Grupė SEL pristato naują dainos „Aš tik noriu“ šokinę remikso versiją, sukurtą specialiai 2025-iesiems. Ši premjera - dar vienas žingsnis į ypatingą 2026 metų renginį.
Remiksas buvo įamžintas Vilniaus Kalnų parke, kur pasirodymą stebėjo net 13 000 žmonių.
Išskirtinis SEL koncertas Kaune 2026 metais
Gruodžio 12 d. Kauno „Žalgirio“ arena taps vienintelio SEL koncerto 2026 metais vieta. Egidijus Dragūnas minės savo 50-metį, o šiai progai ruošiamas išskirtinis pasirodymas su 360 laipsnių scena.
Egidijus Dragūnas sako: „Negalėjau patikėti, kaip greitai bėga laikas. Šiek tiek graudu, bet per 50 metų tiek daug išmokau. Ir viską, ką nešioju širdyje, pasistengsiu parodyti šį vakarą. Nuoširdžiai lauksiu visų, kurie buvo su manimi per visus šiuos ilgus metus."
SEL muzika per tris dešimtmečius lydėjo tūkstančius žmonių - nuo pirmųjų įrašų iki šių dienų.
„Viską, ką sukūriau ir ką nešioju širdyje, padovanosiu jums."
Rūtos atgimimas kūryboje ir nauja daina „Nauja diena“
Dainininkė Rūta atvirauja, kad kartu su nauja daina ji žengia ir į naują kūrybinį periodą. „Viskas susidėjo: tiek naujas asmeninio gyvenimo etapas, tiek situacija pasaulyje, tiek pavasaris, tiek kūrybos ilgesys: ilgą laiką nerašiau, o dabar jaučiu, kad vėl turiu ir noriu labai daug pasakyti, noriu muzika skleisti jausmą, kuris turi magišką galią kažką keisti“, - sako atlikėja.
„Susidėjo daug skirtingų faktorių, kurie mane vėl įkvėpė rašyti dainas, taip pat po daug laiko vėl dirbu su didele, itin palaikančia komanda ir tai labai motyvuoja“, - sako su „Elitaz music“ bendradarbiavimą pradėjusi dainininkė.
Vyriausiasis kūrybos namų „Elitaz“ prodiuseris Gediminas Jaunius taip pat džiaugiasi atsinaujinusia „Elitaz music“ ir Rūtos partneryste, rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime spaudai. „Jau matome, kad ji atneša abipusių sėkmių, o klausytojams naujų Rūtos solinių dainų. Dirbti su unikalių balsų savininkais yra vienas strateginių „Elitaz music“ tikslų, todėl ypač vertiname abipusį pasitikėjimą, kurio vedini drauge su Rūta turime dar daugiau drąsių svajonių ir ambicingų planų“.
Daina „Nauja diena“ išeina pavasarį, po Šv. Velykų, vis dar skaudžiame pasaulinių įvykių kontekste ir Rūta neslepia, kad būtent visos šios patirtys, virsmai, išgyvenimai ir atsispindi kūrinyje.
„Dainos prasmės yra tiek labai asmeniškos, siekiančios giliausias mano širdies kerteles, tiek labai atviros - paliečiančios tai, ką išgyvena visas pasaulis. Tai pirmoji pastebėjo mano mama: klausydama eilutės „kol ji gyva, kol šviečia“, mama pasiteiravo, kas gi yra „ji“. Tai labai geras klausimas, nes atsakymą, kas yra JI, kas padeda laukti naujos dienos su viltimi, kiekvienas klausytojas gali atrasti ir individualiai: tai gali būti ir mano minėta žvakė, saulės šviesa arba, kaip ir užsimenu dainoje - nauja diena“, - sako Rūta ir papildo, kad viltimi gali tapti ir pati muzika.
„Muzika (o kartu ir ši daina) ir gydo, ir guodžia. Tai mane ir atvedė į šį kūrinį - ilgesys to šviesesnio, ramesnio rytojaus“.
Vaizdo klipą kūrė KaYra. Ištikimiausi Rūtos fanai pastebės, kad ypatinga ne tik nauja Rūtos daina, bet ir Kristinos Radžiukynaitės-KaYros režisuotas vaizdo klipas, kuriame jautriai skleidžiasi ir Rūtos asmenybė.
„Ši daina, bent jau man, yra apie viltį ir šviesą. Galvojau, kaip ją reikėtų perteikti ir supratau, kad geriausiai tai atspindi pati Rūta: jos tikras, sielą veriantis žvilgsnis, begalinė šiluma ir branda. Norėjau parodyti jos moterišką, trapiąją pusę“, - sako K.Radžiukynaitė.
