Pabėgti nuo streso, apsivalyti nuo vidinės įtampos, susivokti ir įsiklausyti į save, permąstyti egzistencinius klausimus, patirti įžvalgų, rasti svarbų sprendimą - tylos ieškoma dėl įvairiausių priežasčių. Ir visgi reikėtų kuo dažniau pasilepinti tyla.
Dažniausiai žmogui pakanka pabūti ramioje aplinkoje ar gamtoje, tačiau kartais to nepakanka. Tuomet ieškoma kitokių tylos praktikų. Ekonomikos mokslų daktaras Darius Plikynas (38 m.) žino, ką dovanoja tyla. Vilnietis Verslo ir vadybos akademijos profesorius sugeba susikurti tylą savo sąmonėje net ir skaitydamas studentams paskaitą ar eidamas triukšminga gatve.
Tylos Poveikis Smegenims ir Kūrybiškumui
Tyla stimuliuoja smegenų ląstelių regeneraciją. 2013 metais atlikti tyrimai, kurių metu buvo matuojami įvairaus triukšmo intensyvumo poveikiai, patvirtino, jog 2 valandos tylos per dieną skatina naujų ląstelių formavimąsi smegenyse, hipokampe. Ši smegenų sritis atsakinga už mokymąsi, atmintį ir emocijas. Netgi tada, kai mes ilsimės, smegenys vis tiek išlieka aktyvios. Ramybės būsenoje jos apdoroja ir įsisavina gautą informaciją. Jeigu šis procesas vyksta sėkmingai, nesiblaškant dėl triukšmo ir kitų trukdžių, įsijungia režimas, susijęs su emocijų ir prisiminimų integracija, atsiskleidžia fantazija, atsiveria snaudę vaizduotės gabumai. Tyla skatina kūrybingumą. Rezultatas: pabuvę tyloje, mes tampame kūrybingesni ir atviresni pasauliui.
Tyla atstato mūsų protinius resursus. Tyrimais nustatyta, kad vaikai, kurie gyvena ar mokosi netoli automobilių kelių ir gatvių, geležinkelių, gauna prastesnius pažymius už skaitymą ir kalbų mokymąsi nei tie, kurie gyvena ramesniuose rajonuose. Triukšmas trukdo kokybiškai atlikti užduotis darbe ir moksluose, jis gali tapti motyvacijos, dėmesingumo trukdžiu, pagausinti daromų klaidų skaičių. Yra ir malonus faktas: smegenys gali atkurti tai, kas buvo pažeista pernelyg didelio triukšmo. Svarbiausias vaistas - tyla.
Tyla nuima stresą ir įtampą. Nustatyta, kad nuolatinis triukšmas negatyviai veikia smegenis, o tai padidina streso hormono lygį. Tyla - priešingai, ji kuria visiškai priešingą efektą. Akustinių dirgiklių nebuvimas nuima įtampą smegenyse ir organizme. Remdamiesi kraujo spaudimo ir kraujo cirkuliacijos smegenyse rodikliais, mokslininkai padarė išvadą, kad dvi minutės tylos labiau veiksmingos atsipalaidavimui negu relaksacinės muzikos klausymasis.
Tylint svarbu tampa tai, ko kasdieniame gyvenime dažniausiai nepastebime. Pavyzdžiui, valgant tyloje, ne tik geriau suvirškinamas maistas, mažiau suvalgoma ir lengviau jaučiamasi, bet ir geriau pajuntamas maisto skonis, ryšys su gamta bei savo kūnu. Beje, pagal jogos mokslą žmogaus organizmas yra sistema, kur viskas tarpusavyje susiję, todėl fizinio kūno sveikata neatsiejamai susijusi su proto būsenomis. Mano įsitikinimu, tyla gali apsaugoti nuo beveik visų kūno ir proto ligų.
