Kaišiadorių kraštas, turtingas istorija ir kultūros paveldu, slepia ne vieno dvaro paslaptis. Šiame straipsnyje kviečiame pasinerti į Kaišiadorių rajono dvarų istoriją, apžvelgiant Barevičių, Žiežmarių ir Vladikiškių dvarų likimus, jų savininkus ir paliktą pėdsaką Lietuvos istorijoje.
Kaišiadorių rajone parduodami įvairūs sklypai: žemės ūkio, namų valdos ir sodo sklypai. Taip pat galima rasti sodybų ir vienkiemių.
Kaišiadorių rajono savivaldybė
Barevičių Dvaras: Istorijos Puslapiai
Barevičių dvaras, įsikūręs vakarinėje Strankščiaus upelio pusėje, įtekančio į Kauno marias, mena gilią istoriją. Deja, šiuo metu dvaras sunaikintas, pastatų nėra, išlikę tik griuvėsių žymės ir dalis tvenkinio bei senų medžių.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pašauktinių sąraše minimi Darsūniškio bajorai Jurijus ir Mikolajus Borevičiai. 1795 m. Barevičių dvaras priklausė Marijai Borevičiovnai. Dvare gyveno 15 tarnų, buvo karčema, kurioje gyveno 10 asmenų žydų šeima.
1835 m. Darsūniškio bažnyčios inventoriuje minima Barevičių koplyčia, kurioje Darsūniškio klebonas laikydavo mišias. Koplyčia nuo 1812 m. apleista (matyt, buvo apiplėšta karo metu).
Apie Barevičių dvarą rašė žymus XIX a. lenkų rašytojas memuaristas Stanislovas Moravskis (1802-1853) istorinio - geografinio pobūdžio straipsnyje „Nuo Merkinės iki Kauno“, paskelbtame 1858 m. tęstiniame leidinyje „Teka Wilenska“.
1897 m. minimi du Barevičių dvarai: vienas priklausė Nagrodskai (12 gyventojų, 248 dešimtinės žemės), kitas - Borevičiui (17 gyventojų, 167 dešimtinės žemės). 1923 m. minimas kaimas (5 sodybos, 37 gyventojai) ir dvaras - 1 sodyba, 19 gyventojų.
Kaimas su 96,55 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1930 m. Didžiausias sklypas (25,76 ha) priklausė V. Tamošiūnui.
Antrojo pasaulinio karo metais Barevičių gyventojų Tamošiūnų namuose buvo leidžiamas pogrindinis laikraštis „Laisvei bundant“. Laikraščio leidimu rūpinosi Lietuvos aisvės Armijos narys, atsargos jaunesnysis leitenantas Antanas Piliponis, tuo metu mokytojavęs Gojaus pradžios mokykloje. Priartėjus frontui, šio laikraščio leidimas buvo laikinai nutrauktas.
1945-1948 m. įkalinti 2 gyventojai. 1948 m. ištremti Rakauskai (2 asmenys), Spurgiai (4 asmenys), 1949 m.
Kaišiadorių muziejaus archyve saugomas pasakojimas apie Barevičių kaimą ir jame buvusį akmenį (galbūt dubenėtąjį): „Tas kaimas labai seniai priklausė p. Barevičiui. Jam mirus, k.[aimas] pavadintas Barevičiais”.
Iš Barevičių kilęs Kazys Algimantas Lisauskas (1926-1999) - partizanas, politinis kalinys.
Žiežmarių Dvaras: Praeities Atspindžiai
XV a. Žiežmarių dvaras buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio nuosavybė, XVII a. pradžioje jį valdė Radvilos. 1841 m miestelį ir dvarą nusipirko grafas Benediktas Jonas Tiškevičius. 1850 m. Žiežmarių dvare iš viso buvo 720,62 dešimtinės žemės (dvaro žemę sudarė Jatkonių, Bartaičių, Būblių kaimų žemės ir žemės sklypas pačiame miestelyje).
1857-1858 m. pagal Cezario Anikinio projektą buvo pastatyti dvaro rūmai, taip pat pastatytas dvaro malūnas, įveistas parkas, iškastas kanalas, kūdros, įrengti tvenkiniai, sustiprinti pylimai.
B. J.Tiškevičius dvarą buvo atidavęs nuomon Kaišiadorių dvaro savininkui Justinui Strumilai. Po žemės reformos 435 ha dydžio dvaras buvo išparceliuotas.
B. J. Tiškevičiui priklausiusio Žiežmarių dvaro žemėje 1925 m. įkurtas kaimas ir išdalintas sklypais dvaro darbininkams ir savanoriams-kūrėjams. Nuo 1927 m. dvaro centras, apie 170 ha, atiteko Lietuvos kariuomenės Invalidų sąjungai.
1929 m. dvaro rūmuose įsikūrė Žiežmarių žiemos žemės ūkio mokykla, 1944 m. čia buvo progimnazijos patalpos, iki 1955 m. veikė Žiežmarių vidurinė mokykla, vėliau įkurtas mokytojų bendrabutis. 1959 m. suremontavus patalpas, dvaro rūmuose buvo įrengtas mokinių bendrabutis, šalia - mokymo-bandymų sodas.
Vladikiškių Dvaras: Romerių Giminės Palikimas
Vladikiškių, Stoniavos ir Pavuolio dvarai Žiežmarių apylinkėse priklausė Kierdėjų giminei. XVII a. pabaigoje dvaro savininko Ašmenos taurininko Aleksandro Kierdėjaus ir Onos Ovsianaitės dukra Elena Kierdėjūtė ištekėjo už Mato Romerio (1655-1718). Taip prasidėjo Romerių istorija Kaišiadorių krašte, trukusi iki 1926 metų.
Spėjama, kad išlikęs gyvenamasis namas statytas XVIII a. antroje pusėje ar XIX a. pradžioje. Apie dvaro interjerą nieko nežinoma, tačiau apie jame buvusią biblioteką byloja retsykiais sutinkamos knygos su Vladikiškių bibliotekos ekslibriais (su įrašu po karūna „BIBLIOTEKA WŁADYKISKA“).
Šiandien dvarai Lietuvoje - tai ne tik istorijos paminklai, bet ir vietos, kur galima prisiliesti prie praeities, pajusti dvarų dvasią ir atrasti naujų kultūrinių patirčių.
Žemės sklypų kainos Kaišiadorių rajone svyruoja priklausomai nuo vietos, ploto ir paskirties. Pavyzdžiui, Kalno g. parduodamas 0.72 ha sklypas su komunikacijomis šalia. Taip pat galima rasti sklypų Molijų k., Kruonio sen. ir kitose vietovėse.
Architektūrinis paveldas - Dvarai ir dvarvietės (Elektrėnų krašto praeities liudytojai)
Kaišiadorių rajone galima rasti įvairių sodybų ir namų su dideliais žemės sklypais. Priklausomai nuo būklės ir ploto, kainos gali labai skirtis. Populiarios vietovės: Vaitkūnai, Kalviai, Mičiūnai, Žasliai ir kitos.
Apibendrinant galima teigti, kad Kaišiadorių rajonas yra patraukli vieta tiek gyvenimui, tiek investicijoms į nekilnojamą turtą. Dvarų istorija ir gamtos grožis suteikia šiam kraštui unikalumo.
tags: #aruodas #sklypas #kaisiadoriu #dvaro