Graži šypsena - tarsi vizitinė žmogaus kortelė. Sveiki ir gražūs dantys atrodo patraukliai, estetiškai, o besišypsantis žmogus - linksmas, pasitikintis savimi, jis traukia aplinkinių dėmesį. Daugelis nori sveikų dantų, tačiau neskiria dėmesio tam, jog juos prižiūrėtų. Priežiūra svarbu.
Visi žinome, kad yra labai svarbu išmokti dantukų priežiūros jau ankstyvajame vaiko vystymosi periode, nes dažniausiai dantų problemos prasideda nuo netinkamos arba nepakankamos higienos. Gerai neišvalius dantukų, kaupiasi apnašos - nematoma plėvelė iš maisto likučių, mikroorganizmų ir seilių sudėtinių dalių. Po apnašomis, ant danties paviršiaus ima daugėti rūgščių, kurios sukuria puikią terpę daugintis mikroorganizmams ir formuotis ėduoniui, vadinamajam kariesui.
Ypač dabar, kai karantino metu vizitus pas odontologus tenka atidėti, o būnant namuose burnos priežiūrai galima skirti daugiau dėmesio - juk daugelio periodonto ligų ir jų komplikacijų, iš kurių skaudžiausia - dantų netekimas, galima išvengti gerai prižiūrint burnos ertmę.
Pagrindiniai dantų priežiūros principai
Norint išlaikyti gerą burnos sveikatą, būtina gerai prižiūrėti dantis ir dantenas. Tinkama burnos ertmės priežiūra nereikalauja pernelyg daug laiko ar brangių įrankių. Tinkama dantų priežiūra ne tik leidžia džiaugtis sveika šypsena, bet ir apsisaugoti nuo potencialių sveikatos problemų.
1. Dantų valymas
Reikia valyti dantis, tarpdančius ir liežuvį du kartus per dieną.Dantų valymas ryte ir vakare yra tarsi mažas švaros ritualas, po kurio burnoje lieka gaivus pojūtis. Teisingas dantų valymas šepetėliu - būtina valyti dantis šepetėliu bent du kartus per dieną, po 2-3 minutes. Pasak Amerikos burnos higienistų asociacijos, tai reikėtų daryti du kartus per dieną ir valymas turėtų trukti ne trumpiau kaip dvi minutes. Nei dantų valymo dažnis, nei trukmė savaime nėra svarbūs. Viskas priklauso nuo to, kaip valoma. Kiekvienas žmogus skirtingai pasiekia, kad jo dantys būtų švarūs. Tinkamai valydami dantis pašalinsite apnašas ne tik nuo dantų paviršiaus, bet ir nuo dantenų.
Dantų šepetėlis turi būti nukreipiamas į danties paviršių taip, kad sudarytų 45˚ kampą su dantenų linija. Judindami dantų šepetėlį pirmyn-atgal bei naudodami sukamuosius judesius kruopščiai nuvalomas kiekvienas dantis. Nepamirštame liežuvio! Šis taip pat turi būti švelniai valomas tuo pačiu dantų šepetėliu ar specialiu liežuvio valikliu du kartus dienoje. Išsivalius dantis patartina 30min nevalgyti.
Dantų šepetėlis - neabejotinai svarbiausia priemonė prižiūrint dantis. Tačiau ne ką mažiau svarbu jį tinkamai pasirinkti. Vienas svarbiausių dalykų, į ką reiktų atkreipti dėmesį, - jo minkštumas. Pasak D.Mačiulienės, jis turėtų būti kuo minkštesnis. Dėmesį reikėtų atkreipti ir į šepetėlio rankeną - nuo to priklauso, ar visus dantis pavyks išvalyti, ar neliks nepasiektų vietų. Ergonomišką ir silikoninę rankeną naudoti bus patogiau, apnašas nuvalyti pavyks švariau, jei rankenos kaklelis bus lenktas, o ne tiesus, tampri rankena sumažins spaudimą. Ne ką mažiau įtakos turi ir šepetėlio galvutės dydis, todėl norint, kad švarūs būtų ne tik priekiniai, bet ir sunkiai prieinami krūminiai dantys, vertėtų rinktis mažesnę šepetėlio galvutę.
