Valstybės teikiama finansinė parama jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose, apima dalinį pradinio įnašo kompensavimą. Tai ypač aktualu tiems, kurie neturi sukaupę santaupų, bet siekia įsikurti mažesniuose miestuose ar miesteliuose. Ši paramos priemonė ne tik padeda pavienėms šeimoms, bet ir prisideda prie regionų stiprinimo.
„Būsto rinka Lietuvoje vis dar labai koncentruota didmiesčiuose, tačiau regionai turi daug potencialo - tiek gyvenimo kokybės, tiek kainų požiūriu. Dėl to ši paramos priemonė ne tik padeda pavienėms šeimoms, bet ir prisideda prie regionų stiprinimo“, - įsitikinusi L. Žukovė.
Pažvelkime atidžiau į tai, kokios paramos galimybės yra prieinamos, kokie reikalavimai keliami ir kokios kliūtys dažniausiai pasitaiko.
Paramos Programos Jaunoms Šeimoms
Nuo 2014 metų galioja valstybės paramos tvarka lengvatinėms būsto paskoloms suteikti. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, pagal šią nuo 2014-ųjų galiojančią valstybės paramos tvarką pernai buvo išduotos 244 lengvatinės paskolos, kurių vidutinė suma siekė 45 tūkst. eurų.
„Gyventojai suskubo pasinaudoti pernai startavusia valstybės paramos pirmam būstui įsigyti programa, skirta jaunoms šeimoms. Vidutinė šios programos paskolos suma „Swedbank“ siekė 58 tūkst. eurų, sutartys pasirašytos su 114 paskolų gavėjais.
Ši paramos programa numato, kad nepriklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio, vaikų neauginančios šeimos pagal šią valstybės paramos programą gali pretenduoti į 15 proc. dydžio subsidiją. Šeimos su vaikais gali pretenduoti į didesnę paramą − auginančios 1 vaiką gali gauti 20 proc., auginančios 2 vaikus gali tikėtis 25 proc. dydžio subsidijos.
Didžiausią subsidiją - 30 proc. Jaunai šeimai, auginančiai du vaikus, apmokama 25 proc. gauto būsto kredito (ar šio kredito likučio), 20 proc. kredito - auginančiai vieną vaiką, o 15 proc.

Reikalavimai ir Svarbūs Aspektai
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ specialistai pastebi, kad prašymų gauti subsidiją būstui Vilniuje mažėja. „Šiuo metu vienišo gyventojo (asmens be šeimos) valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito dydis negali viršyti 53 tūkst. eurų, o šeimos - 87 tūkst. eurų. Bet dabar, kai taip pakilusios būstų kainos, įsigyti būstą nėra paprasta“, - aiškino D.
Reaguodama į susidariusią situaciją SĮ „Vilniaus miesto būstas“ praėjusiais metais prašė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuoti įstatymo pakeitimą, kad subsidija būstui šeimai siektų bent 100 tūkst. eurų. „Ne kartą buvo, kad žmonės gavo pažymą įsigyti būstą su parama, tačiau negalėjo ja pasinaudoti - tiesiog Vilniuje nerado buto už 87 tūkst.
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pažymas gauti subsidiją būstui įsigyti Vilniuje gali suteikti gyventojams ir šeimoms, kurios savo gyvenamąją vietą yra deklaravusios Vilniuje ir įsigyja savo pirmą būstą. Taip pat pažymas gali gauti ir įsigyjantys ne pirmą būstą, tačiau tokiu atveju gyventojai turėtų būti neturėję nuosavo būsto per pastaruosius 5 metus, arba jų nuosavame būste vienam gyventojui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas turėtų būti mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba jų nuosavas būstas turėtų būti nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.
Dokumentus SĮ „Vilniaus miesto būstas“ galima teikti prisijungus prie SĮ „Vilniaus miesto būstas“ interneto svetainės www.vmb.lt savitarnos ir užpildžius prašymo „Dėl paramos būstui įsigyti (gauti subsidiją)“ formą (BP-1), taip pat siųsti el. 98, LT-03160 Vilnius, arba pateikti atvykus į Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centrą Konstitucijos pr.
Pajamų Skaičiavimo Niunsai
„Daugiausiai neaiškumų gyventojams kyla dėl pajamų. Pajamų deklaracijose yra trys grafos - „Gaunamos pajamos“, „Sumokėtas pajamų mokestis“ ir „Gaunama suma, atskaičius mokesčius“. Tačiau pagal pildymo instrukciją galutinė suma yra skaičiuojama iš gautų pajamų atskaičius ne tik pajamų mokestį, bet ir atėmus „Sodros“ mokesčius. Labai dažnai pamirštama atimti „Sodros“ mokesčius, todėl gyventojai ir nesikreipia dėl paramos būstui įsigyti (subsidijų) - jiems atrodo, kad jų pajamos viršija nustatytus dydžius“, - pastebėjo D.
