Artūro Paulausko turto deklaracija viešai: politinė veikla ir finansiniai aspektai

Artėjant savivaldos rinkimams, politinės partijos ir judėjimai intensyvina savo veiklą. Šiame kontekste, svarbu atkreipti dėmesį į politikų, siekiančių dalyvauti rinkimuose, veiklą bei jų turto deklaracijas. Straipsnyje nagrinėjama Artūro Paulausko, buvusio Naujosios sąjungos pirmininko, politinė veikla ir su ja susiję finansiniai aspektai.

Artūro Paulausko politinė veikla

Už Seimo borto atsidūrusios Naujosios sąjungos pirmininkas Artūras Paulauskas - dar vienas žinomas politikas, ketinantis sudalyvauti kovoje dėl Vilniaus savivaldybės. Pats A.Paulauskas “Veidui” tvirtino, kad kol kas jis labiau užsiėmęs partijos gaivinimu.

“Po devynerių valdžioje praleistų metų iš arčiau susipažinus su partija paaiškėjo, kad reikia padaryti daug tiek organizacinių, tiek ideologinių permainų, - sakė A.Paulauskas. Kokios nors naujos visuomeninės organizacijos A.Paulauskas steigti nežada: “Jei jau visuomeninė organizacija ketina eiti į valdžią, vis tiek ji, kaip ta rožė, kurios kvapo nepaslėpsi, kvepės partija.

Partijų antrinių organizacijų kūrimas rinkimams - nelabai sąžininga politika. Artūras Paulauskas paliko Naujosios sąjungos (NS) pirmininko postą. Apie tai jis paskelbė šeštadienį partijos tarybos posėdyje.

„Politikuosiu, - paklaustas, ką veiks palikęs socialliberalų pirmininko postą, trumpai nukirto A.Paulauskas. - Turime skirti politikus, kurie gyvena iš to, ir žmones, kurie nėra mokami politikai. Socialliberalų partijoje permainos - jai pralaimėjus rinkimus, iš posto traukiasi Artūras Paulauskas.

Šeštadienį BNS V. Nepatekęs į Seimą Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) lyderis Artūras Paulauskas žada imtis teisininko darbo. „Visų pirma turiu dar partijoje atlikti tokių organizacinių darbų, kurie reikalingi po kiekvienų rinkimų.

Ankstų pirmadienio rytą Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) lyderis Artūras Paulauskas vylėsi, kad jo partija peržengs 5 proc. Pagal pirminius duomenis, socialliberalai surinko mažiau nei 5 proc. A. Paulauskas ir V. Paklaustas, ar skųs tokį sprendimą teismui, A. S.

A. Toliau nesiliauja buvusios valdžios priekaištai naujajam krizės įveikimo planui. „Vyriausybės planus spaudai taikyti 19 proc. PVM tarifą vertinu kaip sąmoningą spaudos žlugdymą bei bandymą kontroliuoti žiniasklaidos priemones“, - teigia buvęs socialliberalų vadovas A. Seimo rinkimų išvakarėse Naujosios sąjungos lyderis, aplinkos ministras Artūras Paulauskas tvirtino, jog tikisi rinkėjų palankumo.

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) parengtą dokumentą Vyriausybei teiks aplinkos ministras Artūras Paulauskas. Patvirtinus jį, pasak Neringos savivaldybės atstovės Sandros Vaišvilaitės, iki metų pabaigos galėtų būti patvirtintas ir Neringos bendrasis planas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas komisijos nariams papasakojo apie kibernetiniam Lietuvos saugumui kylančius pavojus. Jis priminė visai neseną įvykį, kai balandžio 9 d. Lietuvos Seimo svetainė patyrė kibernetinę ataką.

Teisininkas, buvęs Seimo pirmininkas ir generalinis prokuroras Artūras Paulauskas ir buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas, Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Jurgelis. Anksčiau VRK tik priimdavo informaciją, kurią pateikdavo kandidatai, ir į ją niekaip nereaguodavo. Dabar vis daugiau tikrinami kandidatų pateikti faktai. Pavyzdžiui, dėl teistumo ar bendradarbiavimo su KGB.

Būtų gerai, jeigu tarnybos informuotų ne tik VRK, bet ir partijos vadovą, jeigu tarp šios partijos keliamų kandidatų yra tokių asmenų. Partijos vadovai galėtų ir patys parodyti iniciatyvą bei susitikti su specialiųjų tarnybų vadovais. Manau, kad būtų šimtą kartų geriau žinoti tokią informaciją prieš rinkimus, kad galėtum atšaukti tokį kandidatą, negu atsidurti situacijoje, kai tai paaiškėja jau po rinkimų. Tada krenta šešėlis ne tik ant to konkretaus žmogaus, bet ir ant visos partijos bei jos vadovo.