Tylos Baimė ir Priklausomybė Nuo Triukšmo
Tylos baimė skamba veikiau filosofiškai nei psichologiškai. Vis dėlto egzistuoja psichologinis terminas „sedatefobija“, apibūdinantis šį reiškinį. Manyčiau, kad to negalima vadinti sutrikimu, vis dėlto stiprios asmenybės tylos nebijo. Kalbant apie tai, kaip tai susiję su šiuolaikine visuomene - vėlgi būtų sunku pasakyti. Viena vertus, šiandien žmonės iš tiesų turi labai daug virtualių prietaisų, taigi, tylos yra mažai. Neseniai skaičiau straipsnį apie tai, kaip paauglių grupei buvo pasiūlyta praleisti dieną vienumoje ir tyloje. Tačiau jie galėjo vaikščioti, piešti ir pan. - nebuvo tiesiog susodinti ir palikti su savimi, o pasijutusieji labai blogai galėjo eksperimentą nutraukti. Ir kas įvyko? Iš 68-ių žmonių liko vos trys, kurie ištvėrė iki galo. Tačiau visiems buvo labai bloga. Net ir tie, kurie išbuvo iki galo, rašydami apie savo jauseną per eksperimentą, prisipažino, kad jiems buvo netgi kilusių minčių apie savižudybę. Tai rodo, kiek šiuolaikinis paauglys yra įpratęs būti informacijos apsupty. Jis visiškai negali pabūti tyloje - ne tiek akustinėje, kiek proto (jei jis nesiklauso muzikos, tada visą laiką susirašinėja žinutėmis, kažką skaito internete.) Tai, manyčiau, yra šių laikų bėda.
Tačiau ta tylos baimė, noras pabėgti nuo savęs, kita vertus, atrodo labai žmogiška. Juk minėjote, kad ir ankstesniais laikais žmogus nelabai turėdavęs galimybės būti vienas ar tyloje. Tylos baimė yra universali. Tarkime, visi bijo, kad pasibaigs vanduo, oras ar maistas, visi bijo mirties, visi, ypač vaikai, bijo tamsos. Tad tylos žmonės taip pat bijo.
Kas atsitinka žmogui tyloj?
Tai itin puikiai galima patirti medituojant. Nes iš tiesų tada tik sėdi, stebi savo kvėpavimą ir būni su savimi, nei klausaisi muzikos, nei naršai internete. Kas tuomet atsitinka? Dauguma žmonių susiduria su tuo, kad jų galvose labai daug minčių, rūpesčių. Tos mintys blaškosi visomis kryptimis, ir tai yra nemaloni būsena. Jei tyloje pavyksta išbūti ilgiau (deja, daugelis to neištveria), žmogus paprastai susiduria su tikraisiais savo jausmais. Žodžiu, tyloje pradeda lįsti neigiamos emocijos, nuo kurių mes norime prasiblaškyti - taip visą laiką ką nors darai, šneki, po to užmiegi ir taip niekada su savimi ir nesusitinki, nepamatai savo vidinio turinio. Tačiau paskui paaiškėja, kad jei žmogus dar ilgiau pabūna tyloje, jis ne tik ištveria, bet ir patiria ramybę bei gyvenimo džiaugsmą. Jam gali atsiverti ir religinės patirtys.
Dar vienas tylos baimės aspektas - kai bijoma nutilti būnant šalia kito. Ir jei tu pasitrauki į šalį pabūti su savimi, pamedituoti, nepasakyčiau, kad į tai žvelgiama labai teigiamai. Gali būti palaikytas keistuoliu. Jei esi su žmogumi, pavyzdžiui, bendradarbiu, kuris būdamas su tavimi tyli, gali kilti ir įvairių paranojinių minčių. Pirma jų - galbūt jis nelaiko manęs vertu pašnekovu? Arba apskritai nenori su manimi net kalbėti. Žmonės yra labai greiti įtarti. Jei nekalbi - vadinasi, nenori draugauti. Dėl to ir baisu nutilti - bijoma, kad būsi palaikytas nedraugišku.
Kaip Integruoti Tylą Į Kasdienį Gyvenimą
Raskite ramią vietą namuose arba išeikite pasivaikščioti gamtoje. Išjunkite mobilaus telefono garsą, kad jūsų niekas netrukdytų. Praktikuokite tylą nesistengdami išgauti kažkokį rezultatą. Tiesiog atsipalaiduokite ir stebėkite savo kvėpavimą, leiskite mintims ateiti ir išeiti. Minčių srautas niekur nedings, svarbiausia yra nesikoncentruoti į jas. Kai pagaunate mintį pasakykite jai: STOP, IŠTRINU. Ir taip visoms mintims. Ilgainiui pastebėsite, kad jos jūsų nebetrikdo, o tiesiog kaip debesėliai plaukia pro šalį.
Tylos praktiką pradėkite nuo kelių minučiu ir ilginkite ją palaipsniui. Kai lengvai tyloje išbūsite 20 - 30 minučių, pastebėsite teigiamus pokyčius mąstyme, tapsite ramesni ir, prireikus, gebėsite greitai atsipalaiduoti. Kai įvaldysite tylos praktiką išmėginkite tylos stovyklas ar savaitgalio retritus.
