Kai bandai įrodyti kažkam savo nuomonę, labai svarbu išsakyti teisingus argumentus. Kitaip tave gali laukti visiškas fiasko. Šiame straipsnyje aptarsime argumentacijos klaidas, dėl kurių ginčus pralaimėdavo net tie, kas buvo visiškai teisūs, bei panagrinėsime, ar gali egzistuoti viena tiesa.
Sąmokslo Teorijos (Mėnulio Misija VS Q Judėjimas)
Argumentacijos klaidos
Argumentacijos klaidos - tai klaidos, padarytos samprotavimo procese, naudojant silpnus ar išgalvotus argumentus.
Argumentas prieš žmogų (Ad Hominem)
Argumentacijos klaidos tipas, kurio pagrindinis tikslas - diskredituoti oponentą, nekreipiant dėmesio į diskusijos objektą. Lotyniškai ad hominem reiškia „prieš žmogų“.
Pavyzdys: „Daktaras Jonas buvo pagautas su svetima žmona, todėl negalima pasitikėti jo diagnozėmis”. Diskusijoje galima paminėti žmogaus asmenines savybes bei poelgius, bet tik tuo atveju, jeigu diskutuojama apie šį žmogų.
Ad hominem argumentai visada atrodo juokingai, nes žmogus, naudojantis juos panašus į mažą kaprizingą vaiką.
Ad hominem argumentai nukreipti prieš asmenį, o ne jo teiginius.
Ir tu irgi!
Šis argumentas atsiranda tada, kai žmogus bando apsiginti kaltinant savo kaltintoją.
Pavyzdys: „Galbūt, aš ir esu vagis, bet tu esi lošėjas”. Iš esmės, tai tik privatus ad hominem argumento atvejis, o jo pagrindas - moralinio pranašumo principas.
Apeliavimas į mases
Argumentas grindžiamas tuo, kad jeigu dauguma žmonių taip mano, reiškia tai turi būti tiesa. Daugumai labai patinka toks argumentas, nes dideli skaičiai suteikia saugumo jausmą.
Deja, realybė - tai ne demokratija. Net jeigu visi aplinkui tiki, kad egzistuoja vienaragiai, vis tiek reikės parodyti bent vieną iš jų, jeigu ginčo rezultatas tiesiogiai priklauso nuo šių gyvūnų egzistavimo.
Apeliavimas į tradicijas
Dažnai sakoma, kad kažkas yra gerai, nes visada taip buvo.
Pavyzdys: „Vergystė egzistavo beveik visos žmonijos istorijos metu, todėl aš irgi norėčiau turėti porą vergų, kurie pasodins ir iškas man bulves kaime”. Aukštas mirtingumo lygis nuo infekcijų irgi labai ilgai buvo norma, tačiau dabar mes turime antibiotikus.
Apeliavimas į autoritetą
Toks argumentas gali būti naudingas tik tuo atveju, jeigu tas „autoritetas” turi tiesioginių ryšių su ginčo objektu.
Pavyzdys: „Jis yra medicinos daktaras ir rekomenduoja gerti šiuos vaistus”. Toks argumentas visiškai pagrįstas. O štai argumentas „Jis yra medicinos daktaras ir sako, kad Dievas egzistuoja, nes jis matė jo veidą danguje” - tiesiog bandymas suteikti tikroviškumo nepagrįstam pasisakymui.
Netikrasis pasirinkimas
Šiuo argumentu bandoma įvaryti oponentą į keblią padėtį, o vėliau primesti jam iš anksto susidarytą nuomonę, kuri padės išsisukti iš šios keblios padėties.
Pavyzdys: „Arba jūs visiškai uždraudžiate pornografiją, arba jūs norite, kad jūsų vaikai ją žiūrėtų”. Labai dažnai galime išgirsti kaip į tokius argumentus politikai atsako: „Man nepriimtina tokia klausimo formuluotė”.
„Po” nereiškia „Dėl”
Ši argumentacijos klaida yra labai populiari.
