Straipsnyje nagrinėjama situacija, kai Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau - Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau - Registrų centras) sprendimą, kuriuo atsisakyta įregistruoti Kauno miesto savivaldybei (toliau - Savivaldybė) nuosavybės teisę į nuotekų šalinimo tinklus, esančius Kaune. Šis atsisakymas buvo motyvuotas tuo, kad turtui pritaikytas disponavimo teisės apribojimas - turto areštas.
Administracija 2023 m. balandžio 21 d. pateikė prašymą Registro tvarkytojui išregistruoti UAB „Kamesta“ nuosavybės teisę į Nuotekų šalinimo tinklus ir įregistruoti Savivaldybės nuosavybės teisę į juos.
Pareiškėjas nurodė, kad vienintelis Sprendimuose nurodytas motyvas dėl atsisakymo registruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į Nuotekų šalinimo tinklus yra tai, jog pritaikytas disponavimo teisės į Nuotekų šalinimo tinklus apribojimas - turto areštas.
Nagrinėjant situaciją svarbu atsižvelgti į tai, kad BUAB „Vilniaus statybos trestas“ laikotarpyje 2012 m. birželio 5 d. - 2014 m. kovo 26 d. buvo įregistruoti 9 turto arešto aktai.
2013 m. balandžio 29 d. patvarkymu antstolė N. Š. vykdomojoje byloje Nr. 33-212/2013 aprašė 353 997,43 Lt sumą, priklausančią ieškovei. Patvarkyme antstolė įpareigojo atsakovą laikyti savo sąskaitoje bei neišmokėti skolininkui BUAB „Vilniaus statybos trestas“ lėšų.
Atsakovas nurodė, kad ginčo situacijai yra svarbi Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, kurioje nurodyta, jog turto disponavimo teisės apribojimas - tai teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas.
Tiriant itin didelio masto korupcijos bylą – rytinės kratos Seime
Ginčo esmė ir argumentai
Pareiškėjo vertinimu, toks motyvas negali būti pakankamas atmesti jo Prašymą, nes turto areštas skirtas UAB „Kamesta“, o ne Savivaldybės nuosavybės teisėms varžyti, todėl nepaneigia Savivaldybės nuosavybės teisės į Nuotekų šalinimo tinklus, kurie buvo nutiesti 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties pagrindu. Taip pat Savivaldybei nuosavybės teisė į Nuotekų šalinimo tinklus priklauso vadovaujantis imperatyviomis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatomis.
Pareiškėjas teigė, kad teismas deklaratyviai nurodė, jog dėl pritaikyto turto arešto yra negalimas nuosavybės teisių perregistravimas, teismas neatsižvelgė į tai, kad turto areštas yra konkretaus subjekto turimos nuosavybės teisės apribojimas, apimantis subjektą, kuriam taikomos turto arešto taikymo pasekmės.
Atsakovas teigė, kad Registrų centras, veikdamas savo kompetencijos ribose, neturi teisės vertinti antstolių pritaikytų areštų pagrįstumo, spręsti klausimus dėl turto arešto panaikinimo ir nepaisant turtui pritaikyto arešto - pakeisti savininką Nekilnojamojo turto registre.
Atsakovo teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismui yra pavesta spręsti klausimus dėl areštuoto juridinio asmens turto, kai juridiniam asmeniui iškelta restruktūrizavimo byla.
Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-107-894/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1288-407/2022 matyti, jog UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo byloje Administracija buvo pateikusi prašymą teismui dėl Nuotekų šalinimo tinklams pritaikyto arešto panaikinimo, tačiau teismai atsisakė tenkinti tokį prašymą.
Teismų praktika ir sprendimai
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. vasario 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Administracijos skundą.
Teismas vertino, kad net Registrų centrui pripažinus, jog yra teisinis pagrindas (atitinkami dokumentai), pagal kuriuos nuosavybės teisė į Nuotekų šalinimo tinklus turėtų būti įregistruota Savivaldybei, esant nepanaikintam turto areštui, pareiškėjo prašymas dėl nuosavybės teisių įregistravimo negali būti tenkinamas.
Teismas pažymėjo, kad pagal suformuotą teismų praktiką, nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio; Registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą; Registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo, taip pat Registro tvarkytojui pagal teisės aktais pavestą kompetenciją nesuteikta teisė vertinti antstolių pritaikytų areštų pagrįstumo, spręsti klausimus dėl turto arešto panaikinimo ir juo labiau nepaisyti turtui pritaikyto arešto bei pakeisti savininką Nekilnojamojo turto registre.
Svarbios datos
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 2012 m. birželio 5 d. - 2014 m. kovo 26 d. | BUAB „Vilniaus statybos trestas“ įregistruoti 9 turto arešto aktai. |
| 2013 m. balandžio 29 d. | Antstolė N. Š. aprašė 353 997,43 Lt sumą, priklausančią ieškovei. |
| 2023 m. balandžio 21 d. | Administracija pateikė prašymą Registro tvarkytojui išregistruoti UAB „Kamesta“ nuosavybės teisę į Nuotekų šalinimo tinklus. |
| 2024 m. vasario 28 d. | Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai atmetė pareiškėjo Administracijos skundą. |
Apibendrinant, nagrinėjamas atvejis atskleidžia sudėtingą sąveiką tarp imperatyvių įstatymo nuostatų, registro įstatymo ir turto arešto instituto. Teismų praktika pabrėžia, kad registro tvarkytojas privalo laikytis įstatymų ir negali nepaisyti turto arešto, net jei yra argumentų dėl tikrojo savininko.
tags: #byla #imperatyvioms #istatymo #normoms #registro #istatymas