Įmonės turtas - tai ne tik materialūs objektai, bet ir ekonominiai ištekliai bei skolos įmonei, iš kurių ji gauna arba tikisi gauti naudos. Turtas privalo turėti savininką, bet nebūtinai juo turi būti įmonė, kurioje jis laikomas. Gaminant produkciją ir teikiant paslaugas, paprastai naudojama daug įvairaus turto.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas atsakingas už ilgalaikio ir trumpalaikio turto apsaugą įmonėje, kokios jų pareigos ir atsakomybė.
Trumpalaikis turtas ir jo apsauga
Trumpalaikis turtas - tai turtas, kurį numatoma sunaudoti ar panaudoti per vienerius metus, arba kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už nustatytą vertę. Sandėlyje esantis ar kitur naudojamas trumpalakis materialus turtas apskaitomas vienodai. Materialiai atsakingi asmenys turtą apskaito pagal pavadinimus, vertę ir kiekį sandėlio apskaitos knygoje arba kortelėse.
Gautas turtas į apskaitos knygą įrašomas iš tiekėjų sąskaitų, o išduotas turtas nurašomas važtaraščiais (reikalavimais). Po kiekvieno įrašo apskaičiuojamas kiekio likutis. Kiekviena įmonė, norėdama dirbti normaliai, turi turėti gamybinių atsargų. Į jas investuoti pinigai, todėl svarbu gamybinės atsargas naudoti efektyviai.
Efektyvios aprūpinimo sistemos
- JAV, Japonijoje naudojama „tiksliai laiku“ sistema.
- Kitas metodas yra vadinamas „atsargų kontrolės atrankos“ metodas (ABC grafikas).
Veiklos ciklas - laikotarpis nuo veiklos procese naudojamų atsargų įsigijimo iki jų realizavimo už pinigus arba už lengvai paverčiamą priemonę. Taigi veiklos ciklo trukmės nustatymas tampa ne tik įmonės valdymo, bet ir apskaitos politikos dalimi.
Pagal 9-ąjį VAS finansinės atskaitomybės aiškinajame rašte būtina atskleisti atsargoms vertinti taikyta apskaitos politiką ir savikainos nustatymo būdą. 9-asis VAS „Atsargos“ reglamentuoja, kad registruojamos atsargos apskaitoje įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finasinę atskaitomybę - įsigijimo(pasigaminimo) savikaina arba realizavimo verte.
Atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikaina palyginama su tų pačių atsargų grynąja galimo realizavimo verte finansinės atskaitomybės sudarymo dieną. Atsargos perkainojamos, kai saugomos paseno, pablogėjo jų kokybė, krito kainos dėl sumažėjusios paklausos ir pan. Tai reiškia, kad rinkos kaina tapo mažesnė negu įsigijimo vertė, ir įmonė jų nekoreguodama, balanse neteisingai įvertintų atsargas.
Atsargos nukainojamos vadovaujantis atsargumo principu. Laikantis šio principo, renkantis vieną iš kelių įmonės atsargų įkainojimo būdų, pirmenybė teikiama tam, kurį taikant įmonės rezultatai bus nepalankiausi. Jeigu, vadovaujantis apskaitos optimalumo principu, netikslinga arba neįmanoma įvertinti kiekvieno atsargų vieneto, atsargos gali būti nukainojamos vienarūšių atsargų grupėmis. Tada būtina atsargas sugrupuoti pagal jų vartojamąsias savybes, vartotojus, pagaminimo ir (ar) pardavimo vietą. Atsargas būtina skirstyti į smulkesnes grupes.
Atsargų įkainojimo problema aktuali įmonių buhalteriams ne tik dėl turimų atsargų perkainojimo, bet ir dėl to, jog iškyla atsargų likučių įkainojimo problema. Atsargas perkant skirtingomis kainomis, tai būtina įvertinti.
Atsargų įkainojimo metodai
- Konkrečių kainų metodas.
- FIFO metodas (pirmas į, pirmas iš).
- LIFO metodas (paskutinis į, pirmas iš).
- Vidutinės kainos (svertinio vidurkio) metodas.
