Šiame straipsnyje aptarsime darbo stažo svarbą karininko pensijai Lietuvoje. Išnagrinėsime įstatyminius aspektus, pensijų skaičiavimo tvarką ir kitas svarbias detales, kurios gali būti aktualios tiek jau tarnaujantiems, tiek planuojantiems tapti karininkais.
Teisės Aktai ir Jų Pakeitimai
Karininkų pensijų klausimus reglamentuoja įvairūs teisės aktai, kurie laikui bėgant buvo keičiami ir papildomi. Svarbu žinoti, kad:
- Profesinės karo tarnybos sutartis su kariu, turinčiu mažesnį negu 8 metų nepertraukiamą profesinės karo tarnybos stažą, gali būti pratęsta ne ilgiau kaip 5 metams.
- Turinčiu 8 metų ir didesnį nepertraukiamą profesinės karo tarnybos stažą, bet neįgijusiu teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal ištarnautus metus, - ne ilgiau kaip iki teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal ištarnautus metus įgijimo.
- Įgijusiu teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal ištarnautus metus, - ne ilgiau kaip 5 metams.
Šios nuostatos yra nustatytos 31 straipsnyje, kuris buvo keičiamas įvairiais įstatymais:
- 2015 04 23 įstatymu Nr.
- 2017 05 23 įstatymu Nr.
- 2022 06 28 įstatymu Nr.
Stažo Įskaitymo Problematika
Viena iš aktualių problemų yra stažo įskaitymas į vidaus tarnybos stažą pareigūno ar kario pensijai gauti. Ypač tai liečia laikotarpius, buvusius po 1990 m. kovo 11 d.
Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Laikas, praleistas ginkluotosiose pajėgose po 1990 m. kovo 11 d., gali būti neįskaitomas į tarnybos stažą pareigūno ar kario pensijai gauti.
- Asmenims, kurie priverstinai atliko privalomąją karinę tarnybą ir po 1990-03-11, šis laikas taip pat gali būti neįskaitomas.
- Laikotarpiai valstybės ginkluotosiose pajėgose laikotarpius.
Pensijų Skaičiavimo Tvarka
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija apskaičiuojama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį ir tarnybos laiką. Skiriant pensiją, skaičiuojama po 1-1,5 proc. šio vidurkio už kiekvienus tarnybos metus. Pavyzdžiui, jei žmogus tarnavo 20 metų, jo pensija sudarys 20 proc. atlyginimo vidurkio.
Pavyzdys:
Jei pareigūno vidutinis darbo užmokestis per 12 mėnesių laikotarpį yra 1000 eurų, o tarnybos stažas - 25 metai, pensija būtų apskaičiuojama taip:
1000 eurų * 25 metai * 1% = 250 eurų.
Arba:
1000 eurų * 25 metai * 1,5% = 375 eurų.
„O skiriant pareigūnų ir karių netekto darbingumo pensijas - papildomai atsižvelgiama į darbingumo lygį ir darbingumo praradimo priežastis“, - atsiųstame komentare nurodė ministerija.
Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skiriamos, kai asmenys ištarnauja 20-25 metus, 5 metus, jeigu asmuo atleistas iš tarnybos dėl sveikatos arba sukanka statutinį (senatvės pensijos) amžių. Taigi, jei pareigūnu pradėta dirbti sulaukus 20 metų, pareigūno pensiją galima gauti jau ir nuo 40 metų.
Ar pensijos turi įtakos išėjimui į pensiją?
Kas Turi Teisę Į Karininko Pensiją?
Pagal įstatymą teisę gauti valstybinę pareigūnų ir karių pensiją turi:
- Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai
- Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai
- Profesinės karo tarnybos kariai
- Valstybės saugumo departamento sistemos ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai
- Prokuratūros pareigūnai
- Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai
- Muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą
- Vidaus tarnybos sistemos pareigūnai
- Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai
Tiesa, tarnaujantiems asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Kita vertus, jeigu jie palikę tarnybą dirba įprastą darbą, valstybinė pensija jiems mokama. Pavyzdžiui, tokia pensija mokama kai kuriems dabartiniams Seimo nariams, anksčiau buvusiems pareigūnais.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu valstybines pareigūnų ir karių pensijas Lietuvoje gauna 23,2 tūkst. gyventojų. Vidutinė tokia pensija siekia 334 eurų.
Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjas teisę į socialinio draudimo (paprastą) pensiją įgyja tuomet, kai jis atitinka įstatyme nustatytas sąlygas.
Krizės Laikotarpio Įtaka Pensijoms
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo ginčus, kilusius dėl įstatymo, kuris nustato, kaip bus grąžinama per ankstesnę ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalis. Teismas pažymėjo, kad įstatymo ir jį įgyvendinančiųjų teisės aktų nuostatos taikomos tik tiems pensijų gavėjams, kurie pasirinko atlyginimo vidurkį pensijoms apskaičiuoti 2009 m. gegužės 1 d.-2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu ir jeigu šiuo laikotarpiu tokių pensijų gavėjų darbo užmokestis dėl ekonomikos krizės buvo sumažintas.
Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjui valstybinė pensija buvo paskirta pagal darbo užmokesčio vidurkį iš jo paties pasirinkto kito laikotarpio, kai jo darbo užmokestis dėl ekonomikos krizės nebuvo sumažintas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui paskirtosios valstybinės pensijos dydžio skirtumas, susidaręs ne dėl sumažinto darbo užmokesčio, o dėl to, kaip jis laikotarpį, pagal kurio atlyginimo vidurkį bus skiriama pensija už tarnybą, nelaikytinas kompensuotinu praradimu.
Apibendrinant, svarbu atidžiai sekti įstatymų pakeitimus ir konsultuotis su specialistais, kad būtų užtikrintas teisingas stažo įskaitymas ir pensijos apskaičiavimas.