Kaip psichologė, džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių kalba apie psichologinės pagalbos poreikį, jos galimybes ir naudą. Tačiau dažnai tai atrodo paprasta, kol klausimas nepaliečia asmeniškai. Net jei manote, kad vieni patys negalite susitvarkyti su gyvenimo iššūkiais, kreiptis pagalbos į specialistą gali būti sunku.
Tokia misija gali kelti baimę ir nerimą, kurie dažnai būna stipresni už norą pagaliau išdrįsti gyventi savo gyvenimą - laisvą ir tokį, apie kurį vis pasvajojate. Noriu padrąsinti: punktai, kuriuos įvardysiu, jau yra kritinės situacijos, kuriose tikrai verta kreiptis į specialistą. Tačiau patariu: nereikia laukti, kol sunkumai taps varginančia našta. Kelionė į save gali būti ne tik būdas spręsti problemas, bet ir padėti augti kaip asmenybei.
Taigi, kas liudija, kad verta pagalvoti apie emocinę pagalbą?
1. Mintys, kad kažkas ne taip
Jei vis dažniau kyla mintis, kad kažkas su jumis ne taip, kaip būdavo seniau, reikėtų skirti laiko save pastebėti. Kiek laiko visa tai tęsiasi? Ar tai vargina? Kaip dažnai pagalvojate apie tai, kad jaučiatės nekaip? Jei tokia nuotaika trunka vis ilgiau ir aplanko dažniau, ima varginti ir trikdyti kasdienybę, tai gali signalizuoti apie prasidedančią depresiją, kurią reikia gydyti.
2. Įtampa santykiuose su artimaisiais
Santykis su kitais žmonėmis gali būti labai įvairus - ryšius mezgame su mylimaisiais, šeimos nariais, draugais, kolegomis. Kiekvienas mums svarbus santykis reikalauja pastangų, tačiau svarbu, kad tos pastangos būtų abipusės - tuomet pasitenkinimo jausmas tuo ryšiu auga. Priešingu atveju, pavargstame ar nustojame stengtis. Augant įtampai, vis dažniau pastebime nedžiuginančius savo ir kito jausmus, nežinojimą, ką ir kaip daryti, kad santykis pagerėtų. Net tokiu atveju intuityviai jaučiame, kad šis santykis nėra toks, kokio mums norisi. Neretai tam, kad kas nors keistųsi, gali padėti ir pagalba iš šalies.
3. Abejonės savo jėgomis
Mūsų pasitikėjimas savimi yra vienas iš pagrindinių džiuginančio gyvenimo komponentų. Sumažėjus savivertei, atsiranda daugybė ribų, neleidžiančių pasiimti iš gyvenimo visko, ką jis gali pasiūlyti. Nuolat akcentuodami savo trūkumus, o ne stiprybes, įsisukame į nuolatinio lyginimosi ratą ir pasineriame į savigraužą. Iš to išbristi gali padėti psichinės sveikatos specialistas.
4. Intymus gyvenimas kelia diskomfortą
Intymumas yra svarbi mūsų gyvenimo dalis. Per intymumą mokomės priimti ir pažinti save, pajausti savo partnerį, o sveikas intymus gyvenimas kelia pasitenkinimą bei malonumą. Atsirandant priešingiems jausmams (baimei, nepasitenkinimui, nesaugumui, nenorui, negalėjimui mylėtis ir pan.), reikėtų susimąstyti, nes šie jausmai gali slėpti daugybę patiriamų psichologinių sunkumų. Tai gali būti nepasitikėjimas savimi ar kitu, saugumo jausmo trūkumas, gėda, traumos, patirtos vaikystėje ir/arba ankstesniuose santykiuose. Jei su savo partneriu nenorite turėti intymių santykių, tai stiprus iššūkis ne tik jūsų tarpusavio santykių tikrumui, tvirtumui, saugumui ir atvirumui, bet ir jūsų (bei partnerio) psichologinei būsenai.
5. Fiziniai negalavimai be priežasties
Ne paslaptis, kad mūsų emocinė būsena turi įtakos mūsų fizinei savijautai. Į medikus dažnai kreipiasi žmonės, kuriuos vargina įvairaus pobūdžio kūno skausmai ar kiti keisti pojūčiai, kurių priežasčių medikai negali nustatyti net nuodugniai ištyrę paciento būklę. Nusilpęs imunitetas, varginantys galvos, skrandžio, raumenų ir kiti skausmai, dusulys, kurių fiziologinė kilmė nepatvirtinta, gali būti jūsų psichologinio išsekimo, ilgalaikio streso, jaučiamo nerimo pasekmės. Tokiu atveju reikia ieškoti to priežasčių ir spręsti psichologinius sunkumus, siekiant ir fizinės sveikatos pagerėjimo.
6. Dažnesnis vaistų ar svaigiųjų medžiagų vartojimas
Dažnesnis psichotropinių medžiagų vartojimas gali signalizuoti apie giliai užslėptus jausmus bei problemas, nuo kurių bandote pabėgti, o vienas iš lengviausių būdų tai padaryti yra svaigiųjų medžiagų vartojimas.