2025 Metų Pakeitimai Finansinėje Paramoje
Reikšmingiausi pakeitimai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pasakoja, kad pagrindiniai nuo 2025-ųjų sausio 1 d. įsigalėję finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo pakeitimai yra šie:
- subsidijų dydžiai diferencijuojami atsižvelgiant į šeimoje auginamų vaikų skaičių nuo 10 iki 15 proc., vietoj 15-30 proc.;
- nustatoma įsigyjamo būsto maksimali vertė - 120 tūkst. Eur;
- atsisakyta būsto statybų finansavimo, nes tikslas yra padėti šeimai, kuriai trūksta lėšų pradiniam įnašui padengti. Statybų atveju subsidijos išmokėjimas buvo galimas tik užbaigus statybas;
- atsisakyta laukiančiųjų finansinės paskatos sąrašo sudarymo, numatant, kad prašymai priimami tik esant finansavimui;
- įtvirtinta nuostata, kad subsidiją reikia grąžinti, jei būstas parduodamas nepraėjus 5 metams (vietoj buvusių 10 m.) nuo jo įsigijimo dienos;
- nustatyti prašymų nagrinėjimo prioritetai, pvz., prioritetas teikiamas jaunoms šeimoms, kurioms savivaldybė skiria papildomą finansinę paramą būstui įsigyti.
„Šiais metais nauji prašymai dėl finansinės paskatos nepriimami. Pagal nuo 2025-01-01 įsigaliojusią tvarką, pirmiausia buvo sudaryta galimybė pasinaudoti naujomis finansinės paskatos teikimo sąlygomis toms šeimoms, kurios iki 2024-12-31 buvo pateikusios prašymus. Šeimų, kurios pageidavo pasinaudoti naujomis finansinės paskatos teikimo sąlygomis, 2025-03-17 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai paskelbus kvietimą teikti prašymus, nebuvo daug, virš 80 šeimų.
Šeimos, kurioms buvo nustatyta teisė į finansinę paskatą, turi 4 mėnesius būsto kreditavimo sutarčiai sudaryti. Kadangi nuo teisės į finansinę paskatą nustatymo, kitaip sakant pažymų išdavimo dar nėra praėję 4 mėnesiai, šiuo metu būtų netikslu daryti išvadas apie naujų finansinės paskatos sąlygų įtaką būsto paskolų gavimui“, - komentuoja SADM.
Anot ministerijos atstovų, kadangi šiais metais nauji prašymai dar nėra priimami, nėra ir galimybės įvertinti, kokią įtaką naujos nuostatos turi šeimų, pageidaujančių gauti paskatą, skaičiui.
Pagrindinės Kliūtys ir Iššūkiai
Visgi, pasak „Luminor“ banko finansavimo srities vadovės Lauros Žukovės, nors finansinė valstybės parama - svarbus žingsnis stiprinant regionus, dalis šalies bankų šiuo metu nepriima naujų paraiškų būsto paskoloms su parama regionuose. Dėl šios priežasties, anot specialistės, kai kurios jaunos šeimos ieško alternatyvų arba laikinai atideda planus įsigyti būstą.
„Mūsų bankas nesitraukia iš šios programos ir planuoja aktyvų dalyvavimą joje visus metus - šio sprendimo nekeičia nei išaugusi administracinė našta, nei specifiniai programos reikalavimai. Nepaisant iššūkių, matome, kad ši parama - itin svarbi jaunoms šeimoms regionuose, kur būsto pasirinkimas ir finansavimo galimybės dažnai yra ribotos“, - teigia L. Žukovė.
2025 m. kovo mėnesį banko užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa parodė, kad pagrindinė kliūtis jauniems žmonėms įsigyti būstą - aukštos nekilnojamojo turto kainos. Būtent tai pažymi 61 proc. 18-29 metų ir 50 proc. 30-39 metų respondentų.
„Kaip dar vieną iššūkį respondentai akcentuoja ir per mažas pajamas paskolai gauti (atitinkamai 21 proc. ir 13 proc.) bei aukštas palūkanų normas (po 34 proc. abiem amžiaus grupėms). Tokie rezultatai tik patvirtina, kad kiekviena papildoma finansinė priemonė, tokia kaip valstybės parama, jauniems žmonėms gali būti lemiama sprendžiant būsto prieinamumo klausimus“, - sako ekspertė L. Žukovė.

