Artėjantis šaltasis sezonas ir pesimistinės prognozės ne vieną verčia susimąstyti apie namų šilumą. Kiek jos įmanoma patausoti? Šiame straipsnyje dalinamės patarimais, kaip galite apšiltinti namus bei ilgiau išlaikyti jų šilumą. Bene pats svarbiausias ir greičiausiai atsiperkantis žingsnis - sienų, lubų bei grindų apšiltinimas. Geriau šilumą laikantis pastatas yra energiškai naudingesnis, taupesnis ir pigiau išlaikomas.
Pagrindiniai apšiltinimo būdai ir medžiagos
Sienų apšiltinimas
Namo šiltinimas iš išorės ne veltui yra visuotinai paplitęs. Nors pastatų apšiltinimas iš vidaus populiarus Prancūzijoje ir Vokietijoje, tačiau tai daroma ne dėl optimalaus rezultato, o dėl to, kad norint išsaugoti architektūrinių paminklų išvaizdą, šiltinimas iš lauko yra draudžiamas.
Vienas efektyviausių būdų apšiltinti namus yra iškloti vidines patalpų sienas bei (pagal poreikį) lubas ar grindis izoliacinėmis plokštėmis. Vokiečių gamybos izoliacinės plokštės yra tinkamos apšiltinimui iš vidaus. Priešingai, Depron plokštės yra itin plonos, tačiau efektyvios - apšiltindami namus iš vidaus, jomis šilumos nuostolius galite sumažinti net iki 43 %. Be to, vos padengus sienas šiomis plokštėmis, iškart galėsite imtis įprastų apdailos darbų - ištapetuoti, nudažyti sienas ar iškloti jas plytelėmis.
Jei namo sienos su oro tarpu, mūrinės, ir pakeitus langus pradėjo labai traukti šaltis ir sienos gerokai atšalo, patartina sienas su oro tarpu apšiltinti. Jei oro tarpą šiltinsite putų polistirolo granulėmis, svarbu žinoti, kokias medžiagas reikia naudoti ir kokia tvarka jas sudėlioti.
Ekovata - puikus pasirinkimas, jei norite apšiltinti medinį namą. Namas, kuris yra pastatytas naudojant rąstus geriau turėtų būti apšildomas iš vidaus, kadangi tokiu atveju išorinės sienos džiugins savo natūralia išvaizda. Be to, kai rąstas yra apšildomas iš vidaus yra pažeidžiamas natūralus drėgmės išgaravimas ir atitinkamai atsiranda kondensatas tarp šiltinimo medžiagos ir sienos.
Išorinis sienų šiltinimas siūlo tolygiai paskirstyti šilumą pagal visą sienos paviršių. Tinkamai sumontuota šilumą izoliuojanti medžiaga neleidžia išgaruoti vandeniui iš patalpos vidaus, yra užtikrinamas normalus drėgmės režimas. Dažniausiai iš išorės yra montuojamos lengvos ir kvėpuojančios medžiagos.
Taip pat, jei turite senos statybos mūrinį namą, kurio oro tarpą užpildėte termoputa, vasarą galite šiltinti namą iš vidaus, klijuojant polistirolo (apie 5 cm) ir ant viršaus - gipsą.
Stogo ir palėpės apšiltinimas
Dažna situacija, kad žmonės apšiltina namo sienas, tačiau norimo efekto nepasiekia. Dažna to priežastis - neapšiltinta palėpė ar stogas. Šiluma kyla į viršų, tad pro prastai apšiltintą ar neapšiltintą palėpę, stogą, priklausomai nuo aplinkybių, dydžio, gali iškeliauti net iki trečdalio namų šilumos. Vien gerai apšiltinus palėpę ar stogą, net jei namo sienos nėra itin sandarios, galima pasiekti akivaizdžių rezultatų: namuose bus šilčiau ir jaukiau, o netrukus pastebėsite, kad ir namo šildymui išleidžiate gerokai mažiau.
Jei turite šlaitinį stogą ir negyvenamą palėpę, rekomenduojama šiltinti perdangą, o ne stogą. Tačiau, jei planuojate įrengti kambarį negyvenamoje palėpėje, tuomet reikėtų apšiltinti stogą.
Grindų apšiltinimas
Grindys gali būti vienas iš pagrindinių šalčio šaltinių bute. Todėl būtina pasirūpinti tinkamu grindų apšiltinimu. Galite naudoti kilimus arba įsirengti grindinį šildymą.