Dar vienas svarbus dalykas - šepetėlio šereliai. Ir nors į madą neretai grįžta natūralumas, jo vaikytis čia nereikėtų. Burnos higienistė taip pat pastebi, kad geriausia rinktis sintetinio pluošto šerelius - jie nėra tokia patraukli terpė daugintis bakterijoms, kurios yra vienas iš etiologinių veiksnių, turinčių įtakos burnos ertmės ligų išsivystymui. „Taip pat nevalia dantų šepetėlio kasdien dengti dangteliu - jis skirtas tik transportavimui. Nuolat jį dengiant sudaroma gera terpė daugintis mikroorganizmas, likusiems ant šerelių“, - sakė D.Mačiulienė. Norėdami nepakenkti dantų emaliui derėtų naudoti minkštą dantų šepetėlį.
Antras svarbus elementas, be kurio šiandien daugeliui jau sunku įsivaizduoti kasdienę vonios rutiną, - dantų pasta. „Nėra blogos dantų pastos, tik yra netinkamas jos pasirinkimas, - tikina specialistė. - Burnos higienistas, parinkdamas dantų pastą pacientui, visada įvertina jo burnos būklę.
Pasak specialistės, skaitant pakuočių aprašymus, svarbu atkreipti dėmesį į dantų pastose esančias sudedamąsias dalis, suprasti, kaip kuri jų veikia: antikariozines, antibakterines, saugančias nuo uždegimo ir malšinančias uždegimą, mažinančias dantų jautrumą, balinančias, užkertančias kelią akmenų susidarymui. Tiems, kurie neturi dantų, nešioja implantus ar protezus, ji rekomenduoja higienines dantų pastas - jose esą nėra veikliųjų medžiagų, jos gerai valo, putoja, yra malonaus skonio.
Ir net jei pavyko atrasti mėgstamą ir dantims tinkančią dantų pastą, ją profilaktiškai rekomenduojama pakeisti kita - nereiktų pripratinti dantų prie vienos rūšies pastos. „Savo pacientams rekomenduoju rytais valytis viena dantų pasta, o vakare - kita. Pavyzdžiui, rytais siūlau rinktis apnašas mažinančias dantų pastas, o vakare parenku priešuždegimines, prieškariozines nuo ėduonies dantų pastas“, - kalbėjo pašnekovė.
Įdomu ir tai, kad sveiki ir švarūs dantys priklauso net nuo… pastos konsistencijos. Tirštos kreminės dantų pastos turi didesnį kiekį abrazyvo (hidratuoto kvarco, kalcio karbonato ir t.t.). Tai - poliravimo medžiaga, kurią specialistai rekomenduoja naudoti ne daugiau kaip kartą ar du per savaitę. „Dantų pastos abrazyvumas yra viena pagrindinių dantų jautrumo priežasčių. Dažnai nesusimąstę du kartus per dieną valomės dantis labai abrazyvia dantų pasta, nors abrazyvas skirtas mechaniškai valyti dantis“, - sakė ji.
Dėmesio! Abrazyvumą nurodo RDA rodiklis. Kuo mažesnis skaičius, nuo geriau. Dantų pastos Royal Denta yra itin mažo abrazyvumo (RDA 43). D. Ta dantų pasta, kurioje yra labai mažas kiekis abrazyvo, vadinama geline. Todėl ir renkantis pastą, reikėtų atkreipti dėmesį, koks užrašas yra ant jos pakuotės - dantų pasta ar gelis. „Geliai būna įvairių skonių (uogų, vaisių, kramtomosios gumos), todėl jie labai patinka vaikams.