Užsiimančios prekyba įmonės perka prekes, ketindamos jas perparduoti. Priekiaujant kyla įvairių problemų: gautos ar parduotos prekės genda, sugadinamos, baigiasi jų galiojimo laikas. Sutinkamai 9-ojo VAS „Atsargos“ nuostatomis, jeigu neįmanoma arba per brangu tiksliai nustatyti atskirų rūšių prekių gabenimo, sandėliavimo ir pan. išlaidų ir jeigu išlaidų sumos yra mažareikšmės, jos gali būti įskaitomos į prekių, parduotų per ataskaitinį laikotarpį, savikainą.
Pirkėjų įsiskolinimas - tai su įmonės prekybine veikla ( prekių, paslaugų ir savos produkcijos pardavimu ) susijusios pirkėjų skolos. Bendrieji pardavimai gali būti koreguojami nuolaidų, grąžinimų, nukainojimų sumomis. Tvarkant pirkėjų įsiskolinimų analitinę apskaitą, svarbu užfksuoti kiekvieno pirkėjo skolą. Metų pabaigoje laikotarpio pabaigos skolos suderinamos su pirkėjais, pasirašant suderinimo aktus.
Didžiausią debitorinių įsiskolinimų dalį įmonėje dažniausiai sudaro pirkėjų skolos. Todėl jų nemokumas, t.y. neatsiskaitymas už pateiktą produkciją ar suteiktas paslaugas gali sąlygoti ir pačios įmonės nemokumą (nesugebėjimą atsiskaityti su darbuotojais, biudžetu, tiekėjais). Įmonė abejotinas skolas gali laikyti beviltiškomis, jeigu skolinkas yra likviduotas arba bankrutavęs. Visais atvejais įmonė, norėdama skolas pripažinti beviltiškomis, turi įrodyti skolos beviltiškumą ir pastangas skoloms susigrąžinti.
Pripažinti abejotinas pirkėjų skolas beviltiškomis yra gana sudėtinga. Todėl naudojamasi finasiniais skolų išieškojimo būdais. Kada pirkėjas laiku nesumoka už pateikta produkciją ar suteiktas paslaugas, galima sudaryti faktoringo sutartį.
Pinigai ir pinigų ekvivalentai - visi įmonės turimi pinigai vietine ir užsienio valiuta ir jų ekvivalentai, pavyzdžiui gryni pinigai kasoje ir banko sąskaitose, banko čekiai, perlaidų vertė, t.y. tos pinigų sumos, kuriomis įmonė realiai gali naudotis. Grynų pinigų operacijos kasoje griežtai reglamentuojamos. Pinigai į kasą priimami ir išmokami pagal nustatytas taisykles ir naudojant nustatytos formos dokumentus.
Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo buhalteris, o priėmus pinigus ir kasininkas. Pinigai iš kasos išmokami pagal išlaidų orderį ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir buhalteris. Kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui. Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.
Prekybos įmonėse pinigai apskaitomi ne tik įmonės kasoje, bet ir elektroniniuose kasos aparatuose (EKA), nes prekių pardavimas mažmeninėje prekyboje fiksuojamas EKA. Norint apskaityti grynų pinigų judėjimą, pildomi EKA žurnalai.
Pinigai, kaip civilinių teisių objektai, - tai Lietuvos banko leidžiami banknotai, monetos ir lėšos sąskaitose, kitų valstybių išleidžiami banko biletai, valstybės iždo biletai, monetos ir lėšos sąskaitose, esantys teisėta atsiskaitymo forma pagal CK 1.100 straipsnį. Pinigai yra pats likvdžiausias turtas ir reikalauja ypatingų apskaitos, apsaugos ir vidaus kontrolės priemonių.
Grynų pinigų apskaitos užsienio valiuta ypatumas tas, kad įmonės valiutinius straipsnius turi įvertinti pagal atskaitomybės sudarymo dieną buvusį oficialų lito kursą bei Lietuvos banko skelbiama lito ir užsienio valiutos santykį. Bankuose kiekviena užsienio valiuta apskaitoma atskiroje sąskaitoje.
Pinigai inventorizuojami ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Jeigu per kalendorinį mėnesį buvo perduodami pinigai ir kasos dokumentai pagal įmonės vadovo įsakymą kitam darbuotojui, papildoma pinigų inventorizacija gali būti neatliekama. Pinigai ir kasos dokumentai saugomi seife, kuris yra įmonės buhalterijos archyvo patalpose. Šiose patalpose yra įrengta apsaugos signalizacija, kuri yra sujungta su centralizuoto stebėjimo saugos pultu.
