Žemės ūkis Lietuvoje išgyvena permainų laikotarpį, kuriame susiduria su įvairiais iššūkiais ir galimybėmis. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius aspektus, susijusius su Lietuvos žemės ūkiu, ūkininkų kasdienybe ir ateities perspektyvomis.
Iššūkiai ir problemos
Lietuvos ūkininkai susiduria su įvairiais sunkumais, kurie daro įtaką jų veiklai ir pajamoms. Smulkūs ūkiai Lietuvoje nyksta tiesiog akyse. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys rodo, kad ūkininkų ūkių, kurių vidutinis dydis siekia 15,55 ha, per metus sumažėjo daugiau nei 28 tūkst. Kantriai tebedirbantieji svarsto, kaip išgyventi, kur įdėti kiekvieną eurą, kad jis atneštų didžiausią pridėtinę vertę.
Reformas veja reformos, o žemės ūkis - šalies ekonomikos garvežys baigia garą išleisti švilpukui - dirbančiųjų kaime pajamos jau trečdaliu mažesnės už miestiečių ir sunku darosi patiems pripažinti, kad agrarinis kraštas nebeišmaitina savo gyventojų. Lietuvoje retėja mėsos ir pieno ūkių, negi atsisakysime ir avininkystės? Pastaruoju metu šalies avių augintojai ne tik dėl rinkos pokyčių, bet ir dėl dažnėjančių vilkų antpuolių patiria didžiulių nuostolių.
Ekologinių ūkių plotai Lietuvoje siekia vos 7 proc. žemės naudmenų. Nemažai jų savininkų abejoja, ar verta toliau ekologiškai ūkininkauti: parama - maža, reikalavimai - griežti, nuolat keičiami.
Šiemet mažesniu derliumi turi tenkintis ne tik javų, bet ir šaltalankių augintojai. Jie prognozuoja, kad šių vertingų uogų priskins gerokai mažiau nei ankstesniais metais. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl sumenko derlius, - trejus metus iš eilės alinusios sausros.
Kasmet ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių pasėliai tampa laukinių gyvūnų „maitinimosi aikštele“. Žiemą ne vienas žemdirbys stebėjo savo laukuose besiganančias stirnų ir elnių bandas, kurios pridarė žalos žiemkenčiams. Pasėlių laukus nusiaubia ir pavasarį sugrįžę paukščiai, ypač žąsys ir gervės.
Vis didėję pluoštinių kanapių plotai pastaraisiais metais drastiškai sumažėjo. Manoma, jog nuosmukį lėmė kelios aplinkybės - laiku nepakoreguotas įstatymas, neleidęs panaudoti visų vertingų šio augalo savybių, ir nuo koronaviruso sukaustyta rinka.
Lietuvoje užauginta kiauliena apsirūpiname vos 50 proc. Europos Sąjungos (ES) rinkoje atsiradus kiaulienos pertekliui, jos per daug ir Lietuvos rinkoje, todėl kaina nukrito žemiau savikainos.
Iki šiol Lietuvoje, skirtingai nei kitose turtingose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, žemdirbiams mokamos tiesioginės išmokos nėra apmokestinamos. Apie ketinimus apmokestinti jas prabilo Finansų ministerija.
Dėl šalto ir drėgno pavasario laukuose vis dar sėjos nebaigiantys žemdirbiai paraiškoms teikti neturi laiko. Iki šiol pasėlius yra deklaravę vos ketvirtadalis visų pareiškėjų, o terminas vis trumpėja.
Galimybės ir inovacijos
Nepaisant iššūkių, Lietuvos žemės ūkis turi didelį potencialą augti ir tobulėti. Šiandienos žemės ūkyje moderniausios technologijos jau ne naujiena, nors jų mastai dar nėra dideli. Ekspertai sako, kad skaitmenizacijos potencialas žemės ūkyje milžiniškas.
Nuo šių metų Lietuvos ūkininkams ir kitiems žemės ūkio veiklos subjektams, kurie ekologiškai augina pluoštines kanapes, bus mokamos kompensacinės išmokos. Šis augalas puikiai tinka ekologinei žemdirbystei, nes panaudotas sėjomainoje, gerina dirvožemį, naikina piktžoles.
Tikriausiai neatsiras prieštaraujančiųjų, jog sertifikuotos sėklinės bulvės atseikėja gausesnį ir sveikesnį derlių, o jų priežiūra mažiau kaštuoja. Kaimyninių šalių bulvininkai tuo neabejoja ir sertifikuotomis sėklomis užsodina 25-100 proc. pasėlių.
Žemės ūkio kooperatinė bendrovė (ŽŪKB) „Pieno gėlė“ savo veikla įrodė, kuo kooperatyvas gali būti naudingas žemdirbiui.
Viena kitą keičiančios valdžios teigia atsisukančios į kaimą ir siekiančios jį atgaivinti.
