Nekilnojamojo turto dovanojimas yra viena iš dažniausiai pasirenkamų turto perdavimo formų artimiesiems, ypač tėvams dovanojant butą ar namą vaikams. Šiame straipsnyje aptarsime žemės sklypo dovanojimo dukrai klausimus, susijusius su mokesčiais ir teisiniais aspektais Lietuvoje. Sužinosite, kokie mokesčiai taikomi dovanojant žemės sklypą, kokie dokumentai reikalingi ir kokie yra dovanojimo sutarties ypatumai.
Dovanojimo sutartis ir jos forma
Dovanojimas - tai sandoris, kurio esmė ta, kad turto savininkas valingai, nesavanaudiškai, neatlygintinai perduoda savo turtą ar suteikia kitokią įstatyme numatytą turtinę naudą kitam asmeniui, o pastarasis asmuo šią turtinę naudą sąmoningai (valingai) priima.
Dovanojimo sandoris yra dvišalis, todėl jam sudaryti reikalinga tiek turtą perduodančio, tiek jį priimančio asmenų suderinta valia. Taigi, dovanojimo sandoris yra dvišalė sutartis.
Pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų (14 500 eurų), turi būti notarinės formos. Taigi, sudarant žemės sklypo dovanojimo sutartį, kurios suma didesnė nei 14 500 eurų, sutartis privalo būti patvirtinta notaro.
Kai dovanojamas nekilnojamasis daiktas, visais atvejais tokia dovanojimo sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Todėl, žemės dovanojimas privalo būti notarinės formos.
Tokiai dovanojimo sutarčiai, patvirtintai notaro, bus taikomas notarinių veiksmų įkainis, nurodytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr.
Svarbu:
Sudarant žemės sklypo dovanojimo sutartį, būtina kreiptis į notarą, kad būtų užtikrintas sutarties teisėtumas ir galiojimas.
Dokumentai, reikalingi dovanojant žemės sklypą
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, gali kilti klausimas - kokie dokumentai reikalingi dovanojant žemės sklypą? Kiekvienu atveju tai yra individualu ir priklauso nuo dovanotojo ketinamo dovanoti turto pobūdžio, būklės ir kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, dovanojant žemės sklypą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, reikia gauti rašytinį visų bendraturčių sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 1 dalis), o dovanojant patikėjimo teise tvarkomą turtą būtina turėti turto savininko rašytinį sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 2 dalis).
Kiekvienu atveju, dovanojant žemės sklypą sudaroma dovanojimo sutartis, kuriai taikomas privalomas notarinės formos reikalavimas - tai reiškia, kad notaras dovanojimo sutartį patvirtins nustatęs tam būtinas aplinkybes, t. Pagal Civilinio kodekso 4.2 straipsnį, nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai.
Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
Gavus didelės vertės dovaną iš giminystės ryšiais nesusijusio asmens, apdovanotajam gali tekti susimokėti valstybei gyventojų pajamų mokestį (GPM), skaičiuojamą nuo padovanoto turto vertės.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, neapmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių. Taigi, gavus turtą dovanojimo sutarties pagrindu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, gyventojas neprivalės mokėti gyventojų pajamų mokesčio.
Jei dovanojate žemės sklypą dukrai, GPM mokėti nereikės, nes dukra yra artimas giminaitis.
Svarbu:
Pasidomėkite galiojančiais mokesčių įstatymais, kad išvengtumėte netikėtumų ir užtikrintumėte, jog visos finansinės prievolės yra tinkamai įvykdytos.
Turto valdymas ir suvaržymai
Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai turtas perleidžiamas tik įvykdžius tam tikras dovanotojo keliamas sąlygas (dovanojimo su sąlyga sutartis). Tačiau dovanojimo sutartyje dovanotojas negali numatyti suvaržymų, kurie trukdytų naujajam savininkui naudotis gautu turtu.
Dovanojimo panaikinimas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsnį dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.
Dovanojimo sąlygos
Kaip jau buvo minėta, dovanojant turtą dovanotojas sutartyje gali numatyti sąlygą, jog padovanotas turtas bus naudojamas tik tam tikram tikslui. Nustatytas tikslas negali pažeisti kitų asmenų teisių bei interesų.
Žemės ūkio paskirties žemės įgijimas dovanojimo būdu
Žemės ūkio paskirties žemės sklypo dovanojimas yra neatlygintinas ir laisva valia sudaromas sandoris. Jo metu dovanotojas neatlygintinai perleidžia nuosavybės teisę apdovanotajam. Į žemės ūkio paskirties sklypo gavimą dovanojimo būdu pirmumo teisės neturi niekas (nei bendraturčiai, nei naudotojai, nei kaimynai, nei toje vietovėje ūkininkaujantys ūkininkai).
