Ką reiškia „būti savimi“ yra vienas iš dažniausiai keliamų klausimų psichologijoje ir saviugdos pasaulyje. Kiekvienam duotas individualus kelias, būdas ir duotybės, kurias realizuodamas jis bus laimingas, o sekdamas ne savo keliu, nusivils. Žmonės dažnai svarsto, kaip būti tikrais savimi, neišduodant savo prigimties, tuo pačiu metu laikantis visuotinai priimtų moralinių ir etikos normų. Kaip atrasti pusiausvyrą tarp savo vidinių troškimų ir išorės reikalavimų?
Šiame straipsnyje panagrinėsime, ką reiškia būti savimi, kaip tai pasiekti ir kodėl tai yra svarbu. Aptarsime žmogaus prigimties aspektus, savęs pažinimo svarbą ir praktinius patarimus, kurie padės jums gyventi autentišką gyvenimą.
Žmogaus prigimties daugiapusis aspektas
Žmogaus prigimtis yra daugiapusė ir susideda iš trijų pagrindinių dalių:
- Gyvuliška prigimtis: tai instinktyvioji mūsų dalis, kuri padeda mums išgyventi. Ši prigimtis apima bazinius poreikius, tokius kaip maistas, miegas, saugumas. Gyvuliškos prigimties supratimas gali padėti mums geriau suprasti savo kūno signalus ir poreikius.
- Žmogiškoji prigimtis: tai mūsų socialinė prigimtis, kuri leidžia mums bendrauti, kurti bendruomenes, išreikšti emocijas ir suprasti kitus žmones. Ši prigimtis skatina mus siekti pilnaverčio gyvenimo, bendradarbiauti ir prisidėti prie visuomenės gerovės.
- Dieviškoji prigimtis: tai aukštesnioji mūsų dalis, kuri siekia egzistencinių tikslų, tokių kaip dvasingumas, moralė ir savęs tobulinimas. Ši prigimtis pasireiškia tada, kai siekiame tapti geresniais žmonėmis ir prisidėti prie pasaulio gerovės.
Savęs pažinimo svarba
Norint būti savimi, būtina pažinti savo vidų. Tai apima:
- Savęs supratimą: žinoti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, vertybes, įsitikinimus ir tikslus.
- Savęs priėmimą: priimti save tokį, koks esate, su visais trūkumais ir privalumais.
- Savęs valdymą: gebėti kontroliuoti savo emocijas, mintis ir elgesį.
Norėdami išlaikyti savo individualumą, turite tiksliai žinoti, koks žmogus esate. Norint gerai pažinti save, reikia apmąstymų. Jei domitės tik kitais žmonėmis, niekada nesuprasite, ko jums reikia iš gyvenimo. Todėl analizuokite savo mintis ir veiksmus. Savirefleksija padeda pasiekti vidinę harmoniją, kuri padidina jūsų atsparumą stresui. Jūsų nebedomina kitų žmonių statusas, nes esate pakankamai pasitikintis savimi, kad galėtumėte dirbti su savimi. Jūs neturite ko slėpti. Tai suteikia laisvę būti savimi.
Praktiniai patarimai, kaip būti savimi
Štai keletas praktinių patarimų, kurie padės jums gyventi autentišką gyvenimą:
- Įsiklausykite į save: kiekvienas jaučiame savyje kas “mano”, o kas ne, bet nebūtinai tuo vadovaujamės savo gyvenime. Tad jei jaučiate, kad jums viduje tai netinka, tačiau jaučiate, kad taip daryti “reikia”, mano patarimas - nedarykite. Stenkitės įsiklausyti į save, elgtis taip, kokie jūs esate ir neiselkite taip, kaip kiti jums pasakoja, kaip reikia teisingai gyventi, nes jie pasakoja apie tai, kaip jie gyventų dl to, kad jie yra tokie.
- Nebijokite būti pažeidžiami: būna akimirkų, kai aš bijau. Kenčiu. Nekenčiu. Pykstu ir įsižeidžiu. Pavydžiu, liūdžiu ar tingiu. Ir dėl to jaučiu kaltę, kartais man gėda. Tačiau tai - mano. Aš leidžiu sau tai jausti.
- Priimkite savo netobulumą: pasidaro gėda, ir ta gėda tą akimirką esu aš. Aš leidžiu sau ją jausti - jausti gėdą ir kaltę, kad esu netobula. Tada sau atleidžiu - kaip atleidžiu savo suklydusiam vaikui - nes žinau, kad žmogus netobulas, o aš esu tokia, kokia esu.
- Atsiribokite nuo sociumo įtakos: neikite prieš save, nesielkite vedami sociumo, o jei jaučiate, kad norite elgtis vienaip ar kitaip, taip ir elkitės.
- Praktikuokite atjautą sau: mokslininkė dr. Kristin Neff kaip atsvarą vidiniam kritikui siūlo atjautos sau metodą. Tai gebėjimas mylėti save ir su savimi palaikyti šiltą santykį, net kai užklumpa įvairios gyvenimo negandos, jaučiamasi nevykusiu ir klystančiu. Tai buvimas nesmerkiant, neplakant ir nebaudžiant savęs, gebėjimas paguosti ir jausti empatiją sau, įsisąmoninimas ir priėmimas visų savo asmenybės dalių, net ir tų, kurios atrodo kaip trūkumai.