Pavasarį žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko ir aplinkos ministro Simono Gentvilo pasirašytas agroaplinkosaugos memorandumas pradėjo megzti pirmuosius vaisius - parengtas Europos Sąjungos (ES) naujosios bendrosios žemės ūkio politikos „žaliosios architektūros“ planas Lietuvai.
Nacionalinė mokėjimo agentūra paskelbė, kad tiesioginių išmokų paraiškoje ūkininkai gali prašyti paramos ir pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) įvairias priemones, tarp kurių - ir „Ekologinis ūkininkavimas“.
Ineta ir Marius Jukoniai - puikus pavyzdys, kad nerti į žemės ūkį galima iš, regis, nieko bendro su žemdirbyste neturinčios srities. Ineta - gimnastikos sporto atstovė, pelniusi ne vieną aukščiausią apdovanojimą, Marius savo gyvenimo neįsivaizduoja be dziudo, sportui skirtos veiklos.
Jauna Anykščių rajono ūkininkė, Lietuvos ūkininkų sąjungos konkurso „Metų ūkis 2020“ nugalėtoja Kotryna Meidė savo pašaukimą atrado kaime. Čia gimė ir smidrų bei japoniškų šitakių (valgomųjų dantenių) auginimo idėjos.
Vieną didžiausių Sūduvos krašte šilauogių plantacijų šiandien turintis Andrius Eidukaitis jaunystėje svajojo tapti elektronikos inžinieriumi. Tačiau prieš 14 metų Vidgirių kaime (Vilkaviškio r.) senelių žemėje tėvų pasisodintos šilauogės iš esmės pakoregavo vaikino planus.
Biržų rajono daržininkas Joris Armonas savarankiškai ūkininkauja tik antrus metus. Mėgstamą darbą žemės ūkyje jis prilygina dovanai, perduodamai iš kartos į kartą.
Ūkininkų nuomonės
„Paimkime saują gyvos žemės - joje bus tiek gyventojų, kiek pasaulyje žmonių“, - sako Kalvių k. (Rokiškio r.) ūkininkas, Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos (LNTŽA) vadovas Jonas Venslovas.
Kai „Ūkininko patarėjas“ šių metų sausio 9 d. išspausdino interviu „Į kaimą atėjo išsilavinusių ūkininkų karta“ su Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Radviliškio skyriaus pirmininku, jaunuoju ūkininku, technikos mokslų daktaru Ignu Hofmanu, sulaukėme daug atsiliepimų, pritariančių pašnekovo išsakytoms mintims.
Ūkio pavyzdžiai
Širvintų rajone, Žibėnų kaime, ūkininkaujanti Jankun šeima šiais metais rami - šieno nepritrūks. Šienainio taip pat. Po gausaus lietaus stojus karštiems orams pievas buvo galima pjauti kasdien. Vos ne per dieną išdžiūvęs šienas buvo sukamas į ritinius, vežamas krauti į daržinę.
Jau antras dešimtmetis nedideliame Aušros ir Manto Andrijauskų šeimos ūkyje auginamos įvairios daržovės ir obuoliai. Jauna šeima vos spėja suktis nesibaigiančių darbų sūkuryje, tačiau nesiskundžia.
8 proc. Darius Viliūnas - ekologinio augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio Briedlaukio kaime, Zarasų rajone, savininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Zarasų skyriaus pirmininkas, įvairių visuomeninių ir investicinių projektų sumanytojas bei vykdytojas. Jo ir žmonos šeimos ūkį šiuo metu sudaro 350 ha.
Mėnuo - tiek laiko numatyta pavasarinei sėjai Klaipėdos r. veikiančioje Kretingalės kooperatinėje žemės ūkio bendrovėje.
„Grūdo galia“: Ko reikia, kad Lietuvos žemės ūkis klestėtų?
Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę bei Seimo Kaimo reikalų komitetą dėl šalies valdžios požiūrio į strateginę Lietuvos ekonomikos šaką - žemės ūkį, kuriam keliami ypač dideli uždaviniai kovoje su klimato kaita, tačiau deramo mūsų šalies politikų dėmesio nesulaukia.
Panevėžio rajono jaunasis ūkininkas Simonas Barzda neturi kada nuobodžiauti ir žiemą. Jis yra kooperatyvo „Panevėžio aruodas“ valdybos pirmininkas.
Plungės rajono Gintališkės kaime gyvenantis ūkininkas Marijus Kaktys - Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko pavaduotojas, Telšių apskrities darbo ginčų komisijos narys, Plungės rajono tarybos narys, LŪS Plungės rajono skyriaus pirmininkas...
Aktyvus Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas, ryžtingas protesto akcijų organizatorius, žemės ūkio kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ įkūrėjas, ūkininkas Raimundas Juknevičius išrinktas Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininku.
| Rodiklis | Dydis |
|---|---|
| Vidutinis ūkio dydis | 15,55 ha |
| Ekologinių ūkių plotas | 7% žemės naudmenų |
| Kiaulienos apsirūpinimas | 50% |