Asignavimai Lietuvoje: Kas Tai Ir Kaip Jie Veikia

Lietuvos valstybinę biudžeto sistemą, arba biudžeto sandarą, lemia teritorijos administracinis suskirstymas. Ją reglamentuoja Biudžeto sandaros įstatymas (1990, įsigaliojo 1991, iki 2000 vadintas Biudžetinės sandaros įstatymu, nauja redakcija 2004).

Kas yra asignavimai?

Nacionalinio biudžeto pajamas sudaro visos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sukaupiamos lėšos, t. y. Nacionalinio biudžeto asignavimai (lėšos, kurios skiriamos biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų, atliekančių viešojo administravimo funkcijas, išlaidoms dengti, įskaitant ilgalaikio turto įsigijimą) naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti (švietimui, kultūrai, socialinei ir sveikatos apsaugai, gynybai, ūkiui plėtoti ir kita), įsipareigojimams vykdyti, dotacijoms teikti ir kita.

Biudžeto sandara ir sudarymo principai

Valstybių biudžeto sistemą, arba biudžeto sandarą, lemia valstybės administracinė teritorinė struktūra. Pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų biudžeto sistemą sudaro federalinis, valstijų ir vietiniai biudžetai, Vokietijos - federalinis, žemių ir municipalinių bendruomenių biudžetai, Japonijos - valstybės ir vietiniai (prefektūrų, apimančių miestus, rajonus ir gyvenvietes) biudžetai, Lietuvos - valstybės ir savivaldybių biudžetai.

Valstybės biudžeto ir visų administracinių vienetų biudžetų visuma sudaro nacionalinį biudžetą. Kiekvienam biudžetui įstatymais priskiriamos pajamos (mokesčiai ir kiti šaltiniai) ir išlaidos (švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, krašto apsaugos ir kitiems poreikiams).

Sudarant bet kurio biudžeto (valstybės, federalinio, savivaldybės) projektą stengiamasi, kad pajamos ir išlaidos būtų lygios (subalansuotas biudžetas) arba pajamos viršytų išlaidas (biudžeto perteklius). Biudžeto perteklius gali būti panaudojamas įvairiems tikslams: valstybės skoloms dengti, kompensaciniams fondams sudaryti, socialiniams poreikiams tenkinti ir kita.

Dėl nesurenkamų planuotų mokesčių biudžeto išlaidos dažnai viršija pajamas - susidaro biudžeto deficitas, neigiamai veikiantis šalies ekonomiką. Tai būdinga daugeliui, net ir ekonomiškai stiprių, valstybių. Leidžiamas ir nelaikomas katastrofišku biudžeto deficitas, kurio dydis neviršija 20 % biudžeto pajamų, arba 7-8 % bendrojo nacionalinio produkto. Biudžeto deficitui padengti valstybė paprastai naudoja vidaus ir užsienio paskolas.

Paprastai yra valstybės biudžetas ir kiekvieno administracinio vieneto (išskyrus mažiausius, pvz., Lietuvoje - seniūnijas) biudžetai. Biudžetas paprastai sudaromas vieniems metams (biudžetiniai metai), kai kuriose šalyse ilgesniam laikotarpiui (pvz., Didžiojoje Britanijoje - penkeriems metams).

Lėšų paskirstymas ir naudojimas

Lėšos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų pervedamos konkretiems jų gavėjams (biudžetinėms įstaigoms ir organizacijoms). Gautas lėšas asignavimų valdytojai (valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei įmonių, nurodytų patvirtintuose valstybės ir savivaldybių biudžetuose, vadovai) naudoja sąmatose numatytoms išlaidoms padengti (darbo užmokesčiui, patalpoms ir transportui išlaikyti bei remontuoti, komandiruotėms ir kita). Būtina sąlyga - gautos lėšos turi būti naudojamos griežtai pagal paskirtį ir neviršyti numatytų limitų.

Valstybės biudžete sukaupiama ir perskirstoma dalis šalies nacionalinių pajamų. Savivaldybių biudžetuose (jie turi būti patvirtinti be deficito) sukaupiamos lėšos socialinėms, ekonominėms ir kitoms vietinės reikšmės programoms finansuoti ir savivaldybių įstaigoms išlaikyti.

