Kiekvienas iš mūsų savo gyvenimą kuriame pagal savo taisykles, vertybes, kurias formuojame viso savo augimo proceso metu.
Kartais taip stipriai susikoncentruojame į tai, jog tampame visiškai nelankstūs, o galiausiai pamirštame, jog svarbu ne tik taisyklės ir vertybės, tačiau ir poreikiai.
Kaip dažnai iš tiesų įsiklausome į save? Į savo kūną? Į savo mintis? Į savo emocijas?
Žmogaus unikalumas didžiąja dalimi ir slypi jo poreikiuose, o visas vertybių, taisyklių ir savo gyvenimo kūrimas turėtų prasidėti nuo įsiklausymo į savo poreikius.
Kodėl Maslow poreikių hierarchija yra svarbi
Viena geriausiai žinomų psichologinių teorijų apie poreikius yra Abraham’o Maslow poreikių piramidė arba poreikių hierarchija.
Maslow poreikių piramidė
Pagrindiniai žmogaus poreikiai prasideda nuo fiziologijos - tai poreikiai, kurie reikalingi tam, kad išliktumėme (maistas, vanduo, miegas).
Sekančiame etape yra saugumo poreikis, kuris tuo pačiu yra ir apie nerimo nebuvimą - jeigu šis poreikis yra patenkintas, žmogus tikrai rečiau jaučia įtampą arba nerimastingumą.
Taip pat svarbu susisieti su kitais - turėti įvairių lygių socialinius santykius.
Stabtelėkite ir įsiklausykite į save - kokius savo pagrindinius poreikius iš tiesų jaučiatės patenkinęs? Ką darote, kad jie būtų patenkinti?
Savirealizacijos ir savigarbos poreikiai iš esmės yra apie kiekvieno iš mūsų unikalumą ir autentiškumą.
Kelias į Autentiškumą
Tačiau kaip pasiekti juos? Kaip juos užpildyti? Ar tikrai pakanka mėgiamo darbo, mokslo ar kitokios veiklos ir visada jausite pilnatvę?
Koks yra tas kelias į autentiškumą? Visų pirma, kaip jau ir minėjome, tai yra įsiklausymas į save patį.
Tai tarsi tiltelis nuo vidinio “Aš” iki išorinio “Aš”, suteikiantis mums vientisumą.
Autentišku žmogumi esu tada, kai priimu save besąlygiškai - priimu visas gerąsias savo savybes, priimu visus savo trūkumus ir suvokiu, jog tie trūkumai ir yra mano unikalumas.
Priimu save, kaip vienodai vertingą žmogų su visais kitais žmonėmis.
Priimu visas savo emocijas, nepriklausomai, kokios jos yra, priimu savo mintis ir taip renkuosi savo elgesį.
Dažnai mes esame linkę į kažką lygiuotis, kurti save pagal visuomenėje vyraujančius standartus ir tendencijas.
Ypač šių dienų pasaulyje, kai aplink vyrauja labai daug visuomenės normų, “idealų”, pavyzdžių.
Neretai nutinka taip, jog minėti pavyzdžiai tampa trukdžiais mūsų savirealizacijai…
Keliamės sau lūkesčius, taisykles, ribas visiškai neatitinkančius mūsų pačių tikrųjų poreikių.
Būna, jog mūsų susikurti lūkesčiai mums nustato ribas - jie tarsi baigtiniai, nekintantys, tarsi turim būtinai juos atliepti, o jeigu neatliepiame, priimti save tampa be proto sunku.
Klausimas, ar tokiu atveju su tokiais lūkesčiais mes sau trukdome ar padedame? Galbūt daug labiau verta ieškoti savo paties unikalaus varianto, derinti savo lūkesčius su savo tikraisiais norais?
Kitaip tariant, ieškoti SAVO paties unikaliausio ir labiausiai priimtino varianto.
Pasitikėjimo Savimi Ugdymas
Pasitikėjimas savimi yra kertinis akmuo sėkmingam ir pilnaverčiam gyvenimui.
Jis leidžia mums siekti savo tikslų, įveikti iššūkius ir jaustis patenkintiems savimi.
