Vykstant skyrybų procesams, net ir tais atvejais, kai visai lengvai sutariama išsiskirti bendru sutarimu, skyrybų procesas gali užtrukti net ir keletą metų, kai tik kalba pasisuka apie turto dalybas. Nutraukiant santuoką sutuoktiniai dažnai vadovaujasi bendruoju principu - dalinamas tik bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šalims priklausantis santuokos metu užgyventas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas.
Tačiau svarbu žinoti kelis aspektus, kad šios dalybos būtų kuo lengvesnės. Apie tai, kaip pasikeičia asmenų turto teisinis režimas susituokus, koks turtas skyrybų atveju pagal įstatymą laikomas asmeniniu vieno sutuoktinio turtu ir ar galima santuokos metu įgyti turto tik vienam iš sutuoktinių, atsakė Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja Reda Rimkienė.
Bendrosios nuostatos dėl turto dalybų
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) 3.81 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog yra skiriamas šis sutuoktinių turto teisinis rėžimas: pagal įstatymus ir pagal sutartis. Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Tai reiškia, kad po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus atvejus, jeigu turtas buvo įgytas iš asmeninių sutuoktinio lėšų, vienam iš sutuoktinių dovanotas ar paveldėtas.
Turto priskyrimas asmeninei nuosavybei
Įstatymai numato išimtis, kada po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas (pajamos) yra kiekvieno sutuoktinio asmeninis, pavyzdžiui, turtas bus laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe, jeigu yra sutuoktiniui padovanotas ar jo paveldėtas turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
Asmenine sutuoktinio nuosavybe laikomi sutuoktinio asmeninio naudojimo daiktai (pavyzdžiui, rūbai); lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui (pavyzdžiui, įrankiai); lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ir kita.
Taip pat po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas gali būti laikomas kiekvieno sutuoktinio asmeniniu, kai sutuoktiniai yra sudarę vedybinę sutartį ir joje nusimatę, kad, pvz., sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis (pajamos) ir (ar) įsigytas kilnojamasis turtas (pavyzdžiui, automobilis), nekilnojamasis turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Taigi, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties, taip pat jeigu gautos lėšos yra iš darbo užmokesčio, individualios veiklos pajamų, toks turtas po santuokos sudarymo bus laikomas įgytas sutuoktinių bendrai ir priklausys jiems po lygiai.
Vienas sutuoktinis gali įgyti turto (tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo), asmeninės nuosavybės teise, jeigu turto įgijimo metu aiškiai išreiškia valią turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise ir yra kito sutuoktinio sutikimas. Taigi, skaitytoja galėtų santuokoje įsigyti nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise, jeigu kitas sutuoktinis išreikštų rašytinį sutikimą, tokiu atveju sutuoktinis išreiškęs sutikimą prarastų teisę pretenduoti į įsigytą turtą.
Svarbu žinoti ir tai, kad jeigu vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas santuokos metu pagerintas abiejų sutuoktinių lėšomis (ar darbu), tokiu atveju sutuoktinis, kuris pagerino ir (ar) investavo asmenines lėšas į kito sutuoktinio turtą, turėtų teisę į piniginę kompensaciją už pagerinimus ar net prašyti pripažinti turtą bendru abiejų sutuoktinių.
Turto dalybos principai
Skyrybų metu dalinant sutuoktinių įgytą turtą po santuokos sudarymo, vadovaujamasi bendra taisykle (prezumpcija), kad visas turtas tarp sutuoktinių dalinamas pusiau po ½ dalį, tačiau įstatymas numato, jog nuo lygių dalių principo gali būti nukrypstama, pavyzdžiui, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
Konkrečiu atveju, skaitytoja skyrybų metu galėtų pretenduoti į gyvenamojo namo ½ dalį, jeigu nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.