Valstybės biudžeto pajamos

Valstybės biudžeto mokestines pajamas sudaro pridėtinės vertės mokestis, gyventojų pajamų mokestis (atskaičius Privalomojo sveikatos draudimo fondui skirtas įmokas ir dalį šio mokesčio, kuri pervedama į savivaldybių biudžetus), juridinių asmenų pelno mokestis, akcizai, tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai, žyminis mokestis, mokestis už valstybinius gamtos išteklius, mokestis už aplinkos teršimą, loterijų ir azartinių lošimų mokestis ir kitos įmokos.

Vyriausybės rezervas

Valstybės biudžete sudaromas Vyriausybės rezervas (ne didesnis kaip 1 % patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų). Jo lėšos Vyriausybės nutarimu naudojamos ekstremalių situacijų padariniams likviduoti, su dalyvavimu tarptautinėse operacijose susijusiems įsipareigojimams ir kitoms reikmėms pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus finansuoti. Iš valstybės biudžeto likučio (jei jo nepakanka - iš valstybės biudžeto pajamų) sudaromos valstybės biudžeto apyvartos lėšos.

Savivaldybių biudžetų pajamos

Savivaldybių biudžetų mokestines pajamas sudaro pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, kitų bendrųjų mokesčių, kurių tam tikra dalis pervedama į savivaldybių biudžetus, ir vietinių mokesčių, kurių visas surinktas lėšas gauna savivaldybės, pvz., žemės mokesčio, paveldimo turto mokesčio. Nemokestines pajamas sudaro pajamos iš savivaldybių turto naudojimo, nuomos ir pardavimo (išskyrus pajamas, gaunamas pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą), pajamos už išnuomotą ar suteiktą naudoti valstybinę žemę, vandens telkinius, baudų ir konfiskacijos pajamos, vietinės rinkliavos, savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas, kitos pajamos. Savivaldybių biudžetų pajamų dalyje t. p. Valstybės dotacijos savivaldybėms skiriamos savivaldybių biudžetų įplaukų iš gyventojų pajamų mokesčio ir biudžetų išlaidų struktūros svyravimams išlyginti, bendrojo lavinimo mokyklų mokinio krepšeliui finansuoti, Seimo ir Vyriausybės patvirtintoms programoms (pvz., investicijų) ar priimtiems sprendimams vykdyti, t. p.

Savivaldybių biudžeto asignavimai

Savivaldybių biudžetų asignavimai skiriami vietos savivaldos institucijų vykdomoms švietimo, kultūros, sveikatos bei socialinės apsaugos programoms finansuoti, savivaldybių ūkiui plėtoti, savivaldybių institucijoms išlaikyti bei kitiems numatytiems poreikiams. Savivaldybės gali sudaryti savivaldybės administracijos direktoriaus rezervą (ne didesnį kaip 1 % patvirtintų savivaldybės biudžeto asignavimų sumos). Jo lėšos naudojamos tik toms reikmėms, kurių negalima numatyti sudarant ir tvirtinant savivaldybės biudžetą (pvz., ekstremalių situacijų padariniams likviduoti). Iš savivaldybių biudžetų likučio (jei jo nepakanka - iš savivaldybių biudžetų pajamų) sudaromos savivaldybių biudžetų apyvartos lėšos.

Biudžeto sudarymo ir tvirtinimo procesas

Valstybės biudžeto projektą rengia Finansų ministerija, remdamasi valstybės įstatymais, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, socialinėmis ir ekonominėmis programomis, mokslinėmis ir techninėmis prognozėmis. Valstybės biudžeto projekte nurodoma bendroji pajamų suma ir jų pasiskirstymas pagal mokesčių (pajamų) rūšis, bendroji išlaidų (asignavimų) suma ir jų paskirstymas ministerijoms, žinyboms, įmonėms ir įstaigoms, apskritims, išskiriant socialines ir ekonomines programas. Asignavimai paskirstomi į paprastąsias (valstybinių institucijų ir įstaigų funkcionavimui ir programų vykdymui) ir nepaprastąsias (ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti bei valstybės rezervams sudaryti) išlaidas.