Pavyzdys: „Aš buvau apsirengęs šiais džinsais kai išlaikiau egzaminą. Už egzaminą gavau 10 balų. Reiškia, šie džinsai padeda man gauti 10 balų per egzaminus”. Faktas, kad kažkoks daiktas pateko į kažkokių įvykių seką, dar neįrodo tiesioginio ryšio tarp jų.
Apibendrinimas
Perėjimas nuo tam tikrų faktų ar įvykių prie jų tapatinimo.
Pavyzdys: „Politikas mus apgavo, sakydamas apie išlaidas, reiškia, visi politikai - apgavikai”. Tai kaltės priskyrimas visai grupei situacijoje, kai reikia įrodyti konkretaus žmogaus kaltę.
Šiaudinė baidyklė
Dar viena argumentacijos klaida, kai oponentas klaidingai interpretuoja ar perfrazuoja kritikuojamą poziciją, siekdamas padaryti ją mažiau atsparią kritikai.
Pavyzdys: „Mano oponentas nori utilizuoti Trident povandeninius laivus. Jis nori palikti mus net be tokios apsaugos”. Kadangi labai nedaug žmonių pasisako už visišką nusiginklavimą, oponentas atrodo silpnai. Žmonėms patinka žiūrėti į degančią šiaudinę baidyklę. Tai žymiai lengviau, negu kritikuoti realias oponento pozicijas.
Netikrasis kompromisas
Jeigu yra du priešingi argumentai, tai galima daryti prielaidą, kad tiesa yra kažkoks vidurkis tarp jų.
Pavyzdys: Šią klaidą galima dažnai pamatyti debatuose, kur oponentai užima priešingas pozicijas, kiekviena iš kurių yra nebloga. Dėl šios priežasties žmonėms atrodo, kad tiesa yra kažkoks vidurkis tarp šių nuomonių.
Apjungimas
Šis argumentas klaidingai priskiria kažkokios dalies savybes visumai.
Pavyzdys: „Atomai yra nematomi. Siena susideda iš atomų, reiškia - siena yra nematoma”. Ši argumentacijos klaida labai panaši į apibendrinimą, kai vieno žmogaus kaltė gali būti panaudota tam, kad apkaltinti visą grupę.
Įrodymo neturėjimas
Kai kažkas daro pareiškimą, jis turi pateikti įrodymus, kurie tą pareiškimą patvirtintų. Tačiau neturint įrodymų pareiškėjas dažnai pateikia tokį klaidingą argumentą: „Tada įrodykite kad tai netiesa!”. Tokiu būdu jis bando perkelti savo sunkumus oponentui.
Klaidinga analogija
Ši argumentacijos klaida dažnai naudojama, kad sumažinti nesutarimus ir įvesti į diskusiją pašalinį objektą.
Pavyzdys: „Žmogžudystė - tai blogai. Marihuana irgi yra blogai”. Antras teiginys gali būti teisingas, tik jis niekaip nesusijęs su pirmu. Tokiu būdu oponentas stengiasi susieti du skirtingus teiginius ir gauti paramą dėl antro teiginio.
Slidus takelis
Tai dar vienas apibendrinantis argumentas.
Pavyzdys: „Per pietūs tu suvalgei kiaulienos kotletą - kur garantijos, kad per vakarienę nesuvalgysi žmogaus?”. Slidaus takelio klaida yra tame, kad prie sveikų argumentų žmogus prideda savo hipotetines baimes. Ir sveikas protas pasimeta kažkur tarp šių argumentų ir baimių.
Klaidos klaida
Ši argumentacijos klaida atsiranda, norint pagauti oponentą kai jis naudoja neteisingus duomenis.
Pavyzdys: „Jūs pasinaudojote neteisingą informaciją, todėl viskas ką jūs pasakėte - netiesa”.
Ar gali būti viena tiesa?
Filosofai ir mąstytojai diskutuoja apie tiesos prigimtį šimtmečius. Ar egzistuoja viena, objektyvi tiesa, ar tiesa yra subjektyvi ir priklauso nuo individualaus suvokimo? Panagrinėkime argumentus už ir prieš vienos tiesos egzistavimą.
