Dažnam vadovui ir buhalteriui žodžių junginys „pajamos natūra“ sukelia galvos skausmą. Tai reiškia, kad padidės mokesčių našta, kai prie sutarto darbuotojo darbo užmokesčio teks pridėti pinigais įvertintas pajamas natūra (turtu ar paslaugomis gautą naudą). Tuomet nuo bendros sumos reikės apskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį (GPM) bei valstybinio socialinio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tokių mokesčių suma svyruoja nuo 41 iki beveik 45 procentų.
Iki šiol pajamomis natūra nebuvo laikomos kelionės darbiniu automobiliu iš namų į darbą ir atgal. Tačiau dabar pasikeitusi tvarka nulėmė, kad už tai teks juridiniams asmenims susimokėti papildomai. Kitaip tariant, jeigu anksčiau verslininkai ar darbuotojai galėjo važiuoti įmonės automobiliu namo ir tai nebuvo laikoma apmokestinamomis pajamomis natūra, tai dabar laikoma, kad darbuotojai gavo pajamų ir už tai reikia papildomai susimokėti. Vadinasi, ir kelionės su įmonės automobiliu, tarkime, į Palangą atostogauti, irgi nėra galimos, jei už tai nesusimokėsite papildomai.
VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kiek šiuo metu įmonės atstovams reikėtų sumokėti, jei su automobiliu yra važiuojama namo. Be to, įvardijamos ir skirtingos priemonės, kurias pasitelkia VMI, siekiant nustatyti, ar verslininkai, jų darbuotojai nepiktnaudžiauja naudodami įmonės vardu registruotus automobilius, kuriuos įsigyjant nereikia sumokėti papildomų mokesčių, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ar įmokų „Sodrai“.
Kokia informacija renka VMI?
VMI atstovai sako, kad įmonės vardu įsigytas turtas privalo būti naudojamas jos veikloje pagal paskirtį (pajamoms uždirbti ir ekonominei naudai gauti). Specialistai atkreipia dėmesį, kad, nors naudoti įmonės automobiliu asmeniniais tikslais nėra draudžiama, tokiu atveju reikia nepamiršti mokestinių taisyklių, t.y. toks turto naudojimas turi būti teisingai apskaitytas ir sumokėti atitinkami mokesčiai. Net ir tada, kai lankotės prekybos centruose. Be to, VMI specialistai atkreipia dėmesį, kad įmonių automobiliai stebimi nuolat.
Pajamos natūra ir mokesčiai
„Kai įmonės turtas, pavyzdžiui, automobilis, suteikiamas darbuotojui naudotis asmeniniais tikslais, neperduodant nuosavybėn, darbuotojo gauta nauda laikoma jo pajamomis, gautomis natūra (nepinigine išraiška). Darbuotojo iš įmonės gaunamos pajamos natūra turi būti apmokestinamos kaip gyventojo su darbo santykiais susijusios išmokos, t. y., nuo pajamų natūra įmonė privalo sumokėti tuos pačius mokesčius, kaip ir nuo darbo užmokesčio“, - naujienų portalui tv3.lt komentavo VMI Kontrolės departamento vyresnioji patarėja Diana Šalomskienė.
VMI atstovė R. Virvilienė paaiškina, kad pajamos natūra - tai viena iš pajamų gavimo formų, tad vėliau svarbu neužmiršti prievolės susimokėti papildomai.
Pasak pašnekovės, kai darbuotojas turi galimybę asmeniniais tikslais naudoti darbdavio automobilį (nepriklausomai, kokiu pagrindu automobilis darbdaviui priklauso), darbuotojo gauta nauda įvertinama vienu iš 2 būdų. Pavyzdžiui, pirmasis būdas yra, kai gauta nauda skaičiuojama pagal to automobilio tikrosios rinkos kainos procentinę dalį:
- kai darbuotojo gauta nauda apima automobilio naudojimą be degalų - 0,70 proc.;
- kai darbuotojo gauta nauda apima automobilio naudojimą su degalais - 0,75 proc.
R. Virvilienė sako, kad praktikoje įmonės dažniausiai pasirenka darbuotojo gautą naudą skaičiuoti 0,75 proc., kai pajamų natūra davėjas apmoka ir asmeniniais tikslais sunaudotus degalus.
Dar vienas darbuotojo gautos naudos įvertinimo būdas - pajamų natūra įvertinimas mėnesio paskutinę dieną. Šiuo atveju, kaip teigė pašnekovė, atsižvelgiama į automobilio nuomos tikrąją rinkos kainą laikotarpiu, kuriuo darbuotojas galėjo automobiliu naudotis asmeniniais tikslais. Taikant šį būdą, darbuotojo gauta nauda turi būti vertinama kas mėnesį, atsižvelgiant į nuomos kainos pokyčius rinkoje.