Tiek klipo režisierė, tiek atlikėja pastebi, kad dirbi kartu buvo labai lengva - abiejų vizijos sutapusios, tad vienai moteriai puikiai pavyko atskleisti kitą.
„Labai nudžiugau, kad Rūta pasitikėjo manimi: kai tik pradėjau savo atlikėjo karjerą įvairiuose projektuose ji buvo mano mentorė, mano veidrodis - labai daug iš jos išmokau ir iki šiandien žaviuosi šia gražia, charizmatiška moterimi“, - sako Kristina.
Free Finga ir albumas "Plastika"
Nors lyg ir norisi pirmiausia kalbėti apie mažiau žinomus kūrėjus, tačiau Free Fingos vardas albumų sąraše neišvengiamas. Tai neabejotinai vienas iš poros įtakingiausių pastarojo dešimtmečio šalies popmuzikos kūrėjų. Ir žodį „popmuzika“ čia rašau pačia geriausia prasme, nes Free Finga nebėra hiphopas ar R&B - jo kūryba aprėpia labai plačiai ir belieka džiūgauti, kad tokio lygio muzika yra ne „alternatyva“, o visų klausomas „pop“.
Šis albumas, kaip ir ankstesni, vertas dėmesio ir dėl kalbinės plastikos - gebėjimo derinti šnekamąsias frazes ir anglizmus su trapia lietuviška išpažintine lyrika.
Turbūt didžiausią svorį neša įdomios aranžuotės: nors melodijos gan nuspėjamos ir groja klasikiniai R&B arpeggio, jų garsai parinkti originaliai ir mikse jie nuskamba gudriai. Ir dar man labai patinka išlaikytas vientisumas - atrodo, lyg visomis dainomis pasakojama viena istorija, o šiame albume ji labai švelni ir intymi. Tokį nuoširdumą labai sunku sukurti. Man patinka, kad nors tai yra ramus albumas, aš nejaučiu viežlybumo, dažnai girdimo lietuvių popse. Kažkuriuo požiūriu jis ir natūraliai įžūlus.
Pradėsiu nuo akivaizdaus dalyko įvardijimo - šitas albumas yra unapologetically hot. „Spotify“ apstu baby making grojaraščių, bet šis albumas, mano galva, turi potencialo pasitarnauti Lietuvos demografijai labiau nei bet kuris jų. Tekstai, groovy boso rifai, smooth sintezatoriai, reverbe skęstantis gitaros solo, ilgesingas saksofono solo? Yes, please.
Klausant šito albumo, vis ateidavo viena muzikinė asociacija: „Childish Gambino - Feels Like Summer“. Labai ramus, sklandus, chill summer vibes kūrinys kalba apie klimato krizę, masinį išnykimą, nerimą ir mirtį. Taip ir „Plastika“ kalba labai sunkiomis temomis - priklausomybė, klimato krizė, nerimo priepuoliai, bejėgiškumas. Kaip šiomis temomis kalbėti žaismingai, atsipalaidavus ir net romantiškai? Nežinau, bet šis albumas daro būtent tai ir daro tai meistriškai.
Tai išgyvenimų kolekcija, kurios kiekvienas kūrinys tampa kaip atskira istorija. Jaučiasi, kad albumas kupinas meilės jausmo ir ramybės, paleidimo bei lankstumo, būtino kismui, augimui. Tai intriguoja, bet tuo pačiu suteikia pasitikėjimo - albumas ramina užtikrintu jausmu, jog patirtys augina. Albumas panardina į įvairiapusišką nuoširdumo patirtį pilną kokybiškų garsų, meistriško žodžių žaismo, ramybės ir pasitikėjimo.
Man labai patinka, kad šis albumas ir labai lietuviškas, ir globalus tuo pačiu metu. Kad jis ir šiandien, ir kažkur be laiko, kažkur, kur mes visi, bet ir labai asmeniškai. Ne identiteto rekonstrukcija, o identitetas, toks, koks yra šiandien - fragmentuotas, suklijuotas. Tai labai tikroviška. O šitam muzikiniam žanre mažiausiai to tikėčiausi (žinoma, gal dėl to, kad nesu didelis šito žanro tyrinėtojas. Beje, koks čia žanras?).
Gali pasirodyt, kad aš kalbu tik apie tekstą, bet melodijos ir instrumentalas taip gerai papildo dainų istorijas, kad niekas neužknisa ar netrukdo ir susilydo į vieną „Plastikos“ gabalą.