Šiaurės Lietuvoje, ypač Šiaurės Rytų regione, gyventojų sparčiai mažėja jau per paskutinius 20 metų. Kai kuriose vietovėse gyventojų skaičius sumažėjo net apie 50 proc. per nepriklausomybės laikotarpį. Tai vyksta, nes nėra darbo ir žmonės išvažiuoja. Žemės ūkis pasikeitė: nors žemė derlinga, dideliems laukams nebereikia daug darbuotojų, kadangi pakanka kelių traktorių. Tai viena iš priežasčių.
Norint geriau suprasti šios problemos mastą, verta pažvelgti į konkrečius pavyzdžius ir istorinius kontekstus. Šiame straipsnyje nagrinėsime Aruodas Lizdų kaimo istoriją, gyventojų mažėjimo priežastis ir sovietinės apgyvendinimo politikos įtaką. Taip pat aptarsime, kaip šios tendencijos paveikė kaimiškas vietoves Šiaurės Lietuvoje ir Latvijos pasienyje.
Įdomioji Lietuvos Istorija | Ką Kryžiuočiai 40 Metų Veikė Kaune?
Sovietinė Apgyvendinimo Politika ir Kaimo Nykimas
Pasak sociologijos instituto mokslininko, sovietmečiu statyti daugiabučiai miesteliuose, kaip Žeimelyje, buvo laikinas sprendimas apgyvendinti kaimo darbininkus. Tačiau tai laikoma nesėkminga praktika, nes kaimo žmonės buvo priversti gyventi butuose, neatitinkančiuose jų gyvenimo būdo.
Minėti daugiabučiai buvo pastatyti sovietmečio pabaigoje. Šie pastatai buvo statomi siekiant apgyvendinti kaimo vietovėse dirbančius darbininkus ir kolūkiečius. Nebuvo pinigų visiems statyti atskirus namus, todėl buvo pradėti statyti keturbučiai ar aštuonbučiai. Jie statyti miesteliuose, kaip Žeimelis, ar net šalia fermų, mažose gyvenvietėse.
Mokslininkas Edis Kriaučiūnas teigia: "Tai vienas iš prasčiausių sprendimų - kaimo žmogaus apgyvendinimas bute. Kiekvienas turėjo savo tarsi „tvartelį“ - tokį inkilą, kaip daugiabutį tvartą. Gyveni bute, bet kartu ir kaime, o tai buvo nesėkmingas sprendimas".
Per nepriklausomybės laikotarpį šie daugiabučiai pamažu nyko dėl gyventojų trūkumo, menkos paklausos ir netinkamos infrastruktūros, nes jie neatitiko kaimo žmonių gyvenimo būdo ir poreikių. Pats juos stebi, net fotografavęs esu - matyti įvairių situacijų: vienas butas tuščias, langai išdaužyti, o kitame gyvena žmonės.

Lietuvos administracinis žemėlapis
Gyventojų Mažėjimo Priežastys
Lietuvos socialinių mokslo centro (LSMC) Sociologijos instituto mokslininkas dr. Edis Kriaučiūnas svarstė, kodėl Žeimelis, esantis prie Latvijos pasienio Šiaurės Lietuvoje, apskritai patiria gyventojų mažėjimą. Priežasčių yra ne viena.
Žiūrint geografiškai, Žeimelis yra prie pat Latvijos pasienio, tai yra visiška Lietuvos periferija. Šiaurės Lietuvoje, ypatingai Šiaurės Rytų regione, gyventojų sparčiai mažėja jau per paskutinius 20 metų. Kai kuriose vietovėse gyventojų skaičius sumažėjo net apie 50 proc. per nepriklausomybės laikotarpį. Tikslių skaičių neturiu, bet sumažėjimas labai ryškus. O tai vyksta, nes nėra darbo ir žmonės išvažiuoja.