Apskaičiuojant pajamas natūra šiuo būdu, turi būti įvertinama turto naudojimo asmeniniams tikslams apimtis, t. y., kiek faktiškai gyventojas naudoja automobilį asmeniniams tikslams. Naudos apskaičiavimo dydis apima tokias automobilio eksploatavimo išlaidas, kaip plovimą, remontą, draudimą ir pan., todėl papildomai nuo tokių išlaidų gyventojo nauda neskaičiuojama“, - apie mokestinį skaičiavimo būdą kalbėjo VMI atstovė.
R. Virvilienė primena, kad tais atvejais, kai asmeninėms reikmėms naudojami įmonės nupirkti degalai, gauta nauda turi būti vertinama atskirai dar ir pagal pajamų natūra davėjo degalams įsigyti turėtas išlaidas.
Pavyzdžiui, įmonė padalinio vadovui leidžia naudoti jos automobilį ne tik darbo, bet ir asmeninėms reikmėms. Pagal susitarimą darbuotojas šį automobilį darbo reikmėms gali naudoti 70 proc., o asmeninėms reikmėms - 30 proc. viso naudojimo laiko (asmeniniams poreikiams tenkinti sunaudotus degalus darbuotojas apmoka pats). Gautą naudą pasirenkama vertinti pagal tikrąją automobilio nuomos rinkos kainą, kuri yra 520 eurų per mėnesį. Darbuotojo gauta nauda natūra - 156 eurų (520 x 30 proc.) per mėnesį, nuo kurių turi būti apskaičiuota ir sumokėta apie 31 eurą GPM“, - paaiškino R. Virvilienė.
VMI taikomos priemonės
Jeigu kyla įtarimų, kad turtas gali būti naudojamas asmeninėms reikmėms, VMI atlieka stebėsenos veiksmus. O išimtiniais atvejais, kai įmonė nesureaguoja į pateiktas rekomendacija, griebiasi ir kontrolės veiksmų.
Dėl įsigaliojusios naujos tvarkos, kuriais automobilio naudojimas darbuotojų kelionėms į namus ir į darbą vertinamas kaip darbuotojo pajamos natūra, VMI taiko papildomas prevencines priemones. „Pavyzdžiui, siekiant tinkamo mokestinių pareigų vykdymo, apie mokestines pareigas naudojant automobilį ir privatiems poreikiams nuolat laiškais informuojame naujai prabangius automobilius įsigyjančias įmones. Vertinama, ar pranešimus gavusios įmonės deklaruoja pajamas natūra, nedeklaravusius analizuoja, o rizikingiausiems inicijuojami kontrolės veiksmai“, - sakė R. Virvilienė.
Be to, VMI vertina ir visus gaunamus faktus, pavyzdžiui, mokesčių mokėtojų deklaruojamus bei iš trečiųjų šaltinių gaunamus duomenis, viešai pasirodžiusią informaciją žiniasklaidos priemonėse, pateiktus duomenis apie galimą mokesčių vengimą ir pan. R. Virvilienė tikina, kad itin vertingi yra ir pačių gyventojų pranešimai apie užfiksuotus galimus mokestinius pažeidimus.
„Iš pradžių analizuojami pirminiai įmonių apskaitos dokumentai, jie lyginami su trečiųjų šaltinių duomenimis. Vertinamos ir aplinkybės, rodančios, kad įmonės automobilis naudojamas ir asmeniniais darbuotojų tikslais. Pavyzdžiui, darbuotojas, kuriam priskirtas įmonės automobilis, neturi asmeninio automobilio; įmonė neturi objektyvių įrodymų, kad visos degalų sąnaudos buvo patirtos automobilį naudojant tik verslo tikslais (nedokumentuojamos kelionės, nevedama degalų apskaita) arba kelionių dokumentuose ir arba degalų apskaitoje užfiksuoti tikrovės neatitinkantys faktai; degalai į tarnybinį automobilį pilami ne darbo metu: po darbo, atostogų, nedarbingumo metu, savaitgalių ir švenčių dienomis ir kt.“ - prevencines priemones vardijo VMI specialistė.