Tais atvejais, kai tikroji šalių valia buvo sudaryti pirkimo - pardavimo sandorį, tačiau siekiant išvengti galimo noro į pirkimą pirmumo teisę turinčių asmenų yra sudaroma dovanojimo sutartis, laikoma, kad toks sandoris yra apsimestinis. Pirmumo teisę į žemės sklypo pirkimą turintys asmenys, įtardami, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris, jį gali skųsti teismui su prašymu tokį sandorį panaikinti. Jei pirmumo teisę į žemės sklypo pirkimą turintis asmuo įrodys, kad už žemę buvo sumokėtas atlygis, toks sandoris bus teismo pripažintas negaliojančiu.
Ką reikia žinoti priimant dovanų žemės sklypą?
Priimdami žemės sklypą ar kitą nekilnojamą turtą dovanų pasidomėkite: Kokių dokumentų reikės norint dovaną priimti ir pasirašyti dovanojimo sutartį? Kokie bus taikomi mokesčiai už gautą dovaną?
Norint priimti dovanų žemės ūkio paskirties sklypą Jums bus reikalingi šie dokumentai:
- Apdovanotajam bus reikalingas Nacionalinės žemės ūkio tarnybos sutikimas įgyti žemės sklypą (šis dokumentas reikalingas žemės ūkio paskirties sklypą įgyjant bet kokiu būdu).
- Fizinių arba juridinių asmenų deklaracija apie jau turimus žemės ūkio paskirties sklypus.
- Žemės sklypo planas.
- Žemės sklypo dovanotojui nebus reikalingas Nacionalinės žemės ūkio tarnybos sutikimas perleisti jam priklausančią žemę.
- Galiojantys visų sandorio šalių asmens tapatybės dokumentai.
Mokesčiai už dovanotą žemę
Mokesčiai už dovanotą žemę yra taikomi tuomet, kai dovaną gaunate iš antros eilės bei tolimesnių giminaičių. Įprastai dovanos, kurių vertė per mokestinį laikotarpį yra didesnė nei 2 500 Eur, yra apmokestinamos 15 proc. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu. Šį mokestį moka dovanos gavėjas po pateiktos metinės deklaracijos už praėjusius mokestinius metus.
Jei žemės sklypą dovanų gausite iš juridinio asmens - dovana bus apmokestinama be jokių išimčių.
Neapmokestinamos šios dovanos: dovanos gautos iš sutuoktinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių, brolių, seserų ir vaikaičių. Iš šių asmenų gautos dovanos yra neapmokestinamos, nesvarbu, kiek kartų per mokestinį laikotarpį jos gautos.
Kada galima parduoti dovanotą sklypą?
Gavus dovanų žemės ūkio paskirties sklypą jį galima parduoti bet kada, kai jis tik tampa Jūsų nuosavybe. Svarbu prisiminti tai, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo dovanojimas bei labai greitas pardavimas gali atkreipti tiek pirmumo teisę į pirkimą turėjusių asmenų, tiek ir Valstybinės mokesčių inspekcijos dėmesį.
Svarbu žinoti:
Po pardavimo atsiras ir mokestinė prievolė. Gautas pelnas bus apmokestintas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Pelnas yra skaičiuojamas iš dovanojimo sutartyje nurodytos turto kainos atimant turto pardavimo kainą.
Pajamas gautas iš turto pardavimo reikia deklaruoti iki kitų metų gegužės 2 dienos. Jei esate oficialiai deklaravę išvykimą iš Lietuvos - per vieną mėnesį po įvykusio sandorio.
Gyventojų pajamų mokestis netaikomas kai žemės sklypas yra išlaikytas nuosavybės teisė 10 metų ir ilgiau.
Įstatymų taikoma lengvata:
Jei gavote dovanų žemės sklypą iš pirmos eilės giminaičių ir dabar jį norite parduoti, tuomet galimas retrospektyvinis turto vertinimas dovanojimo datai. Ši išimtis taikoma tik tuo atveju, jei į dovanojimo sutartį buvo įrašyta VĮ Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos kaina. Lengvata netaikoma jei turtas gautas dovanų iš antros eilės ir tolimesnių giminaičių, visiškai svetimų žmonių ar juridinių asmenų.
Dovanotos žemės pardavimas: apie viską nuo A iki Z
Dovanotos žemės pardavimas yra ne toks jau lengvas procesas, kaip gali pasirodyti. Kartais tai gali būti daug sudėtingiau nei įsigyti pastatą ar butą. Ypač, kai organizuojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimas. Jei gavote dovanų žemės ūkio paskirties žemės sklypą, tuomet kviečiu skaityti plačiau apie tai, ką reikia žinoti, kad pardavimo procesas būtų sklandus.