Tačiau, deja, daugelis mūsų kasdien praktikuojamų įpročių tyliai ir nepastebimai ardo mūsų pasitikėjimą savimi.
Socialinė žiniasklaida ir nuolatinis informacijos srautas skatina mus nuolat lyginti save su kitais.
Matome tik geriausias kitų žmonių gyvenimo akimirkas, o tai sukuria iliuziją, kad visi kiti yra sėkmingesni, laimingesni ir gražesni už mus.
Tai gali lemti nepasitenkinimo jausmą ir sumažinti savivertę, kai bandome pasiekti nerealistinius standartus.
Psichologai rekomenduoja atsitraukti nuo toksiškų lyginimųsi, kad išlaikytume sveiką protinę gerovę ir emocinį stabilumą.
Nuolat lyginant save su iškreiptais idealiais, pamirštame įvertinti savo unikalumą ir autentiškumą.
Atsiminkite, kad kiekvienas žmogus yra unikalus: kiekvienas žmogus turi savo unikalų kelią ir tempą.
Perfekcionizmo įveikimas
Perfekcionizmas yra nuolatinis siekis būti tobulam ir baimė suklysti.
Šis įprotis gali paralyžiuoti mus ir neleisti imtis naujų iššūkių, nes bijome, kad nepavyks.
Dėl perfekcionizmo dažnai žemos savivertės jausmas ir nuolatinis nerimas gali lydėti mus kasdien, mažindami mūsų gyvenimo kokybę ir džiaugsmą.
Suvokite, kad klaidos yra natūrali mokymosi proceso dalis: klaidos yra neišvengiamos ir padeda mums augti.
Nusistatykite realius tikslus: nesistenkite būti tobulais, nusistatykite realius tikslus ir džiaukitės kiekvienu pasiekimu.
- Leiskite sau suklysti: nebijokite suklysti, o mokykitės iš savo klaidų.
- Praktikuokite savęs atlaidumą: būkite švelnus sau ir pripažinkite, kad niekas nėra tobulas.
- Pasidalinkite savo jausmais: kalbėkite su draugais ar šeima apie savo perfekcionizmo iššūkius.
Kova su savikritika
Nuolatinis savęs vertinimas ir kritika yra vienas iš didžiausių pasitikėjimo savimi žudikų.
Jei nuolat sau kartojate, kad esate nepakankamai geras, galiausiai patikėsite tuo.
Šis negatyvus patiškumas gali ne tik sumažinti jūsų savivertę, bet ir paveikti jūsų gebėjimą siekti tikslų ir svajonių.
- Stebėkite savo mintis: atkreipkite dėmesį į savo mintis ir stenkitės atpažinti negatyvias mintis apie save.
- Pakeiskite negatyvias mintis pozityviomis: kai atpažįstate negatyvią mintį, pakeiskite ją pozityvia. Pavyzdžiui, vietoj to, kad sakytumėte „Aš nieko nesugebu”, sakykite „Aš mokausi ir tobulėju”.
- Būkite sau geriausias draugas: elkitės su savimi taip, kaip elgtumėtės su geriausiu draugu. Būkite sau atlaidus, supratingas ir palaikantis.
- Praktikuokite dėkingumą: kiekvieną dieną skirkite šiek tiek laiko apmąstymams, už ką esate dėkingi savo gyvenime.
- Ieškokite palaikymo: pasikalbėkite su draugais, šeima ar specialistais apie savo jausmus.
Rūpinimasis savimi
Rūpinimasis savimi yra būtinas norint jaustis gerai ir pasitikėti savimi.
Jei nuolat atsisakote rūpintis savimi, galiausiai išseksite ir jausitės nepakankamai gerai.
Nepamirškite, kad investavimas į save yra ne tik prabangos dalykas, bet ir būtinybė, siekiant išlaikyti pusiausvyrą ir gerovę.
Skirdami laiko sau, atveriate duris naujoms galimybėms ir kūrybiškumui, kas gali padėti geriau susidoroti su kasdieniais iššūkiais.
Skirkite laiko sau kiekvieną dieną.
Išėjimas iš komforto zonos
Komforto zona yra vieta, kur jaučiamės saugūs ir patogūs.