Jei turite gelžbetoninį perdengimą, galite apsišiltinti grindis iš vidaus sausuoju būdu. Galima dėti ant betono 50x50 medienos tašelius ir naudoti 50 mm akmens vatos, ant viršaus tvirtinti OSB plokštę.
Vidaus ar išorės apšiltinimas?
Svarbu pasirinkti tinkamą apšiltinimo būdą: iš vidaus ar iš išorės. Rąstinį namą rekomenduojama šiltinti iš išorės, nes kitaip namas pasmerktas supūti. Tačiau, jei neturite galimybės šiltinti iš išorės, tuomet reikėtų pasirinkti tinkamas medžiagas ir technologijas, kad viduje nesikondensuotų drėgmė ir nebūtų pelėsio.
Jei gyvenate daugiabutyje ir neturite galimybės apšiltinti sienų iš lauko, lieka apšiltinti iš vidaus. Tokiu atveju svarbu pasirinkti medžiagas, kurios ne tik apšiltins, bet ir neleis kauptis drėgmei bei veistis pelėsiui.
Lubų šiltinimas iš vidaus: medžiagos ir technologijos
Lubų šiltinimas iš apačios yra vienas iš efektyviausių būdų sumažinti šilumos nuostolius įvairiuose pastatuose. Tai itin aktualu tiek gyvenamuosiuose namuose, tiek komercinėse ar pramoninėse patalpose. Lubų apšiltinimas šioje situacijoje būtų optimaliausias ir labai svarbus sprendimas.
Esant klausimui, kuo geriau šiltinti lubas bute iš vidaus, galima rinktis iš kelių variantų:
- Ekovata: Kvėpuojanti medžiaga su antiseptinėmis savybėmis, neleidžianti atsirasti pelėsiui ir puvimui. Ekovatai plėvelių nereikia.
- Uždarų porų poliuretanas: Užsandarina patalpas, neleidžia patekti šalčiui ir drėgmei. Patalpos turi būti ventiliuojamos, plėvelės nereikia.
- Speciali plokštė Eurothane G: Šiltinimo sluoksnis PIR su gera varža ir gipso kartono plokštė viename, su jau įrengta garo izoliacija.
Lubų šiltinimas iš vidaus minimaliu storiu:
Jei norite apšiltinti lubas iš vidaus ir nenorite prarasti aukščio, galime pasiūlyti keletą variantų:
- Tinkuoti lubas termoizoliaciniu tinku 2-3 cm storiu
- Klijuoti PUR plokštę 2-5 cm
- Glaistyti lubas termoizoliaciniu glaistu ir dažyti termoizoliaciniais dažais
Geriausia lubų šiltinimui iš vidaus naudoti tik uždarų porų poliuretano putą, sandaru, geras šilumos laidumo koeficientas ir mažiausias sluoksnis pasiekia geriausią efektą.
Medžiagos lubų šiltinimui
Renkantis apšiltinimo medžiagas, svarbu atsižvelgti į namo tipą, konstrukciją ir finansines galimybes. Populiariausios medžiagos:
- Mineralinė vata: Nedegi, ilgaamžė medžiaga, kuri pagerins akustines namo savybes ir priešgaisrinę saugą.
- Putų polistirenas: Populiarus dėl mažos kainos ir gerų šilumos izoliacinių savybių.
- Ekovata: Ekologiška medžiaga, pasižyminti aukštais šilumos išlaikymo koeficientais.
- Termoputos: Naudojamos oro tarpams užpildyti.
- PIR plokštės: Efektyvios šilumos izoliacinės plokštės.
Polistireninis putplastis - uždarų porų akytojo plastiko termoizoliacinė medžiaga, gaunama išpučiant žaliavines granules. Baltasis putplastis - statybose jau išbandyta ir pamėgta medžiaga pasižyminti geru kainos ir efektyvumo santykiu.
Neoporo termoizoliacinės savybės yra 20 proc. geresnės nei tokio pat tankio paprasto baltojo putplasčio.
Šilumos laidumo koeficientas:
- Polistireninio putplasčio gaminiams paprastai būdingas 0,033-0,045 W/(m ·K) deklaruojamasis šilumos laidumo koeficientas.
Matmenų kitimas dėl temperatūros poveikio:
- Vidutinis bet kurio polistireninio putplasčio terminio plėtimosi koeficientas yra 0,05 - 0,07 mm vienam metrui kas vieną laipsnį Celsijaus.
