Tinkamas vėdinimas yra būtinas norint užtikrinti gerą oro kokybę patalpose, išvengti drėgmės, pelėsio ir kitų problemų. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius vėdinimo sprendimus, rekuperacinių sistemų naudą ir kitus svarbius aspektus, susijusius su oro kiekiu, patenkančiu į patalpas.
Rekuperacinės sistemos ir šilumos taupymas
Ar įrengus rekuperacinę vėdinimo sistemą daugiabučio butuose pakis (sumažės) šilumos poreikis? Skaičiuojama, kad palaikant apykaitą 1 kartas/val. natūralios vėdinimo sistemos pagalba, tvarkingai apšiltintuose namuose, iki 80% viso šilumos poreikio eikvojama būtent pritekančio oro pašildymui.
T.y - jei nuostoliai yra 5kw, tai 4kw išleidžiama orui. Teoriškai rekuperatorius su 80% efektyvumu gali sutaupyti ~3.2 kW šilumos. Aišku, taupyti galima ir kitaip - hermetiškai uždaryti langus ir tokiu būdu sumažinti oro kaitą 2-3 kartus. Tačiau, gausite žymiai prastesnę oro kokybę.
Jei labai taupysite, gali net pradėti drėgti sienos ir augti pelėsiai. Realybėje, naudojant rekuperatorių ekonomija bus kiek mažesnė. Jums vis vien nepavyks pilnai užsandarinti langų. Jei nekontroliuojamas oro pritekėjimas per langus bus, tarkim - 30% apykaitos, o likę 70% eis per rekuperatorių, tai ekonomija sudarys tik 2.25 kW, arba 45% nuo viso šilumos poreikio. Tad, stebuklų tikėtis nereikia, bet sąnaudos galima sumažinti vos ne per pusę.
Aišku, tai turi prasmės tik jei bute yra individualia šilumos apskaita. Kitaip - kambariuose tiesiog bus daug šilčiau.
Šalto oro pūtimas iš ventiliacijos angos: priežastys ir sprendimai
Iš ventiliacijos angos pučia šaltas oras 5 aukštų mūriniame name, vieno kambario butas randasi 3 a. Virtuvėje iš ventiliacinės angos į vidų žiemą pučia šaltas oras. Ventiliacijos anga yra atskira. Buto langai plastikiniai,durys sandarios, kokia tai būtų priežastis ir kaip ją reikėtų išsptęsti?
Šis klausimas pasitaiko gan dažnai, todėl atsakysiu nuodugniai. Greičiausiai priežastis yra tą, kad iš kurios nors patalpos yra ištraukiamas oras (per gartraukį, WC ventiliatorių arba, jei dėl vėjo vienoje pastato pusėje susidaro neigiamas slėgis ir per langų nesandarumus ištraukia orą iš patalpų).
Vietoje oro, kuris buvo ištrauktas, buto tūris yra užpildomas oru iš lauko. Kadangi langai ir duris yra pakankamai sandarus, pro jų plyšius patenka nepakankamai lauko oro. Trūkstamą kiekį siurbia pro visus kitus nesandarumus - tame tarpe ir natūralios ventiliacijos kanalą.
Išspręsti problemą galima keliais būdais:
- įrengti mechaninę oro padavimo/ištraukimo sistemą, kuri palaikys teikiamo bei ištraukiamo oro balansą (bei pašildys ateinantį iš lauko orą);
- prieš jungiant ištraukimo ventiliatorių - pradaryti langą;
- išmesti ventiliatorius iš sanmazgų ir naudoti natūralią ventiliaciją tokiame režime kaip priklauso: per vėdinimo kanalą oras būtų ištraukiamas pastoviai, bet nedideliais kiekiais, o kiekviename kambaryje lange būtų atidaryta orlaidė.
