualaus įsitraukimo, socialinio palaikymo ir edukacijos. Laiku atpažinus problemą ir taikant tinkamas priemones, galima ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir padėti vaikams formuoti sveikus skaitmeninius įpročius.

Kaip rasti laiko sau ir pomėgiams

Ar kada nors pagalvojote, kada paskutinį kartą darėte ką nors vien tik dėl malonumo? Ne dėl pareigos, ne dėl tikslo, o tiesiog todėl, kad tai džiugina? Daugelis mūsų, įsisukę į darbų, pareigų ir socialinių lūkesčių sūkurį, atideda savo pomėgius „geresniems laikams“.

Štai keletas patarimų, kaip rasti laiko sau:

1. Susiplanuok laiką sau kaip susitikimą. Įrašyk veiklą į kalendorių kaip svarbų susitikimą - net jei tai tik 20 minučių piešimui ar skaitymui.
2. Rytas ar vakaras - tavo laikas. Nustatyk konkretų dienos laiką, kada skirsi dėmesį tik sau.
3. Mažiau perfekcionizmo. Pomėgis neturi būti produktyvus ar tobulas. Piešk, net jei nemoki. Šok, net jei niekas nemato.
4. Sumažink skaitmeninį triukšmą. Skirk mažiau laiko telefonui ar televizoriui ir daugiau - veikloms, kurios praturtina vidų.
5. Apjunk pomėgius su bendravimu. Jei trūksta laiko atskirai veiklai ir draugams - kodėl nepabandžius jų sujungti?
6. Rask mikroakimirkas dienoje. Pomėgiai nebūtinai turi trukti valandas. Per artimiausias 7 dienas skirk bent 15 minučių kasdien pomėgiui arba naujai veiklai.

Pomėgiai - tai ne kažkas „papildomai“, tai dalis mūsų esybės.

Hipnozė kaip pagalbos priemonė

Hipnozė Lietuvoje vis labiau pripažįstama, o jos nauda jaučiama tiek medicinoje, tiek psichologijoje, tiek kasdieniame gyvenime. Ji padeda įveikti baimę, nerimą, priklausomybes ir kitus iššūkius, kurie trukdo gyventi pilnavertį, laimingą gyvenimą. Hipnozė efektyviai taikoma nėštumo ir gimdymo metu skausmo valdymui, onkologijoje, mažinant nerimą ir palengvinant šalutinius gydymo poveikius, bei kitose situacijose, kur svarbi vidinė ramybė, harmonija ir atsipalaidavimas.

Hipnozė niekada neveikia prieš žmogaus valią, moralę ar fundamentalius įsitikinimus. Tai natūralus procesas, padedantis atrasti ir įgalinti vidinius resursus, spręsti problemas. Hipnoterapeutas nėra žmogus, turintis antgamtinių galių.

tags: #ar #zmogaus #gyvenime #pareigu #turi #buti