Ji taip pat sako, kad yra vertinamo ir aplinkybės, rodančios, kad turtas naudojamas ir asmeniniais tikslais, pavyzdžiui: darbuotojas, kuriam priskirtas įmonės automobilis, neturi asmeninio automobilio; įmonė neturi objektyvių įrodymų, kad visos degalų sąnaudos buvo patirtos automobilį naudojant tik verslo tikslais (nedokumentuojamos kelionės, nevedama degalų apskaita) arba kelionių dokumentuose ir/arba degalų apskaitoje užfiksuoti tikrovės neatitinkantys faktai; degalai į tarnybinį automobilį pilami ne darbo metu: po darbo, atostogų, nedarbingumo metu, savaitgalių ir švenčių dienomis, o automobilis ne darbo metu fiksuojamas įvažiuojantis (išvažiuojantis) į kurortines teritorijas, prekybos ir pramogų vietas; bendrovė neturi automobilio saugojimo vietos; automobiliai saugomi automobilius naudojančių gyventojų gyvenamaisiais adresais; nėra kontroliuojamas automobilių naudojimas ne darbo metu ir pan.
Vis tik D. Šalomskienė pripažįsta, kad privačių poreikių tenkinimo įmonės lėšomis atvejų vis dar fiksuojama. „Dažniausiai tokie nusižengimai nustatomi dėl automobilių bei gyvenamosios paskirties būsto naudojimo asmeniniams tikslams, piktnaudžiavimo verslo kelionėmis jas paverčiant poilsinėmis. Taip pat nustatoma ir atvejų, kai verslo įsigytu motociklu ar laivu savo asmeninėms reikmėms naudojasi įmonės akcininkai ar vadovai bei jų šeimos nariai“, - pasakojo ji.
Praktikoje, pasak VMI specialistė, pasitaiko ir tokių atvejų, kai įmonės lėšomis įsigyjami įvairūs buityje naudojami daiktai ar paslaugos, kai naudos gavėju galiausiai tampa įmonės darbuotojai. „Tokie pirkiniai dažniausiai argumentuojami kaip įmonės reprezentacijai naudojamos prekės ar paslaugos (prabangi kosmetika, kostiumai ir kt.), prisidengiama darbuotojų sveikatos gerinimo tikslais (pvz., perkant botulino injekcijas) ir pan. Kilus klausimams, visuomet įvertinamas faktinis įmonių bei darbuotojų poreikis tam tikroms prekėms ar paslaugoms“, - vardijo pašnekovė.
VMI atstovė taip pat pateikė pavyzdį, kai mažoji bendrija (vykdanti kūrybinę, meninę, pramogų organizavimo bei reklamos ir rinkos tyrimų veiklą) 2023 m. įsigijo itin brangų lengvąjį automobile už daugiau kaip 251 tūkst. eurų. „Bendrijos atstovai teigė, kad transporto priemonė reikalinga profesinei veiklai: nuvykimui į renginius, filmavimus, repeticijas, prekių paėmimui bei socialinių tinklų turinio kūrimui. Tačiau automobilio naudojimas nebuvo dokumentuojamas - nebuvo nustatyta nei naudojimo, nei kuro apskaitos tvarka. Surinkus papildomus duomenis iš trečiųjų šaltinių nustatyta, kad automobilis dažnai fiksuotas prekybos ir laisvalaikio vietose savaitgaliais bei švenčių dienomis“, - kalbėjo D. Šalomskienė.
Vis tik vėliau juridiniai asmenys pripažino, kad transporto priemonė buvo naudojama ir asmeniniais tikslais. „Dėl to apskaičiuotos pajamos natūra bendrijos vadovui - daugiau nei 5,2 tūkst. eurų mokėtino gyventojų pajamų mokesčio“, - dėmesį atkreipė ji.
VMI sako, kad juridiniais asmenys kur kas aktyviau, savanoriškai deklaruoja pajamas natūra. Per keturis metus, lyginant 2024 m. su 2020 m., pajamas natūra deklaruojančių įmonių skaičius išaugo tris kartus. Nuo 2022 m. gyventojų pajamas natūra dėl kitam asmeniui priklausančio automobilio naudojimo įmonės deklaruoja atskirai nuo kitų pajamų natūra. Tai leidžia VMI gauti ir vertinti tikslesnę informaciją apie įmonių automobilių naudojimą privačių poreikių tenkinimui.
Pajamų natūra deklaravimo statistika
Už 2022 m. dėl automobilių naudojimo privatiems poreikiams deklaruota pajamų suma sudarė beveik 33,8 mln. eurų, mokėtinas GPM - daugiau nei 5,6 mln. eurų, 2023 m. - pajamų suma apie 48,8 mln. eurų ir apie 8,3 mln. eurų mokėtinas GPM, o 2024 m. - 67,6 mln. eurų ir beveik 11,5 mln. eurų mokėtinas GPM.