Rekuperatoriaus galingumo parinkimas
Kokio galingumo rekuperatoriaus reikia 150 m2 namui? Priklauso nuo to, kokios šviežio oro apykaitos norite, galima rinktis modelius 250 ar 450 m3/h našumo. O jei norėsite sistemos, kuri efektyviai galėtų realizuoti ir pasyvaus vėsinimo funkciją, gali prireikti ir 650 m3/h našumo įrenginio. Reikia skaičiuoti pagal konkretaus namo brėžinius.
Įrenginio kaina priklauso nuo markės, dydžio bei komplektacijos. Tarkim, vieni iš geresnių - Amalvos gamybos Komfoventai, išvardintų našumų modeliai kainuoja nuo 3900, 5300 ir 6800 Lt. Elektros sąnaudos labai priklauso nuo to, kokio tipo varikliai bei koks ortakių sistemos pasipriešinimas. Jei sistema tvarkingai suprojektuota, tarkim, REGO250EC maksimaliame režime valgo tik ~140 W. Tuo tarpu vidutinė šilumos ekonomija (prie 0'C lauke) yra ~1.5 kW. Su triukšmu - ta pati istorija. Jei sistema gerai suprojektuota bei sureguliuota - triukšmo lygis yra žemiau girdimumo ribos.
Rekuperacinės sistemos įrengimas daugiabučiame name
50 butų daugiabutis namas atnaujintas (modernizuotas), kokie galimi sprendimai įsirengti rekuperacinę vėdinimo sistemą? Domina ar daug griovimo darbų ir koks investicijų dydis butams kompleksiškai ir atskirai butui 71 m2 (negavus pritarimo).
Patartina kiekvienam butui įrenginėti atskirą rekuperacinę vėdinimo sistemą arba vėdinimo-kondicionavimo-orinio šildymo sistemą. Griovimo darbai - tai tik angų išpjovimas sienose tarp kambario ir koridoriaus (arba kitos techninės patalpos), į kurias įsistato grotelės. Paprastai tai daroma pakankamai subtiliai, grotelės pilnai uždengia angą ir papildomi apdailos darbai nereikalingi. Be to, koridoriuose ir/ar kitose techninėse patalpose reikės įrengti pakabinamas lubas, kurios paslėps įrenginį bei ortakius.
Dar - lauko sienoje gręžiama anga lauko oro paėmimo grotelėms bei nuo jos per kambarį iki įrenginio keliauja ortakis. Paprastai, jis montuojamas kampe prie pat lubų ir apsiuvamas g/k. Jei naudoti, tarkim Amalvos palubinį rekuperatorių, jo kataloginė kaina yra 1200 (be PVM). Jei pasirinksite šildymą-kondicionavimą, tai kanalinį kondicionierių galima surasti ir už kiek mažesnę kaina. Prie tuo dar reikia pridėti ~900 Eur už ortakius, groteles, montavimo darbus ir t. t. Suprantama, užsakant didesnį butų kiekį, galima tartis dėl nuolaidos.
Vietinės oro valymo sistemos įrengimas
Savo 4 kambariu buta daugiabuciame 5 aukstu name nutareme padalinti i 2 ir 1 kambario butus. Atskirtame 1k bute nera galimybes vedinimo isvesti i bendra vedinimo sachta. Ar imanoma irengti vietine oro valymo sistema is virtuves ir san mazgo,nekertant laukines buto sienos.Esu girdejes apie anglinius oro filtrus,kurie svariai isvalo. Aciu uz atsakyma.
Surasti priimtiną būdą, kaip pravesti išmetimo kanalus iš WC bei virtuvės būtų gerokai paprasčiau (ir 10 kartų pigiau) negu burti oro valymo sistemą bei po to pastoviai valyti/keisti filtrus. Ypač, jei kalbama apie anglies filtrus, kurie gali absorbuoti labai nedidelius teršalų kiekius. Suprantama, visa tai liečia tik sistemas, kurios atlieka oro valymą, o ne tas kurios tik turi atitinkamą lipduką, bet po kurio laiko burzgia be jokios naudos.