Apibendrinant, jeigu sutuoktiniai nėra susitarę dėl kitokio teisinio režimo, pagal įstatymą jų sutaupytos lėšos iš darbo užmokesčio ir / ar individualios veiklos pajamų būtų pripažįstamos bendromis ir todėl santuokos nutraukimo metu kaip ir kitas santuokoje įgytas turtas gali būti dalinamos.
Santuokos metu yra galimybė įsigyti nekilnojamąjį turtą vieno sutuoktinio vardu, tačiau siekiant išvengti galimų ginčų dėl turto padalijimo santuokos nutraukimo atveju, rekomenduojama sudaryti vedybinę sutartį, kurioje galima susitarti dėl tokio teisinio režimo visam ar konkrečiam turtui, arba aiškiai notarine tvarka išreikšti sutuoktinių valią dėl konkretaus turto įgijimo vieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise.
Turto, įgyto iki santuokos, dalybos
O kaip yra tais atvejais, kai buvęs sutuoktinis nori padalinti ir Jūsų iki santuokos įgytą turtą? Ar tikrai visada asmeninis turtas lieka nedalinamas? Taigi, neretai pasitaiko, kad vienas iš sutuoktinių į santuoką „atsineša“ savo asmeninės nuosavybės teise iki santuokos nusipirktą turtą, santuokos metu tokį turtą paveldi arba toks turtas jam būna padovanojamas.
Nors iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama, čia taip pat gali pasitaikyti išimčių. Jei vienam iš sutuoktinių priklausęs būstas bendro gyvenimo metu buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, šis turtas gali būti pripažintas bendru ir dalijamas skyrybų metu.
Taip gali nutikti ir tuo atveju, jei su paskola turtas buvo įsigytas dar iki santuokos, tačiau netrukus buvo susituokta, o paskolos įmokos mokėtos iš bendro šeimos biudžeto.
Su banko paskola įsigyto turto padalijimas skyrybų atveju. | Teisinėskonsultacijos.lt
Pagal suformuotą teismų praktiką turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
“Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrąjį asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir panašiai”, - pastebi advokatas.
Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės:
- Asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita);
- Asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu;
- Iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.
Svarbu pažymėti, jog sprendžiant dėl vieno sutuoktinio asmeninio turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 str. Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš labai reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį.
Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne padėties rinkoje ir pan.
Bendra nuosavybe teismas gali pripažinti ir tą turtą, kurį vienas iš sutuoktinių įsigijo savo asmeniniams poreikiams, bet jam įsigyti panaudojo daugiau bendrų lėšų nei savo.
Pasak G. Žliobos, pažymėtina, kad šalies pareiga įrodyti jungtinę veiklą kuriant bendrą turtą negali būti formuluojama per griežtai, reikalaujant pateikti tam tikrus įrodymus dėl šalies dalyvavimo turto pagerinime.
“Neretai pagal bylos duomenis negalint nustatyti, kokią konkrečią dalį į bendro turto sukūrimą investavo kiekvienas iš sutuoktinių, taikytina CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta partnerių lygių dalių įnašų prezumpcija. Jeigu, tarkime, nė viena iš šalių neteikia įrodymų apie statybinių medžiagų namo bei ūkinių pastatų renovavimui ir apdailai įsigijimo, tai gali būti pagrindas išvadai, kad medžiagos ir darbai buvo vykdomi bendru sutarimu iš bendrų lėšų. Ir rinkti įrodymus, kieno lėšomis buvo atliekamas turto pagerinimas, tuo metu buvo neaktualu. Taigi, kaip matome, variantų, kai asmeninis turtas, įgytas iki santuokos, gali būti pripažintas bendru, tikrai yra, ir teismuose ši praktika tikrai nereta”, - akcentuoja G. Žlioba.
Gyvenant santuokoje ne itin dažni atvejai, kad sutuoktiniai kiekvieną kartą aiškiai aptartų tokius klausimus kaip - kieno vardu registruoti turtą, ar yra kokia teisinė reikšmė registruojant tik vieno vardu ir kt. Tačiau jau esant bylai teisme dėl santuokos nutraukimo šie aspektai tampa pakankamai svarbūs.