Šeimų, kur būtų tylos valandėlių, kad žmonės galėtų susikaupti, man teko sutikti tik savo dvasiniuose ieškojimuose. Tačiau tokios sąmoningos tylos valandėlės, stengiantis suvokti, kas esi, šeimose privalėtų būti. O kalbant apie tylos valandėles, įtraukiant ir vaikus, - kaip tai turėtų atrodyti? Taip, gan dažnai. Tik, aišku, maži vaikai nelabai galės išbūti tyloje.
Taip pat aš labai rekomenduoju ir poroms tylos valandėles. Pavyzdžiui, ne itin gerai sutariančiai porai, kuri ateina pas psichologą, aš siūlau savaitgalį arba kelionėje, kai jie keletą dienų praleidžia drauge, bent valandą nekalbėti. Tiesiog nusistatyti tam konkretų laiką. Daugeliui porų tai buvo didžiulis atradimas, jie labai džiaugėsi, nes per tą valandėlę galėdavo ir vienas nuo kito pailsėti, ir geriau suvokti savo norus. O po to jautėsi vėl pasiilgę vienas kito ir norėjo kalbėtis.
Tylos Praktikos Pasaulyje
Visame pasaulyje gausėja žmonių ir bendruomenių, atrandančių tylą kaip būdą įveikti šiuolaikinio gyvenimo triukšmą ir nerimą.
- Vipasanos meditacijos centrai: Vipasana - tai daugiau nei 2500 metų senumo meditacijos praktika, kilusi iš Budizmo. Pasaulyje veikia šimtai centrų, siūlančių 10 dienų tylos stovyklas, kur dalyviai privalo visiškai atsiriboti nuo kalbėjimo, akių kontakto ir technologijų naudojimo.
- Vienuolynų bendruomenės: Religinės bendruomenės, tokios kaip trapistų vienuoliai ar budistų vienuolynai, amžiais praktikavo tylą kaip būdą pasiekti dvasinę ramybę ir susilieti su aukštesne tikrove.
- Tylos rėmėjai šiuolaikinėje visuomenėje: Tylos praktikų idėjas propaguoja ir įžemūs žmonės. Pavyzdžiui, technologijų pasaulio atstovai, tokie kaip Steve Jobs, kasdien skirdavo laiko tylioms meditacijoms.
Tylos Nauda
Tyla - tai ne tik saviugdos priemonė, bet ir būdas atkurti ryšį su savimi, pasauliu ir kitais žmonėmis.
| Nauda | Paaiškinimas |
|---|---|
| Gerina smegenų veiklą | Aktyvuoja smegenų hipokampą, atsakingą už mokymąsi ir atmintį. |
| Mažina stresą ir nerimą | Skatina parasimpatinės nervų sistemos aktyvumą, kuri yra atsakinga už atsipalaidavimą ir atsigavimą. |
| Skatina kūrybiškumą | Asmenys, reguliariai skiriantys laiko tylą, demonstruoja didesnį kūrybingumą ir gebėjimą generuoti naujas idėjas. |
| Skatina savęs pažinimą | Tyloje žmogus turi galimybę susitikti su savo mintimis ir jausmais, o tai padeda geriau suprasti save. |
| Gerina miego kokybę | Tyla padeda sumažinti nervinę įtampą, todėl miegas tampa gilesnis ir kokybiškesnis. |
| Moko atidesnio klausymosi ir empatijos | Tylos periodai moko atidesnio klausymosi ir empatijos. |
Tyla - pats svarbiausias dalykas, kad žmogus susivoktų, ką jis iš tiesų daro šią akimirką, ar daro tai, kas reikalinga, tai, ką nori, ką yra numatęs. Nes, jei gyveni nesusivokdamas - esi kaip automatas, tarsi vagonas, pastatytas ant bėgių, bet nesuprantantis, nei iš kur, nei į kur pūškuoja. O paskui žiūri - praėjo metai, pasenai, o gyvenimas buvo visai ne toks, kokio norėjai. Taigi, kad taip nenutiktų, turi retkarčiais sustoti ir pajausti. Būtent pajausti, o ne pamąstyti. Nes emocijos mums labai tiksliai pasako, ar gyvename tinkamai, ar vyksta tai, kas turi vykti.