Jei jau nusprendėte skirti lėšas vėdinimo įrengimui, gal vertėtu pagalvoti apie rekuperacinės sistemos įrengimą? Juk vėdinant patalpas natūraliai, maža to kad reikia laikyti pastoviai atidarytas orlaides - įtekančio lauko oro pašildymui eikvojama iki 80% šildymo išlaidų. Teoriškai galima turėti vieną abiems butams.
Ortakių išvedžiojimas po žeme
Ar funkcionuotų oro pritekėjimo į namo vidų sistema, jei ortakiai būtų išvedžioti po žeme? Oro paėmimo vamzdis būtų namo išorėje. Kaip tuomet teisingai išspręsti kondensato susidarymo problemą?
1) Toks variantas įmanomas, tačiau yra geresnių vėsinimo būdų. 2) Kondensatą reikia surinkti ir nuvesti į kanalizaciją arba drenažą. 3) Apart kondensato yra dar aibė niuansų, į kuriuos reikia atsižvelgti. Geriau dėl tokio projekto parengimo kreiptis pas specialistus.
Ventiliacijos gerinimas daugiabutyje
Gyvename 9 aukštų name 9-me aukšte. Bute labai prasta ventiliacija, kadangi labai rasoja langai, sienos pelyja. Patarkite, ką galima padaryti tokiu atveju, kad pagerėtų ventiliacija. Langai plastikiniai, įdėti prieš 5 metus.
Yra du variantai. Pirmas - neuždarinėti langų iki galo (laikyti mikroventiliacijos režime) - tada vyks natūralus vėdinimas kaip ir anksčiau. Bet tada ne labai suprantama, kam sudėjote tuos plastikinius langus, jei visvien reikia laikyti pradarytais. Antras - įrengti priverstinio vėdinimo sistemą.
Apledėjančios orlaidės: priežastys ir sprendimai
Kodėl žiemą apledėja Aereco orlaidės? Bute sumontuotas centrinis oro šalinimo ventiliatorius ir trys orlaidės buto languose. Ventiliatorius nuolat veikia, orlaidės prižiūrimos t.y. išvalomos nuo dulkių. Kai tik žiema ateina ir už lango minus penkiolika prasideda apledėjimo problemos.
Visos natūralaus vėdinimo sistemos dirba to pačiu principu: iš vienų patalpų ištraukiamas oras ir toks pats oro kiekis priteka iš lauko per plyšius bei orlaides. Kadangi lauko oras nešildomas, tai į patalpa patenkantis oras yra tokios pat temperatūros kaip lauke. Dėl to kyla atitinkamos problemos. Norint jų išvengti reikia montuoti rekuperacinę vėdinimo sistemą.
Ventiliacinės sistemos įrengimo kaina
Ggyvenu 1960 m statybos daugiabutyje, ventiliacija neįrengta. Buto plotas 50 m2. Kiek kainuotų ventiliacinės sitemos įrengimas ir koks būtų veikimo principas?
Kad butas normaliai vėdintųsi Jums tereikia kas 1-2 val. keletui minučių atidaryti langą ir šią operaciją pakartoti kiekviename kambaryje. Arba galima įrengti languose orlaides ir pastoviai laikyti jas atidarytais. Rekuperacinė vėdinimo sistema kainuotų 1,5-2 tūks. Eur.
Vėdinimo įrenginys ištrauka orą iš sanmazgų, virtuvės ir t. t. o į kambarius paduoda tokį pat kiekį šviežio lauko oro. Pagrindinis privalumas tame, kad panaudojant išmetamo oro šilumą tiekiamas lauko oras yra pašildomas beveik iki kambario temperatūros. Rotorinis rekuperatorius esant reikalui taip pat grąžina ir dalį drėgmės. Todėl žiemą nebūna "per sauso oro" efekto.
Taip pat galimas variantas, kai oras į patalpas paduodamas kanalinio kondicionieriaus pagalba. Vasarą galima vėsinti butą, o žiemą turėsite ekonomišką orinį patalpų šildymą.