Argumentai prieš vieną tiesą
Subjektyvumas: Rene Dekartas teigė, jog objektyvi tiesa yra nepasiekiama, arba net neegzistuoja - tiesų yra tiek, kiek mąstančių individų. Visa kita gali būti sapnas, sąmonės konstruktas ar tiesiog iliuzija.
Kultūrinis reliatyvizmas: Skirtingos civilizacijos, epochos ir religijos turi radikaliai skirtingus įsitikinimus apie gėrį, dievybes, tikrovę ir žmogaus prigimtį. Objektyvi tiesa turėtų būti akivaizdi ir visuotinai pripažįstama. Tai, ką laikome tiesa, yra sąlygota religijos, auklėjimo ir konteksto.
Mokslo kaita: Nors mokslas yra laikomas patikimu metodu pažinti tiesą, gamtamokslio srityje vyksta nuolatinis procesas, kurio metu nuolat patvirtinamos ir paneigiamos teorijos. Net gamtos mokslai negali pasiūlyti nekintančių ir vienareikšmių tiesų.
Argumentai už vieną tiesą
Objektyvumas: Šv. Tomas Akvinietis teigia, kad tiesa yra atitikimas tarp daikto ir proto. Jeigu protas gali pažinti daiktus, tai reiškia, kad turi būti tiesa, kuri egzistuoja anapus žmogaus.
Moralė: Objektyvios tiesos egzistavimą, kalbant apie moralinius klausimus, įrodo sąžinė. Žmogus gali atskirti gėrį nuo blogio. Sąžinė yra vidinis liudytojas, kuris parodo, jog egzistuoja ne nuo žmogaus valios priklausantys moraliniai principai.
Mokslinis progresas: Tai, kad žmogus yra įgalus išrasti naujas technologijas, tyrinėti ir vienas teorijas keisti kitomis, kaip tik rodo, kad objektyvi tiesa egzistuoja. Nors mokslas yra nuolatiniame progrese, šis progresas juda link vis tikslesnio pasaulio dėsnių suvokimo.
Loginės argumentacijos klaidos
Loginės argumentacijos klaidos - tai klaidos, padarytos samprotavimo procese, naudojant silpnus ar išgalvotus argumentus. Tokios klaidos dar kitaip vadinamos samprotavimo klaidomis, kai naudojami silpni ar paprasčiausiai išgalvoti argumentai.
Šiais argumentais bandoma apgauti priešininką, tokiu būdu pasiekiant reikiamą susitarimą.
Žemiau pateikiami dažniausiai pasitaikančios loginės argumentacijos klaidos:
- Apeliacija į žmogų (ad hominem): Visiškai nepaisomi pateikiami argumentai, o puolimas yra nutaikytas į žmogų. Tokiu atveju argumentai netgi būna nesusiję su diskutuojama tema.
- Šiaudinė baidyklė: Paimamas priešininko argumentas ir suprantamas neteisingai arba tikslingai pakeičiamas į kraštutinumą, o tuomet tas teiginys puolamas ir bandomas paneigti.
- Apeliacija į baimę (argumentum ad metum): Jos tikslas yra išgąsdinti žmones dėl jų tam tikro elgesio.
- Cikliškas argumentas (circulus in demonstrando): Kartojamas argumentas, kuriuo bandoma pagrįsti išankstinę nuomonę: knygoje yra tiesa, nes taip rašoma knygoje.
Kaip atpažinti argumentą?
Norint atpažinti argumentą, svarbu atkreipti dėmesį į keletą dalykų:
- Tezė: Ar yra aiškiai suformuluota pagrindinė mintis, kurią bandoma įrodyti?
- Argumentai: Ar yra pateikiami teiginiai, pagrindžiantys tezę?
- Ryšys: Ar argumentai logiškai susiję su teze?
- Įrodymai: Ar argumentai paremti faktais, statistika ar kitais įrodymais?