Tačiau, jei nuolat liekame savo komforto zonoje, mes neaugome ir netobulėjame.
Tai gali trukdyti pasiekti savo tikslus ir išvystyti naujas įgūdžių, nes bijome rizikos ir nepatogumo.
Išlipimas iš komforto zonos leidžia mums išbandyti naujus dalykus, kurie gali praplėsti mūsų akiratį ir suteikti naujų galimybių.
Atsisakydami šių įpročių ir pakeisdami juos pozityviais, galite gerokai padidinti savo pasitikėjimą savimi ir pagerinti savo gyvenimo kokybę.
Pradėkite nuo mažų žingsnelių ir būkite kantrūs su savimi.
Gyvenimo Balansas
Visuomenėje kyla vis daugiau kalbų apie gyvenimo balanso svarbą, ypač intensyvaus gyvenimo tempo laikais.
Žmonės, besistengianti rasti laiką tiek darbui, tiek poilsiui, pastebi, kad tai ne tik pagerina jų nuotaiką, bet ir efektyvumą.
Toks požiūris reikalauja savidiscipline ir planavimo, tačiau ilgainiui grąžinta energija ir džiaugsmas, gaunami iš gyvenimo balanso, yra neabejotini.
Gyvenimo balansas apima įvairius aspektus, tokius kaip psichologinė gerovė ir fizinė sveikata.
Psichologinė gerovė
Psichologinis balansas yra susijęs su emocijų ir streso valdymu.
Psichologė gali padėti asmenims geriau suprasti savo emocijas ir įveikti stresą.
Fizinė sveikata
Fizinis aktyvumas yra būtinas gyvenimo balanso sudedamoji dalis.
Subalansuota mityba taip pat yra svarbus aspektas, padedantis palaikyti fizinę sveikatą.
Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas
Balanso palaikymas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo yra esminis aspektas, kuris lemia žmogaus gerovę.
Darbo ir asmeninio gyvenimo balansą dažnai lemia asmens gebėjimas derinti karjeros reikalavimus su šeimos poreikiais.
Stipri šeima suteikia emocinę paramą, o tai padeda sumažinti darbo metu patiriamą stresą.
Nauji įpročiai gali padėti asmenims geriau valdyti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą.
Pavyzdžiui, meditacija ar fizinė veikla gali sumažinti stresą ir pagerinti bendrą savijautą.
Santykiai
Santykiai daro didelę įtaką žmogaus gyvenimo balansui.
Jie ne tik formuoja emocinę gerovę, bet ir prisideda prie bendro gyvenimo kokybės.
Asmeniniai santykiai, tokie kaip šeima ir artimieji, formuoja psichologinį pagrindą.
Pandemija parodė, kaip svarbu palaikyti santykius nuotoliniu būdu.
Socialinės sąveikos vaidmuo gyvenime yra nepakeičiamas.
Kasdieninė rutina ir buitis
Kasdieninė rutina ir buitis atlieka esminį vaidmenį žmogaus gyvenime.
Efektyvus laiko valdymas yra būtinas norint pasiekti kasdieninių tikslų.
Atsipalaidavimo technikos gali padėti gerinti savijautą ir prisidėti prie kasdienės rutinos.
Reguliariai praktikojant šias technikas, asmenys gali jaustis ramesni ir labiau subalansuoti.
Emocinė gerovė ir savijauta
Emocinė gerovė ir savijauta yra esminiai aspektai, užtikrinantys asmens gyvenimo kokybę.
Pozityvumas ir džiaugsmas yra svarbūs komponentai, didinantys emocinę gerovę.
Stresas yra natūrali žmogaus reakcija į iššūkius, tačiau jo perteklius gali neigiamai paveikti emocinę gerovę.
Kaip pradėti keisti savo gyvenimą jau šiandien
Kiekvieno iš mūsų gyvenime yra bent dvi dienos, kai stabtelime, suklūstame ir susimąstome.
Viena jų - gimtadienis, kai savęs klausiame, ar gyvename taip, kaip norime.
Kita - Naujieji metai. Jų išvakarėse peržvelgiame jau besibaigiančius metus ir puoselėjame naujus lūkesčius ateičiai.