Tam, kad viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš pirmiau nurodytų įrašų, t. y. Jeigu turtas yra registruotas tik vieno vardu, tai gali suteikti pagrindą įrodinėti, kad turtas yra asmeninis.
Elementariausias pavyzdys, kai bylose yra pateikiami pinigų dovanojimo asmeniškai vienam iš sutuoktinių sutartys ar kitokie “rašteliai” ir juose esančios pinigų sumos pvz. vos ne visiškai atspindi namo statybos investicijas. Ir turime absoliutų ginčą - ar šie dovanoti pinigai buvo asmeniškai vienam ar šeimai? Apskritai ar šie rašteliai, kuriais buvo neva dovanojami pinigai realūs? Ar tokias bylas laimi visada tas, kuris buvo “pirmesnis - gudresnis” ir rinko įrodymus?
Kiti svarbūs aspektai
Pirmiausia turėtų būti surenkami ir susisteminami duomenys iš įvairių registrų apie įgytą kilnojamąjį / nekilnojamąjį turtą, skolinius įsipareigojimus, įgytus iki bylos iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos, išskyrus atvejus, jei sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi dar prieš iškeliant bylą. Tuomet nustatoma: ar turtas yra / buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pagrindu ar kiekvieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teisės pagrindu, ar buvo sudaryta vedybinė ar povedybinė sutartis bei koks nustatytas turto teisinis rėžimas.
Atkreiptinas dėmesys, jog kiekvienas sutuoktinis teismui gali įrodinėti, jog nors ir turtas buvo įgytas santuokos metu, tačiau jis yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė arba atvirkščiai, asmenine nuosavybe įgytas turtas iš tikrųjų yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis buvo iš esmės pagerintas bendromis lėšomis ar vieno iš sutuoktinių asmeninėmis lėšomis, buvo sukurtas abiejų sutuoktinių bendrai, ženkliai padidėjo turto vertė po santuokos sudarymo, prisidėjus abiem sutuoktiniams bei kitais atvejais.
Per pusę visas turtas dalijamas ne visada. Bene geriausiai visiems žinoma taisyklė − santuokoje įgytas sutuoktinių turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo. Tačiau svarbu žinoti, kad tam tikromis aplinkybėmis teismas gali netaikyti šio principo. Pavyzdžiui, jei vienas iš sutuoktinių, su kuriuo lieka gyventi vaikai, paprašo jam ar jai priteisti didesnę turto dalį. Lygių dalių principo nesilaikymą gali lemti ir sutuoktinio sveikatos būklė ar prastesnė finansinė padėtis.
Skolos
Bendras santuokoje yra ne tik turtas, bet ir įsipareigojimai, tad jie taip pat dalijami. Santuokos nutraukimas neatleidžia sutuoktinių nuo bendrų įsipareigojimų kreditoriams, nebent kreditorius išreiškia pritarimą, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių.
Finansiniai įsipareigojimai be turto įkeitimo, pavyzdžiui, vartojimo kreditai, paprastai yra mažesni ir todėl gali būti lengviau grąžinti ar perdalyti. Tačiau nereikėtų į juos numoti ranka tikintis, kad situacija išsispręs savaime, ir šiuos finansinius įsipareigojimus ir toliau vykdys sutuoktinis, kuris tai darė iki tol. Neišsprendus šių klausimų, gali susidaryti situacija, kai abu buvę sutuoktiniai nemoka paskolos įmokų manydami, kad tai - kito prievolė.
Vaiko išlaikymas
Vaiko išlaikymo sumos dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas jam augti ir vystytis, būti proporcingas jo poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Bylos nagrinėjimo metu vertinamos realios tėvų pajamos, turtinė padėtis, būtini vaiko poreikiai, ir tuomet nusprendžiama, kokia dalimi prie vaiko išlaikymo turės prisidėti kiekvienas iš tėvų.