Šillfoam formuoto neoporo plokščių šilumos perdavimo koeficientas dar mažesnis nei tradicinės gamybos pilkojo neoporo. Pavyzdžiui, Šillfoam Thermo Plus plokščių λ= 0,030W/(m·K).
Šiltinimo plokštės montavimas:
- Šiltinimo plokštės prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos specialiais klijais.
- Klijai ištisine linija tepami plokščių perimetru ir dar mažiausiai dvejose plokščių vidurinės dalies vietose.
- Klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc. šiltinimo plokštės ploto.
- Plokštės prie sienos turi būti prigludusios visu plotu, neturi likti tuščių tarpų.
Jeigu sienos itin nelygios, prieš šiltinimo darbus jas būtina išlyginti, užtaisyti plyšius. Pagal darbo projekte nurodytą schemą priklijuotos plokštės po 2-4 parų tvirtinamos smeigėmis. Jeigu fasadas bus tinkuojamas, smeigių galvutės turi būti įgilintos ir būtinai uždengtos putplasčio dangteliais („tabletėmis“), kad nesimatytų per ploną tinko sluoksnį.
Šiltinant modernizuojamus daugiabučius projekto rengėjai pirmiausia išanalizuoja sienų konstrukciją ir nustato fasadinių sienų plotą, fizinę-techninę sienų būklę, esamą šilumos perdavimo koeficientą arba šiluminę varžą, šiluminės energijos sąnaudas.
Pavyzdys: Skaičiuojant šiltinimą, gaunamas polistireninio putplasčio storis 180 mm. Tuomet visos sienos konstrukcijos šiluminė varža bus 5,11 kv.m K/W, arba šilumos perdavimo koeficientas U = 0,2W/(kv.m K).
Naudojant šiltinimui neoporą arba dar geresnių savybių formuotą neoporą, tiek medžiagų, tiek darbo sąnaudos skirtingos, skirtingas ir rezultatas.
| Medžiaga | Šilumos laidumo koeficientas λ (W/(m·K)) |
|---|---|
| Polistireninis putplastis | 0,033-0,045 |
| Šillfoam Thermo Plus (formuotas neoporas) | 0,030 |
Taigi, pasirinkus efektyvią šiltinimo medžiagą ne tik plonėja jos sluoksnis ir mažėja darbo sąnaudos, bet ir tausojama gamta, ateities kartoms paliekama švaresnė aplinka. Polistireninis putplastis yra perdirbamas ir naudojamas kaip antrinė žaliava. Europos EPS gamintojai yra įsipareigoję iki 2025 metų perdirbti 46 proc. EPS atliekų.
Šiltas oras kyla į viršų, o sandarios lubos tarnauja barjeru šiltam orui nutekėti. Kai turime šaltą, negyvenamą palėpę, privalome turėti gerai apšiltintą perdangą (lubas). Šiuo atveju, stogas nešiltinamas, nes šiluma ir šaltis turi susitikti šiltinimo medžiagoje.
Užpurškus GAMO putas, per kelias sekundės medžiaga išsiplečia iki 100 kartų, tvirtai prilipdama prie perdangos paviršiaus, besiplėsdama užpildo visus nesandarumus, taip sudarydama vientisą šiltinimo medžiagos sluoksnį. Garą ir vėją izoliuojanti plėvelė dėl unikalių medžiagos savybių nenaudojama.
Drėgmės kontrolė šiltinant iš vidaus
Dėl temperatūrų skirtumų lauke ir patalpų viduje, šaltuoju periodu šiluma ir drėgmė smelkiasi iš namo vidaus į išorę, o tai veikia sienas. Sienų šiluminė ir drėgminė būsena yra geresnė, kuomet tankesni sienos sluoksniai (pavyzdžiui, mūras) įrengiami iš vidaus, o retesni ir laidesni vandens garams (pavyzdžiui, polistireninis putplastis) - iš išorės.
Jei patalpos šiltinamos iš vidaus, tuomet tarpe tarp apšiltinimo medžiagos ir sienos santykinė kambario drėgmė pasiekia 100 proc., kai vidinėse patalpose rekomenduojama palaikyti 40-60 proc. drėgmę. Vaizdžiai tariant, prasiskverbusi drėgmė atsiduria spąstuose ir pradeda kondensuotis ant vidinių patalpų sienų. O perdrėkusios sienos yra palanki terpė veistis pelėsiui.