VMI atliekant švelniąsias stebėsenos priemones ir išimtinais atvejais kontrolės veiksmus per 2022-2024 m. bendrai dėl privačių poreikių tenkinimo įmonės lėšomis bei pajamų natūra gavimo atvejų į biudžetą papildomai mokėtinų mokesčių ir su jais susijusios sumos sudarė beveik 23 mln. eurų. 2025 m. I pusm. bendrai dėl privačių poreikių tenkinimo įmonės lėšomis bei pajamų natūra gavimo atvejų į biudžetą papildomai mokėtinų mokesčių ir su jais susijusios sumos sudarė beveik 4,5 mln. eurų.
Apibendrinant, VMI duomenimis, pastarųjų metų išmokų natūra deklaravimo duomenys aiškiai rodo, kad tendencija šioje srityje yra gerėjanti. Teigiama, kad pajamas natūra už 2022 m. deklaravo dvigubai daugiau įmonių nei už 2020 m., beveik 84 mln. eurų išaugo jų apskaičiuotų pajamų suma (2022 m. - beveik 142 mln. eurų). Taip pat beveik 3 kartus augo deklaruotų mokesčių suma: nuo 2020 m. 6 mln. eurų GPM iki 2022 m. - beveik 18 mln. eurų.
Nuo 2006 m. po VMI atliktų patikrinimų pagal pasitikėjimo telefonu, e. anketa ir kitais informacijos šaltiniais gautą informaciją, dėl įvairių mokestinius pažeidimų į valstybės biudžetą papildomai sumokėta apie 43,5 mln. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių (iš jų per 2023 m. - 534 tūkst. eurų).
VMI užfiksavus nustatytus pažeidimus dėl pajamų natūra nesumokėjimo gali priskaičiuoti mokestį, delspinigius ir skirti baudą.
Išmokų natūra deklaravimo tendencijos (mln. eurų)
| Metai | Deklaruota pajamų suma | Mokėtinas GPM |
|---|---|---|
| 2022 | 33,8 | 5,6 |
| 2023 | 48,8 | 8,3 |
| 2024 | 67,6 | 11,5 |
Šaltinis: VMI
Darbo priemonės nuotoliniu būdu dirbantiems darbuotojams
Taigi, jeigu darbuotojas dirba nuotoliniu būdu ir atsakingas darbdavys nupirks bei pristatys į jo namus ergonomišką stalą, patogią kėdę, kompiuterį ir stalinę lempą - tai yra aprūpins būtiniausiomis darbo priemonėmis - ar visi minėti daiktai turi būti laikomi pajamomis natūra ir atitinkamai apmokestinami? Ar tai yra, ar nėra pajamos natūra priklauso nuo įvairių aplinkybių.
Pirmas scenarijus galėtų būti toks: tokias darbo priemones darbdavys įvardija kaip įmonės ilgalaikį ar trumpalaikį turtą ir jį kontroliuoja. Tokiu atveju turtas apskaitomas ilgalaikio turto registruose. Jeigu kai kurių perduotų daiktų vertė nesiekia ilgalaikio turto minimalios vertės, tuomet ir priskyrusi jų įsigijimo kainą leidžiamiems atskaitymams, įmonė vis tiek kontroliuoja šį turtą, tvarkydama jo kiekinę apskaitą. Darbuotojui nebedirbant nuotoliniu būdu, darbdavys šį turtą susigrąžintų į įmonę.
Antras scenarijus: kai nupirktas darbo priemones darbdavys perduoda darbuotojui ir jokios kontrolės nevykdo. Tuomet perdavimo momentu turėtų būti apskaičiuojama minėto turto įsigijimo vertė, įskaitant ir sumokėtą PVM sumą, ją pridėjus tą mėnesį prie darbuotojo algos. Tuomet nuo darbuotojo algos turi būti nuskaitomi visi su darbo santykiais susiję mokesčiai. Jeigu tokios naštos darbdavys nenori „užkrauti“ ant darbuotojo pečių, mokesčius nuo pajamų natūra galima sumokėti ir darbdavio lėšomis.
Perdavus darbuotojui darbo priemones naudoti nuotoliniu būdu, tačiau darbdaviui ir toliau jas įvardijant kaip įmonės turtą, jų įsigijimo savikaina bus leidžiami atskaitymai, apskaičiuojant pelno mokestį. Kai bus apmokestintos pajamomis natūra perduoto turto įsigijimo kaina, tuomet šio turto įsigijimo savikaina taip pat galės mažinti apmokestinamąjį pelną. Visgi šiuo atveju mokestinė našta yra gerokai didesnė.
