Mirus artimajam užgriūva ne tik didžiulis skausmas, našta organizuojant atsisveikinimą, tačiau taip pat ir teisiniai klausimai, kuriuos būtina susitvarkyti, tad svarbu pasigilinti, kokie yra esminiai žingsniai norint tai padaryti.
Paveldėjimas yra vienas seniausių teisinių procesų, kurio esmė yra ganėtinai instinktyvi - palikėjo turtas perduodamas gyvam įpėdiniui.
Turtas valstybės vardu gali būti perimtas tik po to, kai, neatsiradus teisėtiems įpėdiniams, notaras išduoda palikimo perėjimo valstybei liudijimą.
Turto bankas valstybės vardu paveldi ir perima valdyti gyventojų nekilnojamąjį turtą bei įmonių akcijas, kilnojamąjį turtą bei lėšas sąskaitose perima Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), o žemės sklypus be statinių - Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).
Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius aiškina, kad po žmogaus mirties jam priklausiusį turtą valstybė dažniausiai paveldi trimis atvejais: kuomet turtas yra su skolomis, taip pat paveldėtojai atsisako priimti labai prastos būklės turtą ir jo dalis, žmonės sąmoningai nusprendžia turtą testamentu palikti valstybei arba įpėdinių tiesiog nėra.
Nuo 2015 metų kovo iki šių metų rugpjūčio Turto bankas gavo 3 172 tokius liudijimus, pagal kuriuos perėmė 3,2 tūkst. įvairių nekilnojamojo turto objektų bei 117 įmonių akcijų paketus.
Kokį turtą dažniausiai paveldi valstybė?
Dažniausiai perimamas gyvenamosios paskirties turtas: butai, bendrabučio tipo kambariai, gyvenamieji namai, sodybos, sodo nameliai ir jų dalys, taip pat žemės ūkio ir techninės paskirties pastatai, tokie kaip daržinės, tvartai, fermos, sandėliai, garažai ir jų dalys, inžinerinė infrastruktūra, pvz.: gręžiniai, vandentiekio bokštas, vamzdynai) ir kt.
Perėmęs turtą, Turto bankas jį įvertina, vykdo jo apskaitą, administruoja skolas, parengia turtą pardavimui bei parduoda viešuose aukcionuose.
Paveldimo turto vertė svyruoja nuo kelių eurų iki šimtatūkstantinių sumų, štai praėjusiais metais aukcione parduotas butas Vilniaus senamiestyje už 176 tūkst. eurų.
Iš viso 2021-aisiais buvo parduoti 266 paveldėto turto objektai, o už juos gauta 3,215 mln. eurų įplaukų.
Šiais metais paveldėtas turtas pasitarnavo dar vienam tikslui.
„Prasidėjus karui Ukrainoje sustabdėme dalį aukcionų, įvertinome, kurie objektai galėtų būti tinkami nuo karo bėgantiems ukrainiečiams apgyvendinti. Atrinkome daugiau nei 30 butų didžiuosiuose šalies miestuose, kurių didžioji dalis yra paveldėtas turtas. Gyventojų, bendruomenių, verslo ir mūsų darbuotojų rūpesčiu tuos butus sutvarkėme, įrengėme ir juose šiuo metu gyvena apie 100 ukrainiečių“, - pasakoja M. Sinkevičius.
Ką daryti, jei turtas su skolomis?
Didžioji dalis valstybės paveldėto nekilnojamojo turto (apie 60 proc.) yra su skolomis, turtas būna areštuotas, įkeistas ir kt.
Skolų dydis svyruoja nuo kelių eurų iki šimtų tūkstančių, vidutiniškai skolinio įsipareigojimo dydis - apie 2 500 eurų.
„Žmogui mirus, paveldėtojas negali atsisakyti dalies palikimo ar priimti palikimą tik iš dalies, t.y. jis priima visą palikimą besąlygiškai ir jam tenka pasirūpinti ne tik paveldimu turtu, bet ir prisiimti atsakomybę už mirusiojo skolas. Bijodami, kad skolos nebūtų išieškotos iš asmeninio paveldėtojo turto, žmonės atsisako priimti palikimą ir toks turtas pereina valstybei“, - aiškina Turto banko Teisės skyriaus vadovė Justė Žibūdienė.