Vyriausybė atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą pateikia Seimui ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metų pabaigos (prieš tai jį pateikia svarstyti Lietuvos savivaldybių asociacijai). Įstatymą Seimas turi patvirtinti ne vėliau kaip likus 14 kalendorinių dienų iki biudžetinių metų pradžios. Laiku nepatvirtinus biudžeto, asignavimai metų pradžioje kiekvieną mėnesį iki biudžeto patvirtinimo negali būti didesni kaip 1/12 praėjusių metų biudžeto atitinkamų asignavimų (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo programas, kurioms asignavimai pervedami pagal sudarytas sutartis).

Savivaldybių biudžetų projektus rengia savivaldybių vykdomosios institucijos, remdamosi Seimo patvirtintais valstybės ir savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais (įskaitant surinkto gyventojų pajamų mokesčio dalį, pervedamą į savivaldybės biudžetą kiekvienoje savivaldybėje, ir valstybės dotacijų savivaldybėms dydžius), ir teikia juos savivaldybių taryboms tvirtinti. Apsvarstytas biudžetas tvirtinamas (per 2 mėnesius nuo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo Seime) savivaldybės tarybos sprendimu, kuriame nurodoma bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis, bendra asignavimų suma ir jų paskirstymas biudžetinėms įstaigoms ar savivaldybių administracijos padaliniams.

Patvirtintus biudžetus savivaldybių administracijų direktoriai pateikia Finansų ministerijai. Valstybės biudžeto vykdymą organizuoja Vyriausybė, valstybės biudžeto kasos operacijų vykdymą - Finansų ministerija per Lietuvos kredito įstaigas. Savivaldybių biudžetų vykdymą organizuoja savivaldybių administracijų direktoriai, savivaldybių biudžetų kasos operacijų vykdymą - savivaldybių administracijos per Lietuvos kredito įstaigas.

Valstybės biudžeto vykdymo auditą atlieka Valstybės kontrolė, savivaldybių biudžetų - savivaldybių kontrolieriai (kontrolierių tarnybos). Seimui priėmus įstatymus arba Vyriausybei priėmus nutarimus, dėl kurių keičiasi valstybės ir savivaldybių biudžetų įsipareigojimai, atliekamas biudžeto tikslinimas.

Biudžeto rezervai

Biudžeto rezervai apima nacionalinio biudžeto fondus, skiriamus naujiems poreikiams tenkinti ir (kartais) numatytų poreikių nepertraukiamam finansavimui garantuoti. Yra dviejų rūšių skirtingos paskirties fondai: rezervo fondai ir apyvartos lėšos. Vyriausybės rezervo fondas, sudaromas valstybės biudžete, negali viršyti 1 % valstybės biudžeto išlaidų, savivaldybės valdybos (mero) - gali būti sudaromas savivaldybių biudžetuose, negali viršyti 1 % savivaldybės biudžeto išlaidų. Apyvartos lėšos (numatomos valstybės ir savivaldybių biudžetuose) sudaromos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų likučio arba iš planinių pajamų (kai nepakanka likučio).

Istorija

Viduriniais amžiais buvo surašomi valdovų pajamų ir išlaidų planai, kurie buvo asmeninių sąskaitų pobūdžio, domenų, regalijų, kariuomenės ir kitos sąmatos. Pirmieji biudžetai sudaryti 13 a. Didžiojoje Britanijoje. Čia ir pradėtas vartoti žodis budget. Taip buvo vadinamas odinis krepšys, kuriame iždo kancleris į parlamentą atsinešdavo savo finansinius projektus. Vėliau šis žodis reiškė pačius finansinius projektus, kuriuose būdavo nurodyti reikalaujami mokesčiai ir būsimos išlaidos. Iš anglų žodį perėmė prancūzai (Prancūzijoje pirmieji biudžetai sudaryti 14 a. pradžioje Pilypo IV Gražiojo laikais) ir nuo 1802 pradėjo vartoti žodynuose ir finansų terminijoje. Prūsijoje biudžetai sudarinėti nuo 1688, o nuolat ir sistemingai - nuo 1850 (išleidus pirmąjį biudžeto įstatymą). Austrijoje biudžetai pradėti sudarinėti nuo 1766, Rusijoje sistemingai nuo 1862 (išleidus specialias taisykles).