Tikimės, o dažnai ir raštu pasižadame, kad dabar jau tikrai gyvensime kitaip: sveikiau, blaiviau, aktyviau, darniau, nuolankiau, taupiau, dėmesingiau ir pan.
Tačiau po kurio laiko apie duotus pažadus pamirštame arba randame įtikinamų pasiteisinimų, kodėl jų nevykdome, ir vėl grįžtame prie senų įpročių.
O ar kada pagalvojome, kaip pasikeistų mūsų gyvenimas, jei tokius stabtelėjimus ir įsisąmoninimus atliktume kasdien, t. y.
Spartėjantis gyvenimo tempas, vartotojiškumas ir konkurencija skatina pasiduoti beatodairiškam lėkimui, nesibaigiančių darbų gausai, statuso ir valdžios siekimui bei spaudimui būti geriausiems.
Visa tai vyksta laiko sau, šeimai ar artimiesiems sąskaita.
Pavyzdžiai iš gyvenimo
Alina nuolat stengėsi pateisinti vadovų lūkesčius ir siekė būti nepakeičiama darbuotoja. Net sirgdama ji eidavo į darbą.
Kęstui atrodė, kad prabanga ir patogus gyvenimas suteiks jam ir šeimai laimės. To siekdamas jis nuo ryto iki vakaro dirbo keliuose darbuose, o į namus grįždavo tik pernakvoti.
Viktorija norėjo būti ideali mama. Ji įsivaizdavo, kad svarbiausia yra vaikų norai ir poreikiai.
Visi šie žmonės siekė tobulumo, tačiau tai neteikė laimės. Jie jautėsi pavargę, išsekę, nualinę save ir nelaimingi.
Kodėl? Todėl, kad noras būti nepakeičiamiems įkalino juos pačius savo neįsisąmonintuose pasirinkimuose.
Jie gyveno tarsi užrištomis akimis. Bijodami ir vengdami savęs paklausti, ko iš tikrųjų reikia, ko labiausiai nori gyvenime, jie veikė autopiloto režimu.
Alina, užuot buvusi sau atvira ir supratusi, kad labiausiai gyvenime trokšta meilės ir šeimos, bergždžiai vaikėsi statuso bei vadovų pripažinimo.
Kęstas, manydamas, kad finansinė gerovė ir patogus gyvenimas suteiks jam ir šeimai laimės, tik dar labiau tolo nuo šeimos.
Viktorija suprato, kad jai būtina išmokti labiau pasirūpinti savimi, leisti vaikams pabūti ir su kitais žmonėmis, užsiimti veiklomis, padedančiomis stiprinti pasitikėjimą savimi ir grąžinti vidinę ramybę.
Tol, kol veikiame iš inercijos, nesuprantame, kodėl tai darome ir kam mums to reikia, jaučiamės taip, lyg slystume gyvenimo paviršiumi, neužgriebdami jo esmės.
Brian Tracy patarimai
Vienas garsiausių amerikiečių konsultantų asmens ir profesinio tobulėjimo klausimais Brianas Tracy siūlo reguliariai atlikti savo gyvenimo apžvalgą.
Viskas, ką reikia daryti, tai atkreipti dėmesį, kurių dalykų turėtume daryti daugiau, kurių - mažiau, ką nauja turėtume pradėti daryti arba visiškai liautis darę.
Iš pradžių gali atrodyti sudėtinga, tačiau, reguliariai užduodami sau šiuos klausimus ir įsisąmonindami, ar veikiame ir jaučiamės taip, kaip norime, pajusime, kad pamažu šios kasdienės pastangos tampa įpročiu.
Svarbu ne tik mechaniškai atlikti kokią nors veiklą, bet ir atidžiai stebėti bei užsirašyti savo pažangą, mintis, jausmus, emocijas, impulsus veikti ir pan.
Asmeninės terapijos metu aptarusi šiuos klausimus su psichoterapeutu ir atidžiau pažvelgusi į neįsisąmonintus dalykus, Alina suprato, kad ji nori daugiau laiko skirti asmeniniams santykiams, šeimos kūrimui, o mažiau aplinkinių pripažinimui.