Problemą galima išspręsti: tarp apšiltinimo medžiagos ir kambario apdailos (pavyzdžiui, gipskartonio plokštės) dedama 0,2 mm storio polietileninė plėvelė arba folija, kuri sustabdo vandens garų skverbimąsi. Tada drėgmė kaupiasi ne ant sienos, o ant plėvelės. Tačiau nors drėgmė jau nebegadins sienos, ji vis tiek kaupiasi, todėl reikės spręsti, kaip ją pašalinti - tai geriausiai padaryti įrengiant papildomą vėdinimą.
Lieka kita problema - tarp apšiltintos ir neapšiltintos sienų susidaro papildomi įtempimai, sienose gali atsirasti plyšių, įtrūkimų. Todėl jei ryžotės apšiltinti iš vidaus, tai reikėtų daryti visame name ar bent jau visai galinei namo sienai, bet dėl minėtų priežasčių nerekomenduotina tik vienam butui ar vienai sienai.
Jei neturite pasirinkimo ir šiltinimas iš vidaus yra vienintelė galimybė, tuomet tai reikėtų daryti itin kruopščiai ir pašalinant dalį rizikų. Pirmiausiai reikėtų paruošti sieną: nuplauti ją, padengti antipelėsinėmis priemonėmis ir gerai išdžiovinti.
Dažniausiai pasitaikanti problema - rasoja kambario kampai, ypač sandūroje su perdanga. Viena iš galimų priežasčių - tarpblokinės siūlės praranda savo izoliacines savybes, pro čia smelkiasi drėgmė ir šaltis, todėl būtina atnaujinti siūlę iš pastato išorės. Kita priežastis - patalpų kampai yra šalčiausia vieta, todėl čia kondensuojasi gyventojų ir prietaisų „pagaminta“ drėgmė.
Kad patalpų kampuose nesusidarytų drėgmės kondensatas ir nesiveistų mikroorganizmai patariama šiltinti ir dalį vidinių sienų.
Šiltinant iš vidaus ir renkantis polistireninio putplasčio plokštes, jos prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos specialiais klijais. Vientisu klijų sluoksniu padengiamas visas plokščių paviršius. Jei sienose yra langai bei durys, būtina kruopščiai apšiltinti jų kraštus ir sąramų apačią.
Klijuojamas plokštes būtina gerai prispausti prie šiltinamo paviršiaus, kad tarp jų neliktų ertmių mikroorganizmams veistis. Šiltinimo plokštės ant apšiltinamos sienos išdėstomos taip, kad atskirų plokščių eilių siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Patalpose šiltinimo plokštės dengiamas lakštiniais ar kitais apdailos elementais.
Kai darbai bus baigti, rekomenduojame atlikti vidinių apšiltintų sienų temperatūros ir drėgmės skaičiavimus.
Kiti patarimai, kaip išsaugoti šilumą namuose
- Atkreipkite dėmesį į jūsų namuose esančių baldų išdėstymą. Sunkieji baldai, tokie kaip sofos, foteliai, lova ar masyvi spintelė, užstumti prie šildymo šaltinio (radiatoriaus, ventiliacijos angos ar kito šilumos patekimo sprendimo), blokuoja įeinančią šilumą.
- Išnaudokite saulės šilumą.
- Galiausiai, pagaminę maistą orkaitėje, jei tik saugu (nėra mažų vaikų ar naminių gyvūnų), palikite pravertas orkaitės duris, kad šiluma įeitų į virtuvės vidų.
- Patikrinkite, ar langai sandariai priglunda prie rėmo. Jei jaučiate, kad pro langus pučia šaltas oras, galite juos užsandarinti sandarikliu arba specialiomis putomis.
- Speciali šilumą taupanti plėvelė, kurią galima lengvai priklijuoti ant stiklo, sulaiko iki 30 % patalpoje esančios šilumos.
- Vietoj lengvų tiulio užuolaidų žiemos laikotarpiu galite pakabinti sunkias užuolaidas, kurios papildomai apsaugos kambarį nuo šalčio.
- Plyšiai aplink lauko duris taip pat gali būti didelių šilumos nuostolių šaltinis.
- Ant radiatorių susikaupę nešvarumai ir dulkės mažina jų šiluminę galią. Jei šalia radiatorių stovi baldai arba juos uždengėte sunkiomis užuolaidomis, tai neleidžia šilumai sklisti po kambarį.
- Atkreipkite dėmesį ne tik į duris ir langus, bet ir į sienas, kampus bei grindų ir sienų sandūras. Tokiu atveju galite naudoti putplastį arba sandariklį.
Kaip išsirinkti ir sumontuoti izoliaciją | Kaip viską padaryti
tags: #lubu #siltinimas #daugiabutyje