Sergant periodonto ligomis gingivitu ar periodontitu, atlikus profesionalios burnos higienos procedūrą, esant stipriam uždegimui, paprastai medikai rekomenduoja 2 savaites naudoti antibakterinių savybių turinčias dantų pastas ir burnos skalavimo skysčius su chlorheksidino gliukonatu.
Ir nors dantis įprastai kruopščiai valome ryte ir vakare, norint sumažinti burnoje susidariusį mikroorganizmų kiekį būtina nepamiršti ir liežuvio. Jam nuvalyti galima naudoti dantų pastą arba liežuvio valiklį - apie jo naudą neretai be reikalo daugelis pamiršta. „Dauguma Rytų šalių gyventojų jau yra įpratę kiekvieną rytą ir vakarą valytis ne tik dantis, bet ir liežuvį, kas mums, vakariečiams, vis dar gana neįprasta higienos procedūra.
Tačiau patarimą valytis liežuvį vis dažniau šiandien išgirstame ir iš burnos priežiūros specialistų - liežuvio valymas yra veiksminga priemonė norint sumažinti apnašas burnoje, mikrobų skaičių, riziką susirgti dantų ir dantenų ligomis, pagerina paties liežuvio kraujo apytaką, blogą burnos kvapą“, - sako D.Mačiulienė. Pasak jos, liežuvio valymo nauda - akivaizdi: reguliariai jį valant masažuojami skonio svogūnėliai, pagerėja skonio suvokimas ir net virškinimas, sumažėja apnašų, rečiau formuojasi dantų akmenys, panaikinamos bakterijos, dėl kurių burnoje atsiranda blogas kvapas. „Geriausias būdas išlaikyti sveiką liežuvį - kasdien jį „nugrandyti“. Tai padės pašalinti per naktį susikaupusias bakterijas ir toksinus.
Pasak jos, visos papildomos burnos priežiūros priemonės - liežuvio valiklis, dantų siūlas, skalavimo skysčiai, tarpdančių šepetėliai, irigatoriai - taip pat svarbios, jos padeda pasiekti efektyvesnį rezultatą ir turėti sveikesnius bei gražesnius dantis. Kasdienis tarpdančių valymas siūlu padeda pašalinti apnašas ir maisto likučius iš tų vietų, kurių negali pasiekti dantų šepetukas. Vietos po dantenomis arba siauri tarpdančiai puiki vieta apnašoms kauptis ir dantų akmenims formuotis.
Taip pat reikėtų paminėti, kad dantų sveikata turi įtakos mūsų psichologinei būklei. Sveiki dantys ir graži šypsena gali padidinti pasitikėjimą savimi, pagerinti nuotaiką ir suteikti žmogui daugiau žavesio apskritai. Taigi, kuo sveikesni dantys, tuo mažiau bus rizikos kilti bendroms sveikatos problemoms ir tuo geresnė bus žmogaus gyvenimo kokybė.
2. Mityba
Norėdami turėti sveikus dantis, turėtumėte atkreipti didelį dėmesį į maisto produktus, kuriuos vartojate. Kalcio ir fosforo turintis maistas, pavyzdžiui, pieno produktai, yra puikus šių naudingų medžiagų dantims šaltinis. Traškūs vaisiai ir daržovės, pavyzdžiui, obuolių, kriaušių, salierai, morkos, yra puikus užkandis. Kramtymas skatina seilių išsiskyrimą, o šios natūraliai apvalo dantis ir taip juos apsaugo, nuo žalingo poveikio. Taip turite nepamiršti vandens! Jo vartoti pakankamai, apie 2-3l per dieną, tačiau nepakeisti jo vaisių sultimis ar gazuotais gaiviaisiais gėrimais. Dauguma jų savo sudėtyje turi fosforo rūgšties, kuri trukdo organizmui įsisavinti kalcį . Vaisių sultys taip pat savo sudėtyje turi cukraus. Gerdami šiuos gėrimus per šiaudelį galite sumažinti kenksmingų medžiagų buvimo laiką burnoje.