Ji pajuto poreikį daugiau gilintis į savo pačios vidinį pasaulį, užsiimti saviugda ir savianalize, užuot savo vertės patvirtinimo laukusi iš šalies.
Kęstas suvokė, kad šeimos laimė priklauso ne nuo jo uždirbamų pinigų sumos, o nuo buvimo kartu ir kiekvieno šeimos nario skiriamo laiko, energijos ir geranoriškumo, investavimo į santykius.
Jis peržiūrėjo savo prioritetus, panoro laisvalaikį leisti su šeima ir visiškai atsisakė viršvalandžių.
Nereikia laukti didžiųjų metų švenčių ar gimtadienio, kad dėmesingiau pažvelgtume į savo gyvenimą.
Naujų pradžių gali būti tiek, kiek norime, todėl niekada nevėlu pradėti gyvenimą iš naujo.
Tuo įsitikinusi amerikiečių rašytoja Bonnie Clearwater: „Kiekvieną sekundę gali gimti iš naujo. Kiekviena sekundė gali tapti kažko naujo pradžia. Tai - tavo pasirinkimas.“
Apie tai kalba ir anglų rašytojas Jerome’as Klapka Jerome’as: „Kiekvieną sekundę prasideda naujas gyvenimas. Eikime jo pasitikti. Norom nenorom turime žengti į priekį; keliauti būtų lengviau, jei mūsų žvilgsnis žvelgtų į priekį, o ne būtų nudelbtas atgal.“
Todėl, neatsižvelgiant į mūsų praeitį, patirtį ir gyvenimo įvykius, kiekviena diena gali būti visko pradžia.
Išdrįskime savęs paklausti, ar tikrai verta dūsauti dėl prarastų galimybių arba nerimauti dėl ateities. Juk dabartis yra pati tikriausia ir tinkamiausia akimirka, jei norime ką nors keisti savo gyvenime.
Jei pastebime, kad pažadas pradėti sportuoti nuo kitos savaitės mus ragina ieškoti pasiteisinimų, imkime ir dabar atlikime bent kelis pratimus. Arba, užuot važiavę liftu, lipkime laiptais. Paįvairinkime savo dienotvarkę važinėjimu dviračiu ar vaikščiojimu - taip lėtai, bet ilgam laikui išsiugdysime naują savimonę.
Jei jaučiame, kad viskas, ką darome ir ko siekiame, nesuteikia laimės, jau dabar liaukimės jos ieškoti išorėje, o mokykimės atskleisti ir priimti savo ypatumus, unikalumą bei autentiškumą.
Tikėkime sėkme, bet pasyviai nelaukime palankiai susiklosčiusių aplinkybių, kad pasijustume laimingi, o savo laimę kurkime patys.
Pavyzdžiui, kasdien, vos pabudę, pasitikime dieną su šypsena, net jei ne ta koja išlipome iš lovos. Tyrimai rodo, kad smegenys į tai reaguoja ir išskiria geros nuotaikos hormonus.
Ypač patariama praktikuoti vidinę šypseną - jausmą, kad šypsomės ne tik lūpų kampučiais, bet visu kūnu iš vidaus.
Jei kasdien į darbą einame prisiversdami ir niūriu veidu, pagalvokime, gal tai ženklas keisti požiūrį arba patį darbą.
Suaugę tampame nuo daug ko priklausomi, pernelyg įsipareigoję, pamirštantys apie lengvumą, paprastumą, žaismingumą, laisvę, laimės akimirkas, o tai mus susargdina.
Kol egzistuojame, esame savo gyvenimo menininkai. Išnaudokime kiekvieną dieną savęs pažinimui, visiškai išgyvenkime kiekvieną gyvenimo akimirką, negaiškime laiko nuoskaudoms ar ateities vizijoms.
Užuot tai darę, verčiau nepaliaujamai ieškokime naujų galimybių ir būdų kurti save iš naujo.
Kad ir ką nuspręstume keisti savo gyvenime, kad ir kokį naują gyvenimo puslapį ketintume atversti, svarbiau ne siekti rekordų ar žygdarbių, o jau šiandien padaryti ką nors konkretaus, kas vestų mūsų tikslo - apsisprendimo keistis - link.
