Turto Atpirkimo Sutartis: Kas Tai?

Turto atpirkimo sutartis yra specifinė pirkimo-pardavimo sutarties rūšis, kurioje numatoma galimybė pardavėjui atpirkti turtą per tam tikrą laikotarpį. Šiame straipsnyje aptarsime šios sutarties esmę, ypatumus ir teisinius aspektus.

Sutarties Samprata

Civilinis kodeksas nustato, kad teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl kiekviena iš šalių privalo griežtai laikytis sutartimi nustatytų įsipareigojimų ir vykdyti juos tiksliai šalių sutartu būdu.

Sutarties neįvykdymu, pagal civilinį kodeksą yra laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą, nepilną ar nepakankamą prievolės įvykdymą bei įvykdymo termino praleidimą.

Sutarčių Rūšys

Sutartys gali būti įvairių rūšių, atsižvelgiant į jų turinį ir paskirtį.

Pirkimo - Pardavimo Sutartys

Pirkimo - pardavimo sutarties samprata

Pirkimo - pardavimo sutartis yra viena iš pagrindinių sutarčių rūšių, kuria remiantis vienas asmuo (pardavėjas) įsipareigoja perduoti kitam asmeniui (pirkėjui) nuosavybės teisę į tam tikrą daiktą (prekę), o pirkėjas įsipareigoja sumokėti už tą daiktą sutartą pinigų sumą (kainą).

Pirkimo - pardavimo sutarčių dalykas, jo kaina ir kokybė yra esminiai elementai, kurie turi būti aiškiai apibrėžti sutartyje.

Perkamo ar parduodamo daikto apmokėjimo ir atsiskaitymo formos

Perkamo ar parduodamo daikto apmokėjimo ir atsiskaitymo formos gali būti įvairios, priklausomai nuo šalių susitarimo.

Bendrosios pirkėjo ir pardavėjo pareigos bei teisės

Pirkėjas ir pardavėjas turi bendras pareigas ir teises, kurios yra nustatytos įstatymuose ir sutartyje.

Darbo pakeitimo garantija

Darbo pakeitimo garantija gali būti numatyta sutartyje, siekiant užtikrinti tam tikrų prekių ar paslaugų kokybę.

Sutarties Vykdymo Principai ir Atsakomybė

Įstatymas numato tokius sutarčių vykdymo principus:

• Sutartis turi būti vykdoma sąžiningai, t. y. kiekviena iš šalių kitos atžvilgiu privalo elgtis sąžiningai.
• Kiekviena iš šalių, vykdydama sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis su kita šalimi.
• Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu.

Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), jeigu tokios buvo sutartos šalių rašytiniu susitarimu.

Nuostoliai - tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (netiesioginiai nuostoliai).

Jeigu atsakinga už sutarties nevykdymą šalis iš savo neiteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais.

Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis kodeksas nustato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už prievolės įvykdymo termino praleidimą mokamos 6% dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas taip pat nustato palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, kuris yra Lietuvos banko taikoma vienos nakties atpirkimo sandorių palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais.

Įstatyme taip pat nustatyta, kad kreditorius įgijęs teisę į nustatytas palūkanas, be priminimo turi teisę gauti iš skolininko minimalią 40 eurų sumą (ar atitinkamą sumą litais) bei teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias jo patirtas išieškojimo išlaidas, įskaitant ir užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Netesybos

Civilinis kodeksas netesybas apibrėžia kaip įstatymų sutarties ar teismo nustatyta pinigų sumą, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybų formos yra bauda ir delspinigiai.

Sutartyje nustačius netesybas, kreditoriui nereikia įrodinėti savo nuostolių dydžio, šalys iš anksto sutaria dėl tam tikros nuostolių sumos atlyginimo netesybų forma, tačiau jos negali būti nukentėjusios šalies pasipelnymo šaltiniu.

Sutarties Vykdymo Sustabdymas

Civilinis kodeksas numato sutarties vykdymo sustabdymo atvejus:

• Jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti.
• Šalis taip pat gali sustabdyti savo prievolių įvykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus, bei reikalauti atlyginti nuostolius.

Jeigu sutartis neįvykdyta, nukentėjusi šalis gali raštu nustatyti protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir pranešti apie tai kitai šaliai.

Teismų Praktika

Kauno apygardos teismo nutartis (Civilinė byla Nr. 2S-1876-343/2016) nagrinėjo ginčą dėl pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutarties vykdymo. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant UAB „VITROLAB“ priklausantį butą. Teismas sprendė, ar ieškovė pagrįstai reikalauja įvykdyti sutartį, atsižvelgiant į tai, kad praleistas atpirkimo terminas ir neįvykdytos sutarties sąlygos dėl pranešimo apie atpirkimą.

Teismo Išvados

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, įrodymų vertinimą, priėmė nemotyvuotą nutartį. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo, konstatavus, jog ieškovės prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su ieškinyje pareikštais reikalavimais tiek, kad atliktų būsimo teismo sprendimo, galimai priimto ieškovės naudai, įvykdymo užtikrinimo funkciją.

Ši byla iliustruoja, kaip svarbu tinkamai įgyvendinti atpirkimo teisę ir laikytis sutarties sąlygų, norint sėkmingai pasinaudoti turto atpirkimo sutartimi.

Svarbu atsiminti, kad kiekviena sutartis yra individuali, todėl būtina atidžiai išanalizuoti jos sąlygas ir, esant poreikiui, kreiptis į teisininką konsultacijos.

tags: #ka #reiskia #turto #atpirkimo #sutartis