Ar VSD vadovas J.Jurgelis bei generalinis prokuroras A.Paulauskas būtų sutikę atskleisti pas jį atėjusiam partijos vadovui, ar jo parengtame rinkimų kandidatų sąraše nėra asmenų su tamsiu šleifu? Pasikalbėti tikrai sutikčiau. O kaip tą informaciją pateikti, tai jau kitas klausimas. Ir yra buvę, kad partijos kreipėsi. Ne dėl visų kandidatų, bet dėl savo rinkimų sąrašo pirmojo dešimtuko. Pas mane, kaip pas generalinį prokurorą, niekas nėra kreipęsi tokiu prašymu.

Turto deklaracijos ir finansiniai aspektai

Naujienų portalas „DELFI“ ir žurnalas „Reitingai“ pristato Lietuvos turtingiausiųjų asmenų sąrašą. Tarp 329 turtingiausiųjų asmenų daugiausia matomos verslininkų pavardės. Turtingiausiųjų trejetuke rikiuojasi vienintelis Lietuvos milijardierius, „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius, „Girteka logistics“ valdybos pirmininkas Mindaugas Raila ir „MG Baltic“ savininkas Darius Mockus.

Reikėtų paminėti, kad verslininkų turimos akcijos užsienyje registruotų įmonių ar turimų „ofšorinių“ įmonių vertė neanalizuota, nes nėra galimybių objektyviai įvertinti jų finansines ataskaitas. Taip pat neįvertintas ir verslininkų turimas nekilnojamasis turtas, jeigu jie nėra politikai ir nėra pateikę viešos deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius G. Sarafinas pastebi, kad Lietuvos turtingiausieji skiriasi nuo pasaulio turtingųjų. Yra vengiama viešumo, garsiai kalbėti apie labdarą ar socialinę veiklą. G. Sarafinas pridėjo, kad viešumas suteikia tuo pačiu ir skaidrumo.

Kiekvienas norintis gali norimam kandidatui ar partijai paaukoti 12 eurų (banko pavedimu į rinkimams skirtą sąskaitą arba grynaisiais, iždininkui išrašius kvitą). Norintieji paaukoti daugiau (maksimali leidžiama suma 7570 eurų) privalo prieš tai Lietuvos mokesčių inspekcijai deklaruoti ne tik pajamas, bet ir turtą. Ši taisyklė galioja ir svetur gyvenantiesiems.

Vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė akcentavo, kad maksimali aukojama suma susieta su vidutiniu atlyginimu, o tai reiškia, kad gerėjant ekonominei situacijai šalyje, kyla ir galima paaukoti didžiausia suma.

Žiūrima tik tai, ar kandidatų pateikta deklaracija atitinka Mokesčių inspekcijos turimą informaciją, o ne tai, ar šie asmenys gyvena pagal oficialiai gautas pajamas. Tikriname anketoje pateiktų žinių tikrumą. Jeigu kandidatai pateikė informaciją, kad turi tiek turto ir pajamų, o Mokesčių inspekcija patvirtina tuos duomenis, daugiau klausimų nekyla.

Įdomu ir štai kas. Jeigu asmuo yra išrenkamas prezidentu, tai jis gauna teisę dirbti su slaptais dokumentais pagal pareigas ir niekas jo daugiau jau nebetikrina. O jeigu tu esi kitoks valstybės pareigūnas, tai tau reikia užpildyti labai storą anketą, kurioje yra ir šie klausimai, apie kuriuos kalbėjome. Tai galbūt būtų galima pateikti privalomai kandidatams į prezidentus panašią ar šiek tiek mažiau detalią anketą, bet tikrai ne tokią atmestinai parengtą ir suteikiančią minimalią informaciją, kaip yra dabar?

Lietuvos turtingiausių asmenų sąrašo lyderiai

Žurnalas "Reitingai" sudarė turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą, kuriame dominuoja verslininkai. Štai keletas lyderių:

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie skaičiai yra apytiksliai ir gali keistis priklausomai nuo įvairių faktorių.

Straipsnyje apžvelgta Artūro Paulausko politinė veikla bei aptarti turto deklaravimo ir finansiniai aspektai, susiję su politikų dalyvavimu rinkimuose. Svarbu, kad rinkėjai turėtų prieigą prie patikimos informacijos apie kandidatus, įskaitant jų finansinę padėtį, kad galėtų priimtiInformacija apie kandidatus yra skelbiama VRK tinklalapyje.

Visuomenei labai svarbi yra teisė žinoti ir gauti objektyvią informaciją. Pati visuomenė pasitikrina informaciją ir per savo šaltinius, ir padedama kitų kandidatų. Bet labai svarbi yra institucinė kontrolė, kurią turi atlikti VRK.

VRK atstovas minėjo, kad jų komisija bendradarbiauja su kitomis tarnybomis. Matyt, ir su specialiosiomis tarnybomis. Bet ar specialiosios tarnybos gali pateikti visuomenei ir VRK visas žinias apie į valdžią kandidatuojančius asmenis, jeigu šie turi tamsių veiklos dėmių?