Nenubrėžkime ribų patys. Jei galvosime, kad mums nepavyks, mums greičiausiai ir nepavyks. Ribos egzistuoja tik mūsų galvoje, tad kasdien rūpinkimės minčių kokybe.
Krizę priimkime kaip galimybę. Jei nesėkmes pasitiksime sąmoningai ir kūrybingai, suprasime, kad jos moko mus įsiklausyti, įsivertinti ir atrasti ką nors nauja.
Krizė - galimybė
Tai suvokę, krizę priimsime ne kaip pablogėjimą, o kaip galimybę paaugti ir tobulėti.
Išmintį kaupkime per patirtį. Kiekvieną sunkumą ar kliūtį priimkime ne kaip asmenines nesėkmes, o kaip ženklą, kad turime prisipažinti klydę.
Kelkime tikrovę atitinkančius tikslus. Labai svarbu sau kelti gerai apgalvotą tikslą ir įsivaizduoti, su kokiais jausmais bus susijusi įgyvendinta svajonė.
Prisiminkime, kad kelias yra tikslas. Kad ir koks būtų mūsų tikslas, reguliariai stabtelėkime ir jį peržiūrėkime.
Link didelio tikslo eikime pamažu, atsigręždami į pasitaikančias galimybes, įvertindami atsiradusius nesklandumus ir ieškodami tinkamiausio jų sprendimo varianto.
Autentiškumo citatos
“Autentiškumas” reiškia būtis tikras. Tikra, o ne imitacija.
Sunkūs laikai sužadina instinktyvų autentiškumo troškimą. Tas vidinis balsas turi ir švelnumo, ir aiškumo.
Taigi, norėdami pasiekti autentiškumą, jūs tikrai nusileidžiate iki kaulų smegenų, tiesumo ir kažko neišvengiamumo.
Kuo arčiau emocinio autentiškumo ir žmonių, charakterio autentiškumo, tuo mažiau galite suklysti. Taip aš jaučiuosi dabar, nesvarbu, ką tu darai.
Šiandien yra tam tikra pagarba autentiškumui, kokios nebuvo tais laikais, kai jie kūrė „Kleopatrą“, kur viskas atrodė kaip milžiniškame motelyje. Žmonės nori, kad jo išvaizda būtų autentiška, o žmonių elgesys - autentiškas.
Tiesiog būk tokia, kokia esi, ir kalbėk iš širdies ir širdies - tai viskas, ką turi vyras.
Autentiškas „aš“ yra matoma siela.
Viskas puikiai susidėlios, kai žinoti tiesą ir gyventi tiesą taps svarbiau nei gerai atrodyti.
Būti niekuo, išskyrus save - pasaulyje, kuris daro viską, ką gali, dieną ir naktį, padaryti mane kuo nors kitu - reiškia kovoti sunkiausią mūšį, kokį tik gali kovoti bet kuris žmogus, ir niekada nenustoti kovoti.
Turime rasti drąsos pasakyti NE daiktams ir žmonėms, kurie mums netarnauja, jei norime iš naujo atrasti save ir gyventi savo gyvenimą autentiškai.
Viso gyvenimo privilegija yra tapti tuo, kas iš tikrųjų esate.
Tik tiesa, kas jūs esate, jei suvoksite, išlaisvins jus.
Nė vienas žmogus ilgą laiką negali nešioti vieną veidą sau, o daugybei - kitą, galiausiai nesusimąstęs, kuris yra tikrasis.
Sąžiningumas ir skaidrumas daro jus pažeidžiamus. Bet kokiu atveju būkite sąžiningi ir skaidrūs. Joks palikimas nėra toks turtingas kaip sąžiningumas.
Jei sakai tiesą, tau nereikia nieko prisiminti. Norėdami rasti save, pagalvokite apie save.
Kaip beviltiškai sunku būti sąžiningam prieš save. Daug lengviau būti sąžiningam su kitais žmonėmis. Tai, kas tiesa, akiai nematoma. Aiškiai matyti galima tik širdimi.
Pavyzdys nėra pagrindinis dalykas darant įtaką kitiems. Tai vienintelis dalykas.