Becukrė kramtomoji guma, kurioje nėra sorbitolio ar ksilitolio, kramtoma po valgio ar užkandžių taip pat mažina ėduonies atsiradimo riziką. Kramtymo proceso metu padidėja seilių kiekis burnoje, jos padeda dantis išlaikyti sveikus.
Ant dantų paviršių esančių bakterijų išgyvenimui reikalingas cukrus, šis yra paverčiamas rūgštimi. Būtent ji ir veikia žalingai mūsų dantis. Kaskart į burną patekus cukraus, ar jo turinčio maisto, mūsų burnos pH stipriai mažėja, tampa rūgštiniu, ir yra sutrikdoma normali, šarminė, burnos aplinka. Labai svarbus yra saldžių produktų vartojimo laikas ir dažnis. Kiti fermentuoti angliavandeniai, pavyzdžiui, duona, krekeriai , bananų ir javainiai taip pat nėra visiškai nekalti produktai. Tyrimai rodo, kad vartodami krakmolingą maitą ir šviežius vaisius taip pat rizikuojame susirgti kariesu, tačiau tai nėra patys pavojingiausi produktai. Kariesą stabilizuoja ir profilaktiškai veikia maistas, kuriame gausu fluoro. Jis, mažina ėduonies riziką, tačiau visiškai nepašalina dantų ėduonies. Vartodami įvairius, maistingųjų medžiagų prisotintus maisto produktus, ir vengdami cukraus bei krakmolo priartėsite prie sveikų dantų išsaugojimo.
3. Vizitai pas odontologą
Būtina lankytis pas odontologą bent kartą per metus. Rekomenduojama lankytis pas burnos higienistą bent du kartus per metus nuvalyti dantis.Net jei jūsų dantys atrodo sveiki, rekomenduojama apsilankyti pas odontologą bent kartą per pusmetį. Profilaktiškai patikrinti vaiką pas odontologą nuveskite ne rečiau nei kas pusmetį. Pirmas apsilankymas pas odontologą turėtų būti išdygus pirmajam dantukui. Tai puiki proga vaikui susipažinti su odontologo kabinetu ir personalu, siekiant vėliau išvengti dantų gydymo baimės. Profesionali burnos higiena - odontologas gali atlikti išsamų dantų ir burnos ertmės valymą, pašalinant akmenis ir kitas apnašas, kurių namuose negalėtumėte efektyviai pašalinti. Fluoridinės procedūros - fluoridas stiprina dantų emalį, mažina jo jautrumą bei dantų ligų vystymosi riziką.
Kasdienė individualioji burnos higiena padeda išlaikyti dantis švarius ir pašalina didžiąją dalį apnašų, tačiau vis tiek dalis jų lieka nepaliestų. Tik burnos higienistas gali pašalinti dantų akmenis. Nepašalinti dantų akmenys ir apnašos sukelia ne tik kariesą, bet ir dantenų ligas. Negydant jų, uždegimas tampa toks stiprus, kad vienintelė išeitis - danties šalinimas. Įsisenėjusios dantų ir dantenų ligos pakenkia ne vien burnos sveikatai, bet gali sutrikdyti ir gyvybiškai svarbių organų veiklą.
Profilaktinių vizitų pas odontologą metu atliekamos rentgenogramos tam, kad būtų galima tiksliai diagnozuoti sunkiai matomų paviršių kariesą. Tokių apsilankymų metu taip pat pacientai mokomi tinkamos individualiosios burnos higienos, kartu su burnos higienistu gydytojas duoda rekomendacijas kaip išlaikyti dantis sveikus ir patikslina komplikuotas vietas, į kurias reikia atkreipti didesnį dėmesį. Kadangi dantų gydymas reikalauja nemažai finansinių išlaidų, pastovūs pasitikrinimai gali padėti sutaupyti.