Ginčo gudrybės
Kiekvienas ginčo dalyvis siekia paneigti priešininko nuomonę ir apginti savąją. Bet kurio ginčo esmė - įrodyti savo tiesą. Todėl neverta ginčytis su tuo žmogumi, kuris beveik palaiko jūsų nuomonę.
Pirmoji gudrybė - priversti priešininką ar priešininkę pamesti pokalbio giją, išmušti iš konteksto. Ginčų ir diskusijų profesionalai puikiai valdo šį grėsmingą ginklą.
Psichologinė pergalė taip pat labai svarbi. Priešininką išmušti iš vėžių galima ignoruojant informaciją. Svarbiausia - nepamiršti mandagumo.
Atminkite: turite išsakyti argumentus, kurie svarbūs ne jums, o oponentui. Šios taisyklės nesilaikymas yra pati didžiausia klaida - galų gale atsitinka taip, kad žmogus įtikinėja tik pats save.
Patarimai diskusijoms
Štai keletas patarimų, kurie padės jums sėkmingai dalyvauti diskusijose:
- Nesileiskite į diskusijas, jei tai nėra būtina.
- Diskutuokite tik apie tai, ką tikrai išmanote.
- Įsiklausykite, ką sako oponentas.
- Duokite priešininkui išsikalbėti.
- Analizuokite oponento kalbą.
- Neapsvaikite nuo savo argumentų.
- Žiūrėkite į priešininko žodžius rimtai.
- Nevenkite atviros konfrontacijos.
- Ginčo metu pasistenkite atrasti bendrus taškus.
- Jokių asmeniškumų.
Postmodernizmas ir tiesos reliatyvizmas
Postmodernizmas - tai filosofinė kryptis, kuri kritikuoja modernybės idėjas, įskaitant tikėjimą objektyvia tiesa. Postmodernistai teigia, kad tiesa yra subjektyvi ir priklauso nuo individualaus suvokimo bei socialinio konteksto.
Anot postmodernistų, kalba yra tik retorinė priemonė, o protas - priemonė išreikšti galiai. Ši filosofija skatina reliatyvizmą ir nepasitikėjimą autoritetais.
Sofistai ir ginčo menas
Senovės Graikijoje gyvavo sofistai - mokytojai, kurie mokė ginčo meno. Sofistams svarbiausia buvo ne tiesa, o pergalė ginče. Jie mokė, kaip paversti silpną argumentą stipriu ir nukenksminti priešininko argumentus.
Sofistų metodai dažnai buvo paremti loginėmis klaidomis ir manipuliacijomis.
Kaip atskirti tiesą nuo melo?
Šiais laikais, kai informacijos srautai yra didžiuliai, svarbu mokėti atskirti tiesą nuo melo. Štai keletas patarimų:
- Kritiškai vertinkite informaciją.
- Tikrinkite informacijos šaltinius.
- Neapsigaukite emocijomis.
- Būkite atviri naujoms idėjoms, tačiau nepraraskite kritinio mąstymo.
Išvados
Ar gali būti viena tiesa? Atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmis. Nors tiesos suvokimas gali būti subjektyvus ir priklausomas nuo konteksto, tačiau objektyvi tiesa egzistuoja. Svarbu mokėti atskirti tiesą nuo melo, argumentuoti savo poziciją ir vengti loginių klaidų.
| Argumentacijos klaida | Aprašymas | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Ad Hominem | Puolamas žmogus, o ne jo argumentai. | "Jūs neturėtumėte klausyti jos nuomonės, ji yra tik moteris." |
| Apeliavimas į mases | Teigiama, kad kažkas yra tiesa, nes dauguma žmonių taip mano. | "Visi žino, kad Žemė yra plokščia." |
| Šiaudinė baidyklė | Iškraipomas oponento argumentas, kad būtų lengviau jį paneigti. | "Jūs norite apriboti ginklų turėjimą? Tai reiškia, kad norite atimti iš žmonių teisę apsiginti!" |