19 a. 1490 Lietuvoje buvo parengta sąmata, kiek valstybėje surinkta ir suvartota medaus. 15 a. pabaigoje-16 a. iš sričių valdytojų buvo reikalaujama teritorinių sąmatų. Sistemingesnės ir išsamesnės sąmatos pradėtos sudarinėti 17 amžiuje. Speciali komisija sudarydavo valstybės pajamų ir išlaidų planą - iždo skaičiaus sumarijų. Vėliau išlaidas pradėta skirstyti atskirais straipsniais. 1775 valstybės išlaidos buvo skirtos (iš viso 11 mln. auksinų): valdovui karaliui, Nuolatinei tarybai, maršalo, kanclerio, karo, iždo departamentams, įvairiems reikalams (paprastiesiems ir nepaprastiesiems).

Po Pirmojo pasaulinio karo pirmasis valstybės biudžetas parengtas 1919, remiantis daugiausia prieškariniais Rusijos imperijos įstatymais. 1919-1940 Lietuvos Respublikos biudžeto sistemą sudarė savarankiški valstybės ir savivaldybių (miestų, apskričių ir valsčių) biudžetai. 1919-1920 biudžetą tvirtindavo Valstybės Taryba, 1920-1927 - Seimas, 1928-1939 - Prezidentas. 1919-1939 valstybės biudžetas buvo subalansuotas (tik 1920 buvo 1,1 mln. auksinų deficitas). 1923-1939 biudžeto pajamos padidėjo nuo 166 mln. iki 362 mln. litų: tiesioginiai mokesčiai sudarė 33-59 mln. litų, netiesioginiai mokesčiai - 64-130 mln. litų. 1939 biudžeto išlaidos sudarė 356,5 mln. litų (krašto apsaugai teko 23,2 %, valdymo aparatui išlaikyti - 11 %, pradinėms mokykloms - 6,5 %, socialiniam aprūpinimui - 2,4 %, sveikatos apsaugai - 1 %).

1945-89 LSSR valstybės biudžetas buvo sudėtinė SSRS valstybės biudžeto dalis. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990-1992 biudžeto pajamos ir išlaidos klasifikuotos pagal SSRS biudžeto pavyzdį. Nuo 2004 Lietuvos nacionalinis biudžetas yra eurointegracinis - jame susilieja Lietuvos ir Europos Sąjungos pinigų srautai (2004 Lietuvos nacionalinis biudžetas iš Europos Sąjungos gavo 1390 mln. litų, 2010 - 5345 mln. litų, 2014 - 6515 mln. litų, 2018 - 1984 mln. eurų; Lietuva 2004 į Europos Sąjungos biudžetą sumokėjo 412 mln. litų, 2010 - 1190 mln. litų, 2014 - 1352 mln. litų, 2018 - 412 mln.

2024 planuojamos valstybės biudžeto pajamos - 16 978,62 mln. eurų (iš jų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų - 2486,95 mln. eurų). Daugiausia pajamų numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio (6647,0 mln. eurų), gyventojų pajamų mokesčio (2843,8 mln. eurų), akcizų (1859,7 mln. eurų), pelno mokesčio (1810,6 mln. eurų). Planuojami asignavimai sudarys 20 613,1 mln. eurų. Socialinei apsaugai planuojama skirti 5765,3 mln. eurų, švietimui - 2818,8 mln. eurų, sveikatos apsaugai (įskaitant asignavimus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui) - 1480,99 mln. eurų, poilsio, kultūros ir religijos sritims - 496,4 mln. eurų, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai - 1092,3 mln. eurų, gynybai - 2298,7 mln. eurų, ekonomikai - 3587,1 mln. eurų ir kita. Planuojama, kad savivaldybių biudžetų pajamos 2024 sudarys 3641,2 mln. eurų, asignavimai - 5946,3 mln.

Biudžetas paprastai sudaromas vieniems metams (biudžetiniai metai), kai kuriose šalyse ilgesniam laikotarpiui (pvz., Didžiojoje Britanijoje - penkeriems metams).

tags: #asignavimai #gali #buti