Negrynieji pinigai yra laikomi banko įstaigoje. Įmonės naudoja dvi banko sąskaitas: atsiskaitomąją ir kreditų. Atliekami naudojantis telebanko paslaugomis. Banko pavedimo kopija (nepatvirtinta) lieka prie atitinkamos sąskaitos banko dokumentų. Visi mokėjimo pavedimai yra registruojami viename mokėjimo pavedimų registracijos žurnale nurodant pavedimo numerį, kuri automatiškai suteikia telebanko programa, pavedimo datą, gavėjo pavadinimą, sąskaitos numerį, iš kurios pavedamos lėšos, mokėjimo paskirtį ir sumą.
Pagal 2-ojo VAS „Balansas“ nuostatas išankstiniams apmokėjimams priskiriamos iš anksto sumokėtos sumos. Pavyzdžiui, tiekėjams už atsargas ar paslaugas, kurias įmonė gaus vėliau, iš anksto apmokėta reklama, draudimas, iš anksto apmokėtas nuomos mokėstis ir pan. Iš anksto apmokama tiekėjams, kurie įsipareigoja tiekti prekes ar paslaugas. Taigi pinigai tiekėjams sumokami ne už tas gautas prekes ar gautas paslaugas, o už įsipareigojimus jas pateikti.
Atsiskaitymų problema opi tiek pirkėjams tiek tiekėjams. Įmonė kaip pirkėja suinterisuota kuo ilgiau neatsiskaityti su prekių ar paslaugų tiekėjais, nes, naudodama kitų įmonių pinigus, ji gauna neprocentinį kreditą. Įmonė kaip tiekėja, atvirkščiai, siekia kuo greičiau atgauti pinigus, nes didėjanti pirkėjų skola gali sukelti didelį apyvartinių lėšų trūkumą, o tada tenka skolintis pinigų, ir mokėti palūkanas. Išankstiniai apmokėjimai padeda spręsti mokumo problemas. Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams laikomi trumpalakiu turtu, nes avansu sumokėtos pinigų sumos savaime priskiriamos sąnaudoms. Laikantis kaupimo principo, sąnaudoms priskiriamos išlaidos, susijusios su uždirbtomis pajamomis.
Gautinomis sumomis laikomos trumpalaikės skolos, susijusios su įmonės tipine veikla. Komandiruočių išlaidos gana griežtai reglamentuojamos. Lietuvos Respublikos pelno mokėsčio įstatymas pabrėžia, kad komandiruote laikomas teisės aktų nustatyta tvarka įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos atlkti darbo funkcijas, tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją.
Pelno mokesčio įstatymo reikalavimu, komandiruojant darbuotoją Lietuvos Respublikoje, dienpinigių, priskiriamų ribojamų dydžių leidžiamiems atsakaitymams norma yra 15 Lt (125Lt x 12%), o jeigu komandiruote trunka tik vieną dieną, ne daugiau kaip 50% dienpinigių sumos, t.y. 7,50 Lt. Komandiruojant darbuotoją į užsienį taikomos didesnės dienpinigių normos.
Gyvenanojo ploto nuomojimo išlaidos komandiruotėje gali būti priskirtos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams tik pagal šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, t.y. Kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo į nuolatinę darbo vietą visomis transporto priemonėmis transporto išlaidos ribojmų dydžių leidžiamiems atskaitymams gali bū...
Teismų praktika
Kauno apygardos teismas 2015-06-26 sprendimu priteisė ieškovei BUAB „Žūklės pasaulis“ iš atsakovo A. L. 2 654,13 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 80 Eur žyminio mokesčio ir 4,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad atsakovas tinkamai neatliko savo, kaip įmonės vadovo, pareigų, neapskaitė ir neišsaugojo turto, nurodyto patikslinto ieškinio 19-25, 27-31 punktuose, kurio vertė 2 654,13 Eur, ir šią sumą pripažino ieškovės nuostoliais.
Atsakovas A. L. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-06-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė BUAB „Žūklės pasaulis“ atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2015-06-26 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ši byla iliustruoja, kaip svarbu tinkamai apskaityti ir saugoti įmonės turtą, nes už tai atsakingi asmenys gali būti patraukti atsakomybėn už padarytus nuostolius.
tags: #asmenys #atsakingi #uz #ilgalaikio #ir #trumpalaikio