Žemės ūkis pasikeitė: nors žemė derlinga, dideliems laukams nebereikia daug darbuotojų, kadangi pakanka kelių traktorių. Tai viena iš priežasčių. Žmonės, ypatingai jaunimas, išvyksta iš tokių vietovių siekdami geresnių gyvenimo sąlygų miestuose. Daugiabučiai, dažnai apgyvendinti socialiai pažeidžiamų asmenų, ilgainiui apleidžiami dėl gyventojų degradacijos ir bendruomenės neveiksnumo.
Mokslų daktaras atkreipė dėmesį, kad žmonės, ypatingai jaunimas, išvyksta iš tokių vietovių siekdami geresnių gyvenimo sąlygų miestuose. Daugiabučiai, dažnai apgyvendinti socialiai pažeidžiamų asmenų, ilgainiui apleidžiami dėl gyventojų degradacijos ir bendruomenės neveiksnumo. Jaunimas išvažiuoja, tai yra natūralu. Dar vienas aspektas apie tuos daugiabučius, kad jie buvo skirti paprastiems darbininkams. Ne visada, bet dažniausiai žmonėms, turėjusiems problemų su alkoholiu, jiems nelabai rūpėjo gyvenimo kokybė.
Šiaurės Lietuvoje ir Latvijos pasienyje kaimiškos vietovės nyksta dėl gyventojų ir darbo jėgos išvykimo: Latvijos pasienis, Šiaurės Lietuva - ten viskas traukiasi. Mes neseniai sudarėm žemėlapį, kuriame matosi, jog visa Šiaurės Lietuva nyksta. Kaimiškos vietovės ištuštėja, žmonės išvažiuoja. Tiek darbo jėgos, kiek likę gyventojų, tiesiog nereikia.
Valstybės Paveldėtas Turtas ir Nekilnojamojo Turto Kainos
Nekilnojamojo turto skelbimų internetinėje svetainėje „Aruodas.lt“ pranešama, jog yra parduodamas 1 kambario butas Pakruojo rajone, Žeimelio miestelyje, Bauskės gatvėje. Butas yra 19,24 m² ploto, pirmame aukšte dviejų aukštų mūriniame name, pastatytame 1974 metais. Šiuo metu kaina sumažinta ir siekia tik 370 eurų (19 €/m²).
Skelbime žmonės informuoti, jog yra kviečiami įsirengti šiuos namus pagal savo poreikius, kuriuose jau 30 metų niekas negyveno. Tiesa, viena moteris planuoja net padovanoti apleistą dviejų kambarių butą, esantį šiame senos statybos daugiabutyje.
Nors būstui reikalingas kapitalinis remontas, kadangi yra kiauras stogas, reikia keisti langus, duris, atnaujinti vandentiekio sistemą, susidomėjusių netrūksta. Butus paveldėjo valstybė, tačiau vienas iš jų priklauso „Turto bankui“.
„Turto banko“ ryšių su žiniasklaida vadovas Paulius Vaitekėnas pateikė informaciją, jog šiame daugiabutyje Pakruojo rajono savivaldybėje, Žeimelio miestelyje, jų žiniomis egzistuoja 9 butai. Vienas iš šiame name esančių butų, esantis adresu Bauskės g. 22-1, yra paveldėtas valstybės, todėl patikėjimo teise šį turtą valdo „Turto bankas“.
Valstybė šį butą paveldėjo 2022 metais. Valstybės paveldėtas turtas yra parduodamas viešuosiuose aukcionuose, o iš tokių aukcionų surinktos lėšos yra pervedamos į valstybės biudžetą. Dėl kitų name esančių butų, jų naudojimo ir nuosavybės perleidimo pakomentuoti negalime, nes tai yra ne „Turto bankas“ valdomas turtas.
| Pastatymo metai | Plotas (m²) | Aukštas | Kaina (€) | Kaina už m² (€) |
|---|---|---|---|---|
| 1974 | 19,24 | 1 | 370 | 19 |
Informacija apie parduodamą butą Žeimelyje