Atjauta sau susideda iš trijų komponentų:
- geranoriškumo sau,
- bendražmogiškumo ir
- sąmoningumo.
K. Neff siūlo keletą pratimų, padedančių ugdyti atjautą sau:
- Prisiminkite situaciją, kai artimas draugas jautėsi labai prastai. Kaip elgėtės, kaip mėginote jam padėti? Palyginkite tai su tuo, kaip elgiatės su savimi tokiose situacijose.
- Pagalvokite apie situaciją, kuri jums kelia stresą. Pasakykite sau: „aš kenčiu“, „man skaudu“, „tai stresas“. Tada pasakykite sau: „kentėjimas yra gyvenimo dalis“, „kiti žmonės irgi tai jaučia“, „aš ne vienas“.
- Aprašykite savo netobulumą, kuris jums neduoda ramybės. Parašykite laišką sau iš besąlygiškai mylinčio ir gerbiančio „nematomo draugo“ perspektyvos.
Fenotipologija kaip įrankis savęs pažinimui
Giedrius Švetkauskas siūlo fenotipologijos metodą kaip būdą priimti save ir atsispirti socialinėms programoms. Fenotipologija padeda suprasti savo ir kitų žmonių konkrečias savybes, o tai leidžia priimti save tokį, koks esate, ir nebandyti reikalauti iš kitų to, ko jie negali duoti.
Kai žmonės save ir kitus supranta fenotipiškai, dažniausiai dingsta kompleksai, supranti, kad esi toks, o jis ar ji tokia, supranti, kokios to žmogaus konkrečios savybės ir kodėl tas žmogus negali tau duoti vienų ar kitų dalykų. Jei tas žmogus toks jums tinka, tuomet galite kartu gyventi. Jei to norite sąmoningai - viskas gerai, tačiau tuo pat metu ir suprantate, kad negalite iš žmogaus reikalauti to, ko jis negali duoti.
Gyvenimas pagal savo prigimtį ir visuomenės taisykles
Gyventi pagal savo prigimtį nereiškia, kad turime nepaisyti visuomenės taisyklių ir vertybių. Priešingai, tikras savęs išreiškimas turi būti suderintas su pagarba kitų žmonių teisėms ir laisvėms. Būti savimi kaip žmogumi reiškia prisiimti atsakomybę už savo žmogiškąją prigimtį. Tai apima ne tik savęs pažinimą ir priėmimą, bet ir pagarbią sąveiką su kitais žmonėmis.
Trys kertiniai akmenys, padedantys suderinti savo prigimtį su visuomenės taisyklėmis:
- Savirefleksija: nuolat analizuokite savo veiksmus ir jausmus, siekdami suprasti, ar jie atitinka Jūsų vertybes ir moralinius principus. Tai padeda išvengti veiksmų, kurie galėtų pakenkti kitiems ar prieštarauti Jūsų pačių įsitikinimams.
- Empatija: gebėjimas įsijausti į kitų žmonių jausmus ir poreikius. Empatija padeda mums suprasti, kaip mūsų veiksmai veikia kitus ir leidžia pasirinkti tokius elgesio būdus, kurie yra naudingi ne tik mums, bet ir aplinkiniams.
- Atsakomybė: prisiimkite atsakomybę už savo veiksmus ir jų pasekmes. Tai reiškia, kad turime būti pasirengę pripažinti savo klaidas ir stengtis jas taisyti, o ne kaltinti kitus ar aplinkybes.
Galų gale, norėdami gyventi pilnavertį gyvenimą, turime nuolat siekti pusiausvyros tarp savo prigimties ir visuomenės reikalavimų.
Dešimt savybių, būdingų žmonėms, kurie išlieka savimi:
Žmonės, kurie visose situacijose išlieka savimi, pasižymi tam tikromis savybėmis:
- Gebėjimas reflektuoti.
- Sveikas egoizmas.
- Sutelktas dėmesys į galimybes.
- Charakterio stiprybė.
- Įžvalgumas.
- Gebėjimas klausytis.
- Sąžiningumas ir tiesmukiškumas.
- Dvasinė pusiausvyra ir šaltakraujiškumas.
- Lankstumas ir gebėjimas dirbti komandoje.
- Atkaklumas ir ištvermė.
Būti savimi yra nuolatinis procesas, reikalaujantis savęs pažinimo, priėmimo ir atjautos. Tai kelias į autentišką ir pilnavertį gyvenimą, kuriame galime išreikšti savo tikrąjį aš ir gyventi harmonijoje su savimi ir aplinka.
Laura Narkevičienė, gydytoja, kognityvinės ir elgesio terapijos krypties psichoterapeutė, teigia, kad „Terapija yra saugi vieta, kurioje galite būti pažeidžiami, netobuli ir jaustis saugiai. Nusiimti visas „kaukes“ ir užmegzti tikrą ryšį su savo terapeutu.
Atminkite, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl nėra vieno teisingo būdo būti savimi. Eksperimentuokite, ieškokite, atraskite ir kurkite savo autentišką gyvenimą.