Darbo kodeksas įpareigoja darbdavius kompensuoti darbuotojui asmeninio turto naudojimą. Atrodytų, ši situacija yra gerokai paprastesnė organizaciniu požiūriu - darbdaviui nereikia nieko įsigyti, tik mokėti kompensaciją darbuotojui. Vadinasi, „paprastuoju būdu“ mokėti tokios kompensacijos nepavyks, kaip mano kai kurie darbdaviai, teigdami, jog moka nedidelę, pavyzdžiui, 100 Eur kompensaciją nuotoliniu būdu dirbančiam darbuotojui „už viską“ - vandenį, elektros energiją, asmeninį kompiuterį, kėdę, stalą, stalinę lempą.
Taigi, štai trys galimi scenarijai, kaip darbdaviui įvykdyti prievolę - pasirūpinti saugiomis ir sveikomis darbo sąlygomis, kai darbuotojas dirba nuotoliniu būdu:
- Apskaičiuoti mėnesinę tokio turto naudojimo sumą.
- Nustatyti, kokia apimtimi šis turtas naudojamas įmonės veikloje.
Šaltinis: BZN Start
Kritika naujam išaiškinimui
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad anksčiau Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė yra teigusi, jog toks VMI žingsnis nėra tinkamas mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Be to, pasak pašnekovės, gyventojai iš anksto nebuvo tinkamai informuoti apie numatomus pakeitimus.
„Ilgą laiką inspekcija komentavo ir savo komentaruose aiškino, kad atvykimas į darbą ir vykimas iš darbo atgal į namus nėra pajamos, gautos natūra. Tačiau dabar nuomonė staiga buvo pakeista, o senąjį GPM įstatymo komentarą VMI panaikino iš savo internetinio puslapio, nors asociacija kreipėsi į VMI ne kartą ir prašė leisti matyti istorinę informaciją apie ankstesnius komentarus, kurie buvo panaikinti. Mokesčių mokėtojai stengėsi visomis suteiktomis galimybėmis teisės aktus taikyti taip, kaip jie juos supranta, arba taip, kaip komentuoja tas, kas įstatymo nustatyta tvarka gali juos komentuoti. Tačiau dabar mokesčių mokėtojus tarsi norima laikyti vagiais tik dėl to, kad inspekcija pakeitė komentarą. Tai nėra sąžininga, o tokie VMI veiksmai yra ne kas kita, bet darbo brokas, kadangi yra keičiami komentarai, nors pats teisės aktas nesikeičia“, - svarstė D. Čibirienė.
Be to, asociacijos prezidentė tikina, kad vietos skirtingoms interpretacijoms dėl minėto komentaro pakeitimų kyla daugybė. Pavyzdžiui, klausimų kelia ir tai, kaip VMI pavyks įrodyti, kad įmonei priklausančios transporto priemonės statymas prie darbuotojo namų nėra tiesiogiai susijęs su darbu.
„Įsivaizduokime situaciją, jeigu įmonėje įvyksta avarinė situacija, pavyzdžiui, kyla gaisras, ir įmonės vadovas nedelsiant turi nuvykti į darbo vietą. Akivaizdu, kad tokie asmenys turi turėti galimybę statyti automobilį prie namų, o prireikus - skubiai nuvykti į darbo vietą“, - kalbėjo D. Čibirienė.
Pašnekovės manymu, papildomų neaiškumų kyla ir tuo atveju, jeigu asmenys nusprendžia dirbti nuotoliniu būdu ir nevyksta į darbovietę, bet įmonės automobilio tokiam darbuotojui gali reikėti, jeigu yra norima nuvykti į tam tikrus objektus, susijusius su darbu.
„Nustačius, kad įmonė nesilaikė nustatytos tvarkos ir turtas naudotas asmeniniams tikslams, įmonei tenka apskaičiuoti ir sumokėti GPM (gyventojų pajamų mokestį), „Sodros“ įmokas, PSD (privalomąjį sveikatos draudimą) už visą laikotarpį, kai jis buvo naudojamas asmeniniams poreikiams. Taip pat patikrinimo metu nustačius, kad turtas įsigyjamas įmonės reikmėms, tačiau jis neskirtas pardavimui, nenaudojamas nuomai ar paslaugoms už atlygį teikti, tačiau pirkimo PVM (pridėtinės vertės mokestis) įtraukas į PVM atskaitą, atsiranda pareiga apskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti pardavimo PVM“, - paaiškino D. Šalomskienė.
tags: #asmeninis #darbuotojo #turtas #naudojimas