Specialiosios tarnybos Lietuvoje gali pateikti tik tą medžiagą, kurią leidžia pateikti institucijos direktorius. Yra kraštų, kur klausimai yra sprendžiami kolegialiai. Piliečiai turi teisę žinoti apie kandidatus, bet yra ir valstybinė paslaptis.

Būna atvejų, kai galima tyliai išspręsti problemą. Praėjusiuose rinkimuose buvo kreiptasi į vieną norintį dalyvauti rinkimuose pilietį ir parodyta medžiaga apie jo veiklą. Jis po to pats pasitraukė. Tokių atvejų ne vienas. Žinau ir apie pilietį su tamsiu KGB šleifu, kurio VRK nepastebėjo ir šis dalyvavo rinkimuose. Tik paskui teismas pripažino, kad tai buvęs KGB bendradarbis.

Kandidatas, bendradarbiavęs su KGB, turi tai įrašyti ir į rinkimų medžiagą, bet ne apie kitus nusikaltimus. Jeigu buvo teistas, tik trumpą informaciją, be detalių, už kokius pažeidimus. Kodėl neprašoma nurodyti informacijos, kad kandidatas pažeidė įstatymą dėl Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo, pateikiant ir aplinkybes. Argi tai nesvarbu? Ar tokių žinių nevertėtų talpinti VRK puslapyje internete?

Šitie skirtumai atsirado todėl, kad Lietuvoje įvairių lygių rinkimai reglamentuoti ne vienu bendru įstatymu, o kiekvieniems rinkimams yra atskiras įstatymas. Tie įstatymai buvo kurti skirtingu laikotarpiu ir nėra tarpusavyje suderinti. Būtų tikslinga, jeigu VRK, apžvelgusi visų rinkimų patirtį, pateiktų siūlymus dėl vieningos rinkimų sistemos sukūrimo.

Jeigu žmogui draudžiama po tokio pažeidimo 3 metus dirbti valstybės tarnyboje, kodėl jis gali 4 metus sėdėti Seime ir vien tik dėl to, kad rinkėjas apie šį kandidato pažeidimą nebuvo informuotas? Iš tikrųjų, tai yra žemesnė atsakomybės rūšis, bet neužmirškime, kad kalbėdami apie rinkimų kandidatus mes turime omenyje ne tik baudžiamąją, bet ir politinę atsakomybę; ir rinkėjams tai gali būti net ir svarbiau žinoti nei apie kokį nors anksčiau minėtą smulkų teistumą.

VRK gali sudaryti darbo grupę ir tada iš kandidato gautą informaciją galima siūlyti pačiam kandidatui pripažinti kaip nepagrįstą arba kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu nustatyti faktą, kad pretendentas į prezidentus nurodė neteisingus duomenis. Šita informacija bus pagrindas siūlyti kandidatui pakeisti žinias anketoje. Bet tai ir viskas.

Tačiau jeigu nėra jokios kitos atsakomybės, įskaitant administracinę, tai jūs irgi suprantate, kas tai yra. Nustatytos elgesio taisyklės, bet jas pažeidus nieko negresia. Ir toks sunkus kelias įrodyti tiesą. Tai VRK vykdo tik viešumo funkciją, kaip ir visuomenės informavimo priemonės. Tačiau, kaip valstybės institucija, kokią funkciją jūs vykdote, užtikrinant informacijos apie kandidatus teisingumą?

Kokius įrankius mums davė politikai, tokius mes ir turime. Jeigu VRK gauna specialiųjų tarnybų medžiagą apie vieną ar kitą kandidatą ir jūs matote, kad kandidatas teikia žinias, neatitinkančias tikrovės, jūs privalėtumėte turėti teisę tokį kandidatą išbraukti. Yra dar griežtesnė nuostata, kad jeigu iki rinkimų lieka mažiau nei 12 dienų, tai apskritai mes net negalime nagrinėti klausimo ir nuo mūsų apsisprendimo niekas nepriklauso. Tai yra numatyta įstatymo.

Rinkimų ir rinkimų rezultatų tikrumas yra dar svarbesnis dalykas. Ar kandidato atėjimas į VRK pateikti duomenis gali būti prilygintas, pavyzdžiui, priesaikos davimui? Arba, k...

Svarbios įžvalgos:

• VRK tikrina kandidatų pateiktus duomenis, tačiau neturi galios pašalinti kandidatą už melagingą informaciją.
• Specialiosios tarnybos gali turėti informacijos apie kandidatus, tačiau jos pateikimas yra ribojamas įstatymais.
• VRK atlieka viešumo funkciją, tačiau neturi pakankamų įrankių užtikrinti informacijos apie kandidatus teisingumą.

tags: #arturas #paulauskas #turto #deklaracija