Pasak jos, kai mirusiojo skolos viršija paveldėto turto vertę, jos gali būti išieškotas iš asmeninio paveldėtojo turto, tačiau egzistuoja galimybė „apsidrausti“ nuo tokių siurprizų.
„Tais atvejais, kai skolų yra nemažai arba prieš priimant palikimą įpėdinis turi įtarimų, kad skolų yra, tačiau tiksliai nežino jų apimties, Civilinis kodeksas numato galimybę paveldėtojo atsakomybę už palikėjo skolas apriboti palikėjui priklausiusio turto verte, t.y. priimti palikimą pagal turto apyrašą“, - aiškina teisininkė.
Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduos vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo.
Šį pavedimą įpėdinis per dvi savaites turi pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui.
Tokiu būdu, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.
Tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei, Civilinis kodeksas numato, jog valstybė palikėjo skolas dengia neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
„Taigi, jei sprendžiate turto su skolomis paveldėjimo klausimą, pirmiausia įvertinkite skolų dydį, o paskui spręskite, kuri iš kelių galimybių jums yra palankiausia - palikimo atsisakymas, palikimo (turto ir skolų) priėmimas ar palikimo priėmimas pagal turto apyrašą. Taip bus gerokai mažiau netikėtumų“, - pataria J. Žibūdienė.
Neįteisinti santykiai
Turto banko praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet žmonės ilgus metus kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, tačiau nėra įteisinę santykių ar bendros nuosavybės.
Mirus turto savininkui ir neatsiradus įpėdinių, turtas pereina valstybei, o vėliau paaiškėja, kad jame vis dar yra gyventojų.
„Kai nekilnojamojo turto savininkas miršta ir nėra sudaręs testamento, kartu gyvenęs žmogus susiduria su problema, nes jis neturi jokių teisių į turtą. Todėl norime paraginti žmones neatidėlioti ir laiku sudaryti testamentą, kad būtų išvengta panašių situacijų“, - ragina Turto banko teisininkė.
Testamentas gali būti sudaromas pas notarą (oficialusis testamentas) arba parašomas laisva forma (asmeninis testamentas).
„Tiesa, turėdamas asmeninį testamentą, įpėdinis per vienerius metus po palikėjo mirties turės kreiptis į teismą, kad šis jį patvirtintų“, - atkreipia dėmesį J. Žibūdienė.
Turto banko teisininkės patarimai, ką reikia žinoti paveldint turtą
- Asmeniui mirus, jo įpėdiniai dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties turėtų kreiptis į notarą, kurio veiklos teritorijoje buvo paskutinė mirusiojo (palikėjo) nuolatinė gyvenamoji vieta.
- Jeigu įpėdiniai yra nepilnamečiai, juos atstovaujantis asmuo turėtų pasirūpinti teismo leidimu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (pvz. tuo atveju, jei palikėjo skolos viršija palikimo vertę ir palikimo priėmimas neatitiktų nepilnamečių interesų) ir tik turėdamas tokį leidimą, kreiptis į notarą dėl palikimo nepilnamečių asmenų vardu priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą.
- Palikimas, kurį paveldi įpėdiniai (vaikai), gimę po palikimo atsiradimo, turi būti priimamas per tris mėnesius nuo jų gimimo dienos.
- Tuomet, kai turtas yra įgytas santuokoje, mirus vienam iš sutuoktinių, jo turėta dalis savaime neatitenka pergyvenusiam sutuoktiniui, todėl šis taip pat turėtų kreiptis į notarą dėl mirusiam sutuoktiniui priklausančios turto dalies paveldėjimo.
- Tuo atveju, jei įpėdinis per nurodytą terminą nespėja kreiptis į notarą, jam teks kreiptis į teismą arba prašant atnaujinti terminą palikimui priimti ir motyvuojant, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, arba prašant teismo konstatuoti, jog palikimas buvo priimtas faktinio valdymo būdu, t. y. kad įpėdinis, nepraleisdamas 3 mėnesių termino pradėjo mirusiojo turtu rūpintis kaip savu, pvz.: juo naudojosi, mokėjo mokesčius, tvarkė, remontavo ir pan.