Dovanotą žemės sklypą galima parduoti iš karto, kai jis tampa Jūsų nuosavybe. Dovanotos žemės pardavimas atneša ne tik pajamas iš jos pardavimo bet ir mokestinę pareigą. Prieš parduodant dovanotą turtą visada reikia susipažinti su galiojančiais teisės aktais bei būsimais mokesčiais. Jei žemės sklypo nebūsite nuosavybės teise išlaikę ilgiau nei 10 metų ir parduosite brangiau, nei jis buvo įvertintas dovanojimo sutartyje, gautas pelnas bus apmokestintas Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), 15 proc. tarifu. Jei priimdami žemės sklypą dovanų į dovanojimo sutartį įrašėte VĮ Registrų centro vidutinę rinkos kainą, kuri dažnai yra gerokai mažesnė už realią rinkos kainą, ir dabar norite žemę parduoti gerokai brangiau - Jus išgelbės retrospektyvinis turto vertinimas. Ši išimtis taikoma tik tuo atveju, jei dovaną gavote iš pirmos eilės giminaičių ir į dovanojimo sutartį neįrašėte Jūsų pačių nusistatytos kainos.
Kaip sužinoti sklypo kainą?
Būna atvejų, kai žemės sklypus savininkai parduoda pigiau, nei galėtų. Sklypo kaina priklauso ne tik nuo sklypo ploto, bet ir kitų dalykų. Pavyzdžiui, labai svarbus žemės derlingumo balas, reljefas, sklypo forma ir paties sklypo būklė. Nustatant kainą taip pat vertinama, kaip lengva pasiekti sklypą, ar sklype yra elektros linijos. Taip pat analizuojama, kokiomis kainomis perkami ir parduodami netoliese esantys panašūs sklypai bei kokia yra pasiūla toje vietovėje.
Kitas labai svarbus veiksnys lemiantis galutinę kainą - Jūsų derybiniai įgūdžiai. Potencialus žemės pirkėjas bus ūkininkas, žemės ūkio bendrovė ar investuotojas. Tai asmenys sudarę ne vieną nekilnojamojo turto sandorį ir jų derybiniai įgūdžiai dažnu atveju bus geresni nei Jūsų. Tad išgirsite daug argumentų, kodėl Jūsų sklypas nėra vertas tiek, kiek Jūs norite. Tik profesionalus, didelę patirtį turintis NT brokeris sugebės atremti prieštaravimus bei apginti Jūsų norimą kainą.
Tam, kad sužinotumėte, už kiek galite parduoti sklypą, geriausiai užsakyti NT vertinimą. Profesionalus vertintojas išanalizuos visus duomenis ir pateiks skaičiavimus.
Kaip rasti tinkamą pirkėją?
Kai nustatyta sklypo vertė ir paruošti visi dokumentai, svarbu greitai rasti pirkėją, kad procesas neužtruktų. Šiame etape žmonės labai dažnai prašo pagalbos. Jeigu sklypą parduodate pirmą kartą, gali būti, kad nežinote, kaip pradėti pirkėjo paieškas. Todėl tokiu atveju naudinga kreiptis į žemės pardavimo brokerį, kuris dirba šioje srityje. Profesionalus brokeris suras patikimą pirkėją, suderės geriausią kainą ir pasirūpins visais reikalingais pardavimo proceso etapais bei dokumentais. O Jūs galėsite džiaugtis sklandžiu bei greitu pardavimu.
Kaip vyksta dovanoto žemės sklypo pardavimas?
Dovanojimo būdu įgyto žemės sklypo pardavimas vyksta taip pat, kaip ir kitais būdais įsigyto sklypo. Sėkmingam sandoriui reikia išmanyti žemės ūkio paskirties sklypų ypatumus, pasiūlą Jūsų sklypo vietovėje, rinkos kainas bei dokumentams įstatymų keliamus reikalavimus.
Svarbūs pokyčiai nuo 2024 m.
Nuo 2024 m. keičiasi ir NŽT struktūra. 50 teritorinių skyrių sujungiami į 5 žemės tvarkymo ir administravimo skyrius (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų). Nuo 2024 m. sausio 1 d. keičiama ir asmenų aptarnavimo tvarka NŽT.
Jei nesate tikri, kad pavyks greitai ir pelningai parduoti dovanotą žemės sklypą, kreipkitės į NT paslaugų įmonę „NT pardavimų sprendimai”. Jus viso pardavimo metu lydės savo srities ekspertas - žemės pardavimo brokeris, numatantis kelis žingsnius į priekį, padėsiantis išvengti brangių klaidų ir derybose išsaugantis aukščiausią įmanomą kainą.
Išvados
Dovanojant žemės sklypą dukrai, svarbu atsižvelgti į teisinius ir mokestinius aspektus. Būtina sudaryti notarinę dovanojimo sutartį, o apdovanotasis gali turėti sumokėti gyventojų pajamų mokestį, jei nėra artimas giminaitis. Nekilnojamojo turto dovanojimas - viena dažniausiai pasitaikančių turto perleidimo formų Lietuvoje. Tačiau prieš dovanojant nekilnojamąjį turtą, svarbu žinoti keletą svarbių aspektų, kurie gali būti svarbūs teisingam turto perleidimui.
Prieš priimant sprendimą, rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku ir notaru, kad būtų užtikrintas visų teisinių reikalavimų įvykdymas.