Pasak L. Žukovės, aukštos būsto kainos išlieka pagrindine kliūtimi įsigyti būstą Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus miestų gyventojams - tai kaip didžiausią barjerą nurodė atitinkamai 41 proc., 40 proc. ir 37 proc. respondentų. Panašios tendencijos fiksuotos ir šių miestų apskrityse - čia kainas kaip pagrindinę kliūtį įvardijo 26 proc., 41 proc. ir 37 proc. apklaustųjų.
Nors remiantis atsakingo skolinimo nuostatais, mėnesio būsto paskolos įmoka kartu su kitais finansiniais įsipareigojimais negalės būti didesnė kaip 40 proc. šeimos pajamų, tačiau bankas visgi rekomenduoja, kad bendra įmokų suma neviršytų 30 proc. „Klientams visada patariame ieškoti galimybių kaupti finansinį rezervą nenumatytiems atvejams.
Populiariausi ir Mažiau Patrauklūs Regionai
SADM teigimu, iki šiol populiariausios teritorijos, kuriose šeimos įsigijo būstus su valstybės parama, buvo Klaipėdos r. sav., Kauno r. sav., Vilniaus r. sav., Kretingos r. sav., Marijampolės sav., Alytaus m. sav. O štai Pagėgių sav., Kalvarijos sav., Kupiškio r. sav., Visagino sav., Rietavo sav. yra vietos, kurios sulaukė mažiausiai norinčių čia apsigyventi pasinaudojant valstybės parama.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Luminor“ jau finansavo apie 4 mln. Eur būsto paskolų su valstybės parama jaunoms šeimoms, o aktyviausiai šia galimybe naudojosi šeimos iš Kauno, Šiaulių, Klaipėdos apskričių.
Kaip Greitai Galima Gauti Paramą?
Ministerijos teigimu, kadangi pastaruosius keletą metų valstybės biudžeto skiriamų lėšų finansinei paskatai teikti nepakakdavo visų šeimų pašymams patenkinti, buvo sudaromas laukiančiųjų sąrašas, kuriame kai kurioms šeimoms teko laukti beveik dvejus metus.
Šiais metais, skyrus papildomą finansavimą finansinei paskatai teikti, laukiančių sąrašas gan sparčiai tirpsta: 2025-ųjų liepą finansinės paskatos laukė apie 200 šeimų, nors 2025 m. pradžioje sąraše jų buvo virš 1000.
Finansinė paskata teikiama laikantis eiliškumo ir laukimo laikas niekaip nepriklauso nuo teritorijos, kurioje šeima planuoja įsigyti būstą. Be to, pasak SADM, ateityje finansinės paskatos laukimo problemos apskritai neliks, nes nuo 2025-01-01 laukiančiųjų finansinės paskatos sąrašas nebėra sudaromas.
Patenkinus iki 2024-12-31 pateiktus prašymus, įrašytus į laukiančiųjų sąrašą, finansinė paskata bus teikiama, skyrus valstybės biudžeto asignavimų ir paskelbus kvietimą teikti prašymus. Jeigu poreikis bus didesnis nei skirti asignavimai finansinei paskatai teikti, pertekliniai prašymai bus atmetami ir nauji jie galės būti teikiami tik paskelbus naują kvietimą.
„Finansinė paskata yra teikiama laikantis eiliškumo pagal prašymo datą ir laiką, išskyrus atvejus, kai prie valstybės teikiamos finansinės paskatos savo finansine parama prisideda savivaldybė ir (ar) būstas yra įsigyjamas prioritetinėje plėtros teritorijoje. Tokiais atvejais prašymai nagrinėjami prioriteto tvarka. Pašymai registruojami viename bendrame sąraše“, - komentuoja SADM.
Patarimai Jaunoms Šeimoms
Ministerijos atstovai jaunoms šeimoms pataria pirmiausia įsivertinti realias galimybes gauti būsto kreditą. Taip pat rekomenduoja pasidomėti, ar savivaldybė, kurioje šeima planuoja įsigyti būstą, skiria papildomą finansinę paramą, kuri galėtų turėti įtakos tiek prašymo nagrinėjimo prioritetizavimui, tiek finansinių įsipareigojimų palengvinimui, padengiant dalį būsto kredito.
Finansuojamų teritorijų sąrašas kiekvienų metų pradžioje skelbiamas SADM interneto svetainėje.
| Paramos rūšis | Dydis | Sąlygos |
|---|---|---|
| Subsidija vaikų neturinčioms šeimoms | 15% | Nepriklausomai nuo pajamų |
| Subsidija šeimoms su 1 vaiku | 20% | Auginant 1 vaiką |
| Subsidija šeimoms su 2 vaikais | 25% | Auginant 2 vaikus |
Dėl paramos būstui jaunoms šeimoms – chaosas savivaldybėse
tags: #paramos #busta #regionuose #perkancioms #jaunoms #seimoms