Gartraukio veikimas ir oro cirkuliacija
Gartraukis prijungtas prie daugiabučio ventiliacijos angos, bet ištrauktas oras nėra išmetamas į išorę, nes visi gaminami kvapai lieka namuose, o aliejus nusėda ant patalpoje esančių baldų paviršiaus. Ką daryti? Ar vertėtų ventiliacinę angą išvesti į lauką? Virtuvės kvadratūra 10 kv.m., 2 aukštas iš 5 a., gartraukio modelis - BLOMBERG DKC5020X.
Ne vienas gartraukis (to labiau buitinis) nesugeba surinkti visų garų. Pramoninėse virtuvėse per gartraukį šalinama ~2000m3/h ir tiek pat oro priteka (paduodama) iš kitų patalpų. Būtent dėl to, kad užtikrinamas nuolatinis oro judėjimas iš švarių patalpų link gartraukio gaunasi taip, kad kvapai negali plisti prieš srautą ir nepatenka į kitas patalpas.
Kadangi ištraukiamas oro kiekis yra didelis, oro srautas visuose kryptyse juda greičiau nei galimas atsitiktinis kvapų judėjimas. Jei bute nėra tinkamo oro pritekėjimo, tai gartraukis mažai padeda.
Netinkama oro cirkuliacija per vėdinimo šachtas
Daugiabutyje kiekviename iš butų yra dvejos vedinimo šachtos ( virtuvėje ir vonioje). Jos veikia ne pagal paskirtį - pučia orą į butą, o ne traukia jį laukan. Kodėl pasikeičia oro cirkuliacija?
Oro cirkuliacija pasikeičia jei panaikinate lauko oro pritekėjimo galimybę per langus. Jei bute plastikiniai langai, tai kiekviename kambaryje turi būti atidaryta orlaidė, arba langas turi būti mikroventiliacijos režime, kad liktu plyšys lauko orui pritekėti. Jei to nėra, tai toks pats oro kiekis, kuris šalinamas per vieną ventiliacijos kanalą (pvz. per gartraukį) - priteka per kitą šachtą, nes nebelieka kitų angų, per kurias galėtu pritekėti oras. Analogiška situacija būna kai tualete įjungiamas ištraukimo ventiliatorius.
Retkarčiais panašus efektas gali gautis, jei orlaidės languose iš vėjo pusės yra uždarytos, o užuovėjinė pusė - atidarytos. Dėl slėgių skirtumo skirtingose pastato pusėse per orlaides užuovėjinėje pusėje yra ištraukiamas patalpos oras, o pritekėjimas vyksta per vėdinimo šachtas.
Pelėsis ir oro kaita
Pelėsio atsiradimą daugiau įtakoja ne drėgnumas, o nepakankama oro kaitą. Padidintas drėgnumas šiam procesui yra būtina sąlyga, tačiau pelėsis drėgnuose vietose pradeda veistis tik jei ten nėra pakankamos oro kaitos. Dėl nepakankamos oro kaitos pelėsis gali veistis net gan sausuose patalpose. Iš kitos pusės padidintas oro drėgnumas - tai taip pat - nepakankamo vėdinimo pasekmė.
Vienu žodžiu, norint naudotis visais gerų langų privalumais, reikia įrenginėti rekuperacinį vėdinimo įrenginį. Arba nuolat laikyti atidarytas orlaides. Blogiausiu atveju - bent karta per 2 valandas vėdinti kambarius 5-ioms minutėms pilnai atidarant langą visuose kambariuose iš eilės. Paskutiniai du budai, aišku, sąskaitų už šildymą nepamažins, tačiau reikia rinktis - arba taupyti šilumą ir kvėpuoti pelėsiais, arba vėdinti kambarius kaip priklauso.
Rekuperatoriaus montavimas nešildomose patalpose
Ar rekuperatorių būtina montuoti šildomosiose patalpose? Planuojame įrengti vėdinamą (nešildomą) pastogę. Ar galima būtų ten montuoti rekuperatorių ir išvedžioti vamzdynus?