- Tais atvejais, kai dėl dokumentų teismui parengimo įpėdiniui reikalinga teisininko pagalba, tačiau jis neturi pakankamai lėšų tokiai pagalbai apmokėti, yra galimybė kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.
- y. priimdamas palikimą įpėdinis priima ir mirusiojo įsipareigojimus, jei tokių būta.
- Jei numanoma, kad turtas gali būti su skolomis, būtina įvertinti galimybę palikimą priimti, jo atsisakyti ar palikimą priimti pagal turto apyrašą.
Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti - 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos.
Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas.
Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. Iki šio liudijimo išdavimo paveldėjimo procedūros nėra baigtos, dėl to negalima daryti kategoriškos išvados apie įpėdinio paveldėjimo teisių į turtą, t. y. užvesti neturės teisės.
Įstatymas numato du variantus priimti palikimą, kai 3 mėnesių terminas praleistas.
Dažnai pasitaikantis palikimo priėmimo termino praleidimo atvejis - tai kuomet mirus palikėjui, kartu su juo gyvenusiam ar glaudžius ryšius palaikiusiam artimajam net minties nekyla, kad mirus palikėjui būtina tvarkyti kokius nors dokumentus, klaidingai manant, kad po palikėjo mirties niekas nesikeičia.
Jis ir toliau gyvena/naudojasi palikėjo (mirusiojo) nuosavybe taip pat kaip ir iki pastarojo mirties.
Tuomet, mirus ir antrajam sutuoktiniui, mirusiojo artimieji pradeda tvarkyti dokumentus, kad priimti palikimą, pasidalyti jį tarpusavyje ir tuomet sužino, kad mirus vienam sutuoktiniui, pergyvenęs sutuoktinis neatliko jokių veiksmų, kad tinkamai priimti palikimą.
Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre.
Jeigu teikiamas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ieškinio senaties terminas nėra taikomas.
Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise.
Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio.
Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti.
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį.
Taigi apibendrinant darytina išvada, kad bylose dėl juridinio fakto - palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti - nustatymo faktinės aplinkybės turi būti vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. ar įpėdinis išreiškė valią perimti turtą, kokie jo veiksmai patvirtina, kad jis perėmė turtą valdyti ir juo rūpintis kaip savu.
Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra trijų mėnesių termino.
Šiame straipsnyje apžvelgsime kas yra paveldėjimo teisės liudijimas, paveldėti turtą galima pagal įstatymą arba testamentu.
Jeigu asmuo nėra surašęs testamento, mirties atveju jo sukauptas turtas yra paveldimas vadovaujantis įstatymu.
Kodėl bet kuriuo atveju dėl turto paveldėjimo verta kreiptis į notarą?
Nereta situacija, kai mirusiojo įpėdinis dėl mirusiojo turto dalies paveldėjimo nesikreipia į notarų biurą, manydamas, kad mirusiojo turto dalis jam „pereina“ savaime.
Toks elgesys yra klaidingas, nes dažniausiai sąlygoja problemas ateityje - paveldėtojas ne tik negali laisvai disponuoti palikėjo turtu, bet ir kyla grėsmė, kad palikėjo turtą paveldės valstybė.
Pagal CK 5.66 ir 5.67 straipsnius nuosavybės teisė į paveldimą turtą įforminama paveldėjimo teisės liudijimu, kuris išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos.
Šios normos nenustato termino, kada vėliausiai gali būti kreipiamasi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Taip pat nenustato ir nuosavybės teisės pasibaigimo ar išnykimo per tam tikrą laiką neįformintos nuosavybės teisės.
Teismų praktikoje pažymėta, kad, įpėdiniui priėmus palikėjo turtą ir pradėjus jį faktiškai valdyti, nereikalaujama, jog įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y., įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.
Taigi, nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu, t. CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti.
Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą bei juo rūpintis, kaip savu.
Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimą - palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Nors paveldėjimo būdas, kai palikimas priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir priėmus palikimą kitu palikimo priėmimo būdu (padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau, kai faktiniu paveldimo turto valdymu priėmęs palikimą įpėdinis ilgą laiką delsia kreiptis į notarą dėl nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento (paveldėjimo teisės liudijimo) išdavimo ir nuosavybės teisių į paveldėtą registruotiną turtą įregistravimo, pats įpėdinis negali savo nuožiūra įgyvendinti nuosavybės teisių.
Panaši situacija susiklosto, kai po tėvų mirties vaikai nusprendžia parduoti tėvams priklausiusį turtą, tačiau kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo, paaiškėja, kad mirusįjį pergyvenęs tėvas, palikėjo turto dalį buvo priėmęs faktiniu valdymu.
Asmuo, palikimą priimdamas faktiškai pradėjęs jį valdyti, dėl palikimo „įteisinimo“ bet kuriuo atveju turi kreiptis į teismą.
Taigi, norėdamas gauti paveldėjimo teisės liudijimą dėl faktiniu valdymu priimto turto, asmuo privalo kreiptis į teismą ir įrodyti, kad per tris mėnesius po palikimo atsiradimo dienos atliko aktyvius veiksmus išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Teismas, atsižvelgęs į CK normas ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš jų fakto ir pobūdžio.
Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti.
Įpėdiniui nebūtina kreiptis nei į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nei į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, nei į kitas valstybės institucijas.
Įpėdinio aktyvūs veiksmai, leidžiantys nustatyti, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko.
Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis, kaip palikimo savininkas, aktyviai dalyvauja priimant palikimą, užvaldo visą palikimą arba, gaudamas dalį daiktų, pasidalija jį su kitais įpėdiniais.
Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.
Teismams dažnai tenka nagrinėti prašymus, grindžiamus aplinkybe, kad mirusiojo palikimą pareiškėjas priėmė toliau gyvendamas mirusiajam priklausančiame name, bei jį remontuodamas, prižiūrėdamas.
Norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog jis tęsė naudojimąsi paveldėtu turtu, pradėtą iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės.
Vien nurodyti veiksmai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu, perkelti į kokybiškai naują stadiją - naudojimąsi, valdymą ir disponavimą.
CPK nuostatos dėl įrodinėjimo nenustato reikalavimo, kad į bylą būtina pateikti rašytinius įrodymus ar kad juridinę reikšmę turintys faktai būtų nustatyti tik vadovaujantis rašytiniais įrodymais.
Vadinasi, nesant rašytinių įrodymų, teismui turėtų užtekti ir kitokių įrodymų, pvz. Kaip įrodymus vertinant asmens (pvz., įpėdinio) parodymus, šie turi būti kruopščiai teismo pasverti - ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi.
Ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką.
Įpėdinė tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą gali būti valstybė.
Paveldinti pagal įstatymą valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir skiriasi nuo kitų įpėdinių pagal įstatymą.
Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus.
Paprastai CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“.
Tai reiškia, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas.
Vis dėlto, bylose dėl juridinio fakto nustatymo kasacinis teismas yra suformavęs kitą teisės aiškinimo taisyklę: kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei (2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Vertinant valstybės įgaliotų institucijų veiksmus, be kita, ko, svarbu nustatyti, ar valstybės įgaliota institucija - VĮ Turto bankas pagrįstai inicijavo palikimo perėjimo valstybei procedūrą, t. Ginčo nagrinėjimą teisme, o kartu ir bylinėjimosi išlaidas iš esmės lemia tai, kad apie asmens priimtą faktiniu valdymu palikimą ilgą laiką įgaliotoms valstybės institucijoms nėra žinoma dėl jo paties pasyvumo.
Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą įpėdinis turi pateikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
Kasacinio teismo praktikoje įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) nurodyta, jog įpėdinis turi įrodyti, kad įstatymo nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti.
Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti.
Vis dėlto, kiekvieną atvejį teismai vertina individualiai, atsižvelgdami į bylos aplinkybių visumą.
Tokio pobūdžio priežastis teismai pripažįsta deklaratyviomis ir nepagrįstomis, jeigu pareiškėjai neįrodo, kad jos tiesiogiai sudarė kliūtis kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, jog gyvenimas užsienyje savaime netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis.
tags: #turto #valdymas #jo #nesusitvarkius