Arvydas Anušauskas, Lietuvos krašto apsaugos ministras, aktyviai dalyvauja įvairiuose procesuose, susijusiuose su Lietuvos saugumu, istorijos įamžinimu ir ateities planavimu. Jo pasisakymai ir pasirašytos deklaracijos atspindi Lietuvos poziciją svarbiais klausimais.
Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracija
„Ši deklaracija, tai nėra dokumentas skirtas karui, tai dokumentas skirtas Lietuvos ateičiai“, - penktadienį Signatarų namuose kalbėjo A. Anušauskas. Anot jo, 1949-aisiais deklaraciją pasirašę žmonės mąstė apie Lietuvos ateitį, jos atkūrimą. A. Anušauskas taip pat pridūrė, kad deklaracijos tezės yra nepraradusios aktualumo.
Signatarų namuose Vilniuje penktadienį pradėtas eksponuoti Laisvės kovos sąjūdžio vasario 16-osios deklaracijos originalas.
„Galėčiau dar kartą patvirtinti, kad šis dokumentas turi išskirtinę reikšmę ir vertę ir jo eksponavimas toje vietoje kur yra ir 1918 metų vasario 16-osios aktas, reiškia vieną, kad šie dokumentai atspindi skirtingus Lietuvos istorinius etapus, kuomet reikėjo kovoti už Lietuvos nepriklausomybę“, - sakė ministras.
Kad deklaracija yra nepraradusi aktualumo ir šiandien, sakė ir pirmasis Lietuvos vadovas atkūrus šalies nepriklausomybę profesorius Vytautas Landsbergis. „Tai pavyzdinė nuostata“, - kalbėjo profesorius.
„Reikėtų matyti šitą dokumentą kaip labai savalaikį, labai atspindintį to meto bendrines Vakarų vertybines nuostatas. Tai dokumentas, kuris buvo priešakyje, nes jis ne tik atspindėjo, bet ir buvo ginamas krauju“, - kalbėjo jis.
Tuo metu Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė pabrėžė, kad dar kartą parodyti ir „naujai perskaityti“ dokumentą yra aktualu ir šių dienų geopolitiniame kontekste.
„Tai, kas jame parašyta, ką kalbėjo 1949 metais partizanai, tai yra kreipimasis į Vakarų pasaulį, deklaravimas, kad bus kovojama iki galo už savo valstybės laisvę, buvo prašoma paramos, buvo deklaruojama nuostata integruotis į demokratinio pasaulio sąjungas“, - sakė muziejaus vadovė.
„Tai yra lygiai tas pats, ką rengiantis NATO susitikimui, kalba Ukraina“, - pridūrė ji.
1949 metų vasario 16 dieną priimta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracija yra viena iš trijų svarbiausių šiuolaikinės modernios Lietuvos valstybės atraminių dokumentų - kartu su 1918 metų Vasario 16-osios ir 1990 metų Kovo 11-osios aktais, teigiama Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime.
1949 metų vasario 16 dieną deklaracija priimta Minaičių kaime dabartiniame Radviliškio rajone, Stanislovo Mikniaus sodyboje, surengus Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą. Šiuo dokumentu užtikrintas Lietuvos valstybės tęstinumas ir paskelbta lietuvių tautos valia atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę.
Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, deklaracija kartu su kitais priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino Lietuvos laisvės kovos sąjūdį kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą - kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.
Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944-1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
Pokalbis apie knygą „Lietuvos partizanų valstybė“
Baltijos Šalių Oro Erdvės Deklaracija
Siekiant NATO Rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimo rytinėje NATO dalyje, Baltijos šalių gynybos ministrai Arvydas Anušauskas, Inara Mūrniecė ir Hanno Pevkuras liepos 11 d. pasirašė bendrą deklaraciją dėl Baltijos šalių oro erdvės naudojimo NATO veiklai.
NATO viršūnių susitikime Madride buvo susitarta dėl oro gynybos stiprinimo, o šių metų birželį priimtas sprendimas dėl Rotacinio oro gynybos modelio, rotaciniu principu dislokuojant antžeminės oro gynybos ir aviacijos pajėgumus. Tokiu būdu bus didinama Aljanso oro ir priešraketinės gynybos pajėgų parengtis.
„Ši deklaracija yra svarbus žingsnis pirmyn stiprinant Baltijos šalių oro gynybą. NATO priėmė sprendimą dėl oro gynybos rotacinio modelio, pradedant nuo NATO rytinės dalies. Lietuvai tai yra išskirtinės svarbos sprendimas. Dirbame su sąjungininkais dėl oro gynybos rotacinio modelio įgyvendinimo. Oro gynybos rotacinis modelis užtikrins sklandų perėjimą iš oro policijos į oro gynybą, gerins sąjungininkų oro pajėgų parengtį, integralumą ir sąveikumą“, - sakė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Deklaracijoje pažymėtas Baltijos šalių siekis, esant poreikiui, gerinti oro erdvės prieinamumą NATO, užtikrinti aukščiausius skrydžių saugos standartus ir gerinti Lietuvos, Latvijos bei Estijos civilinį ir karinį bendradarbiavimą.
Baltijos valstybės pabrėžė investicijų ir oro gynybos sistemų įsigijimo svarbą.
„Baltijos šalys investuoja į oro gynybos pajėgumų stiprinimą. Lietuva įsigyja papildomas NASAMS sistemas bei gerina Aviacijos bazės Šiauliuose infrastruktūrą. Per ateinančius dešimt metų Lietuva planuoja investuoti į aviacijos bazės infrastruktūros plėtrą apie 142 mln. eurų“, - sakė A. Anušauskas, padėkojęs sąjungininkams už NATO viršūnių susitikimui Vilniuje dislokuotus oro gynybos pajėgumus.
Lietuva, Latvija ir Estija yra įsipareigojusios užtikrinti palankias sąlygas Rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimui, įskaitant reikiamą aviacijos bazių infrastruktūrą su visomis reikalingomis paslaugomis. Baltijos šalys toliau teiks ir priimančiosios šalies paramą, įskaitant neseniai 25 proc. KAM / vyr. srž. A.
Apibendrinant, Arvydas Anušauskas aktyviai dalyvauja tiek istorinės atminties įamžinimo, tiek šiuolaikinės gynybos stiprinimo procesuose, pabrėždamas Lietuvos svarbą regione ir jos įsipareigojimus tarptautinėje bendruomenėje.
tags: #arvydas #anusauskas #deklaruojamas #turtas