Kaip rekuperatorių taip ir ortakius galima montuoti nešildomose patalpose, tik tuomet padidėja šilumos nuostoliai. Pvz. jei lauke yra 0 C, ortakiai nešildomoje palėpėje yra izoliuoti 50 mm storio mineralinės vatos dembliais (su folija). Priklausomai nuo atšakos ilgio paduodamo oro temperatūra krenta 1-2.5 C. Tas pats su ištraukiamu oru. Iš viso vidutiniškai prarandama ~3 C, t. y. - 15% šilumos.
Geriau montuoti šiltose patalpose. Tuomet ortakių galima iš viso neizoliuoti. Be to, įrenginio aptarnavimas bus ne toks komplikuotas.
Rekuperatoriaus LUNOS E2 veikimo principas
Gal galite paaiškinti LUNOS E2 rekuperatorių veikimo principą? Kaip toks mažas įrenginys grąžina šilumą iki 99,5%?
Deja, tai yra grynų gryniausia apgavystė. Gamintojo puslapyje nurodyta, ką galima pasiekti tuo, kad paduodamas oras būtu pašildomas 85-90% nuo patalpos temperatūros (priklausomai nuo oro drėgnumo patalpoje bei režimo nustatančio paduodamo/ištraukiamo oro santykį). Koks yra realus šilumos gražinimas, neskelbiama.
Nežinau kodėl susidomėjote šią sistema. Komplektas iš 2 įrenginių užtikriną oro kaitą 15-30m3/h. Tai yra mažiau nei norma vienam žmogui - 36 m3/h. (Nors paskutinėje STR redakcijoje šį normą butams buvo sumažinta per pusę - iki 18m3/h). Komplektas kainoja ~1200 Eur. Palyginimui - už 450 Eur galima įsigyti 120m3/h našumo rekuperatorių, kurio užtektu visam butui. O už 1200 Eur galima įsigyti 250-350m3/h našumo įrenginį, kuris sugebėtu vėdinti visą namą.
Veikia taip: kai vienas Lunos E2 įrenginys ištraukia orą, kitas - paduoda. Panašiai kaip rotoriniame rekuperatoriuje, ištraukiamas oras pašildo kanale esanti įdėklą. Po keliasdešimt sekundžių ventiliatoriai sustabdomi ir pradeda suktis į priešingą pusę (apsikeičia vietomis). Paduodamas oras sušyla, pratekant per šiltą įdėklą. Kai įdėklas atšąla - vėl keičiama ventiliatoriaus sukimosi kryptis.
Naudojant tokią sistemą, reikia papildomai įrengti atskirą ištraukimą iš sanmažgų bei virtuvės, bei numatyti papildomą oro pritekėjimą tokiam oro kiekiui, kuris būtu ištraukiamas šių papildomų ventiliatorių pagalba.
Ūžesys iš ventiliacijos angos
Dėl ko gali kilti ūžesys iš ventiliacijos angos? Naujos statybos daugiabutyje iš vonios ventiliacijos visą parą girdisi nuolatinis ūžesys (tarsi švilpimas). Iš kitų buto ventiliacijos angų garsai nesklinda.
Gali būti 2 priežastys:
- išmetimo stogelis ant stogo yra nevykusios formos ir vėjas sukelia švilpimą arba ūžesį, o garsai per skardinius ortakius persiduoda labai gerai;
- ortakiai šachtoje nėra izoliuoti ir Jūs girdite kaimyno ventiliatoriaus garsą, kuris pajungtas prie šalia einančio ortakio arba jei ventiliatorius yra pajungtas prie bendro išmetimo stogelio.
Bet kurio atveju - tai yra statybininkų klaida, tačiau kažko reikalauti Jūs galite tik tuomet, jei triukšmo lygis viršija 35 dB.
Rekuperatorius ir oro sausumas
Ar tiesa, kad turint plokštelinį rekuperatorių namie bus labai sausas oras? Ar reikia papildomai įsigyti drėkintuvą? Kalbu apie rekuperatorių Renovent Excellent 400 Plus.
Taip. Normalus oro drėgnumas - 60%.