7. Darbas vargina ir neteikia pasitenkinimo
Darbas žmogaus gyvenime vaidina labai svarbų vaidmenį, todėl svarbu suprasti ir įsisąmoninti, kaip jaučiatės savo profesinėje srityje. Jeigu vis dažniau patiriate stresą, nepasitenkinimą, sunku vykdyti užduotis, jaučiate emocinį, psichinį ir fizinį išsekimą ar spaudimą, tai jau yra signalai, rodantys apie profesinio perdegimo atsiradimą. Šis reiškinys gali paliesti ne tik profesinį, bet ir asmeninį žmogaus gyvenimą. Dažnai perdegę žmonės siekia atsiribojimo nuo aplinkos, daro vis daugiau profesinių klaidų, dėl kurių vis stipriau ima kaltinti ir net bausti save, mažiau bendrauja su artimaisiais.
8. Vaikystės prisiminimai kelia skausmą
Vaikystė yra vienas svarbiausių gyvenimo etapų. Tai mūsų ateities pamatas. Jeigu turėjote sveiką, saugią ir ugdančią vaikystę, jūsų kaip suaugusio žmogaus kelias greičiausiai bus saugus, tvirtas ir pilnas savirealizacijos galimybių. Priešingu atveju, vaikystės traumos greičiausiai lydės visą gyvenimą ir kartas nuo karto sutrukdys būti savimi, siekti savo tikslų, skleistis visa savastimi.
Apibendrinant, svarbu atkreipti dėmesį į savo emocinę būklę ir laiku kreiptis pagalbos, jei jaučiate, kad jums sunku susitvarkyti su savo problemomis vienam. Emocinė pagalba gali padėti jums geriau pažinti save, pagerinti santykius su kitais ir pasiekti asmeninį augimą.
Štai keletas patarimų, kaip priimti save ir gyventi pagal savo širdį:
- Priimkite save tokius, kokie esate. Nebijokite būti ir linksmi, ir liūdni.
- Priimkite gyvenimą tokį, koks jis yra. Nesistenkite jo pakeisti, o prisitaikykite prie jo.
- Klausykite savo širdies. Gyvenkite pagal tai, ką ji sako, o ne pagal tai, ką sako kiti žmonės.
- Skirkite laiko sau. Pagalvokite, kas esate ir ko norite iš gyvenimo.
Atminkite, kad jūs esate vertingi tokie, kokie esate, ir turite teisę būti laimingi.
Pabandykite atsakyti į šiuos klausimus, kad geriau suprastumėte save:
- Ar nekantriai laukiate, kol galėsite to imtis?
- Ar ta veikla suteikia Jums energijos?
- Ar darytumėte tai be jokio atlygio?
Atsakymai į šiuos klausimus padės suprasti, kas jums iš tikrųjų patinka ir ko norite iš gyvenimo.
Kaip atsikratyti vienatvės ir tapti laimingam | Olivia Remes | TEDxNewcastle
Skyrybų skausmas ir vienatvės baimė
Kai kurie, bijodami likti vieni, tęsia net sudėtingus santykius: „Kartais žmogų veikia mintis, kad jis niekada nieko nebesusiras. Kai taip sako žavus 24 metų vaikinas, kyla klausimas apie savivertę.
Psichologas Erikas Siudikas teigia, kad skyrybų skausmas labai priklauso nuo to, kiek santykiuose vilties. Jei daug, skausmas truks ilgai, o vienintelis būdas pajudėti į priekį - sunaikinti viltį.
Nuo ko priklauso, kiek skausmingos yra skyrybos?
- Skyrybų skausmas pirmiausia priklauso nuo to, kiek santykiai ir kitas žmogus yra svarbus.
- Reikšminga ir finansinė priklausomybė nuo kito žmogaus, nes tai kelia daug baimių.
- Kitas svarbus dalykas - kiek santykiuose yra vilties. Jei vilties daug, skausmas bus juntamas labai ilgai.
- Skausmą sukelia vienatvės baimė, prisiminimai, ypač gražūs.
- Taip pat ateities iliuzijos - apie vaikus, jų auginimą ir pan. Jei taip kalbama, jau gyvenama ateitimi.
Kaip išmokti būti vienam?
- Tai kiekvieno žmogaus individualus reikalas.
- Kartais tam gali būti skiriama ir psichoterapija.
- Jei žmogus bijo vienatvės, reikia atsakyti sau - kodėl.
- Kartais žmogų veikia mintis, kad jis niekada nieko nebesusiras. Kai taip sako žavus 24 metų vaikinas, kyla klausimas apie savivertę. Nes juk tai utopija.
Skyrybos - saugumo, rutinos, ateities vizijų ir praeities prisiminimų netektis, kurią reikia išgedėti. Tai normalu, kitaip nebus. Reikia atkreipti dėmesį į viltį ir su ja kovoti. Jei viltis neadekvati ir neobjektyvi, ji - didžiausias priešas, sukeliantis skausmą.
Įsimylėti galima daug kartų, bet ilgalaikių santykių išlaikymas priklauso nuo abiejų žmonių darbo ir pastangų. Atsakomybė santykiuose dalijama per pusę. Todėl, ir santykiams pasibaigus, reikia blaiviai pagalvoti, kur mano kaltė, o kur kito.