Įprastai laikoma, kad minimalūs vaiko poreikiai - viena minimali mėnesinė alga. Šiuo metu ji sudaro apie 777 eurus atskaičius mokesčius. Taigi, teismo nustatytomis dalimis tėvai turėtų vaiką aprūpinti šia išlaikymo suma.
Tačiau svarbu žinoti, kad tai yra tik orientacinis dydis. Vaiko poreikiai gali būti ir didesni, jei jis, pavyzdžiui, turi ypatingų gabumų, lanko būrelius ar sporto užsiėmimus.
Jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė arba po santuokos nutraukimo priteisiama vienam iš sutuoktinių, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės.
Vis tik galiausiai tenka dalytis ne emocijomis, o drauge užgyventu nekilnojamu ir finansiniu turtu ar net skolomis.
Turto dalybos skyrybų metu
Su paskola įgyto būsto dalybos
Su paskola įgytas būstas, kurio kredito įmokos vis dar mokamos bankui, gali tapti nemažu galvos skausmu. Norint išvengti nesusipratimų ir maišaties, būtina įvertinti pagrindinius įmanomus scenarijus.
Pirmojo scenarijaus atveju būstas parduodamas, paskola grąžinama, o pelningo pardavimo atveju likusios lėšos padalinamos tarp sutuoktinių. Jei už pardavimą gautos sumos nepakanka visai paskolos sumai padengti, likusi skolos dalis turi būti grąžinama abiejų sutuoktinių, nebent su kreditoriumi sutariama kitaip.
Būsto nuosavybė ir būsto paskola taip pat gali būti perduota vienam iš sutuoktinių, jei jis gauna pakankamas pajamas ir tokiam scenarijui pritaria kreditorius. Kitas sutuoktinis gali dovanoti iki turto dalybų padengtos paskolos dalį arba prašyti piniginės kompensacijos.
Galimas ir trečiasis scenarijus, kada abu sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais, turinčiais paskolą ir po skyrybų grąžinti kartu. Sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti, kokiomis dalimis jie mokės mėnesines įmokas. Tiesa, tai - gana rizikingas kelias, mat tokiu atveju tenka prisiimti atsakomybę ir už kitą sutuoktinį, o jam nemokant savosios dalies, gali tekti ją padengti.
Ketvirtojo scenarijaus atveju būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai. Dažniausiai tokiu atveju būstas lieka tam sutuoktiniui, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko ar vaikų gyvenamoji vieta, o jo pajamos yra nepakankamos paskolai grąžinti.
Finansinis turtas ir pensija
Teismo sprendimu arba šalių susitarimu pasidalijami ir įgyti vertybiniai popieriai ar sukaupta finansinė atsarga. Gali būti nuspręsta, kad viena turto rūšis atitenka vienam sutuoktiniui, kita - kitam.
Egzistuoja ir kitas finansinio turto dalybų kelias, kada sukauptas turtas atitenka vienam iš sutuoktinių, o šis kitam sumoka finansinę kompensaciją už jo dalį. Sutuoktiniams nesusitarus dėl to, kam koks finansinis turtas turėtų atitekti, teismo sprendimu gali būti nuspręsta turtą parduoti, o gautas lėšas paskirstyti pagal nustatytas turto dalis.
Svarbu žinoti, kad finansiniam turtui priskiriamos ir pagal draudimo sutartis kaupiamos lėšos ar III pakopos fonduose kaupiama pensija. Nusprendus skirtis, vienas sutuoktinis gali prašyti teismo, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę sukauptų lėšų. Kadangi paprastai draudimo ar pensijų kaupimo sutartis skyrybų atveju nėra nutraukiama, vienas sutuoktinis gali būti įpareigojamas kompensuoti kitam atitinkamą dalį sutartyje sukauptų lėšų.