4. Papildomos priemonės ir patarimai
- Tarpdančių siūlas: Dantų siūlo naudojimas - dantų siūlas padeda pašalinti maisto likučius iš vietų kurių šepetėlis negali pasiekti.
- Burnos skalavimo skystis: Skalavimas - pasirinkite antiseptinį burnos skalavimo skystį, kad efektyviai pašalintumėte burnoje esančias bakterijas.
- Dantų šepetėlio keitimas: Kudirkaitė ir pataria verčiau rinktis vidutinio kietumo arba minkštą dantų šepetėlį ir keisti jį kas kelis mėnesius.
Sveiki dantys - plati šypsena Ar žmogus patrauklus, priklauso ir nuo jo dantų. Tas, kurio dantys yra sveiki ir gerai prižiūrėti, švytėte švyti ir pasitiki savimi. Tyrimai patvirtina, kad gerai prižiūrėti dantys, kaip ir rankos, oda, figūra ar plaukai, padaro teigiamą įspūdį.
Yra ryšys tarp blogos burnos sveikatos ir sunkių bendros sveikatos sutrikimų. Dėl nepakankamos burnos higienos susidaro žalingų bakterijų sluoksniai, vadinamosios dantų apnašos, ypač tarp krūminių dantų ir dantenų kišenėse. Apnašos sukelia dantų ėduonį (kariesą) ir dantenų uždegimą (gingivitą), o šie savo ruožtu - lėtines burnos ligas periodontitą (parodontozę) ir pulpitą, kurie susilpnina imuninę sistemą ir prisideda prie sunkių sveikatos sutiikimų, pvz., insulto, infarkto, diabeto ir kt.
Daugumos dantų ir dantenų ligų priežastis yra dantų apnašos. Dantų valymas dantų šepetėliu, pasta, tarpdančių ir liežuvio valymas, dantenų masažavimas, burnos skalavimas yra asmens burnos higienos dalis, kurią atlieka pats žmogus. Tačiau jis negali nuvalyti kietojo dantų apnašo.
Niekaada nevėlu pradėti rūpintis savo sveikata, bet jeigu profilaktikos priemonių imamasi nuo pat vaikystės, tai leidžia išsaugoti ne tik dantis, bet ir sveikatą net iki senatvės. Požiūris, kad pieniniai dantys neverti rūpestingos priežiūros ir dėmesio, yra beviltiškai pasenęs. Dantų sveikata labai svarbi dar ir todėl, kad dantys susiję su viso organizmo sveikata. Blogai sukramtytas maistas sukelia virškinimo problemų, dantų netekimas gali sukelti žandikauulio sąnario skausmus, traškesį, galvos skausmą. Dantenų ligos gali padidinti širdies infarkto riziką, nėščioms moterims - persileidimą ar priešlaikinį gimdymą.
Jei dantų neskauda ir dantenos nekraujuoja, tai dar nereiškia, kad burna yra sveika. Periodontitas, blogas kvapas bei pradinis ėduonis nėra skausmingi. Blogas burnos kvapas gali būti ne tik dantų, bet ir skrandžio ligų pasekmė. Jokia dantų pasta nėra stebuklinga. Dantų šepetėlis nepakankamai išvalo kraštą palei dantenas ir visiškai neišvalo tarpdančių. Be to, daugumos dantų šepetėlių šereliai yra per kieti ir per stori, o galvutės - per didelės.
Jei pastebėjote, kad prie dantenų krašto atsirado gelsva ar rusva dėmė ir dantys tapo jautresni, nustokite šveisti dantis. Kuo stipriau spaudžiate šepetėlį ir kuo kietesni šepetėlio šereliai, tuo daugiau pažeidžiate dantis ir dantenas, išryškinate rudas dėmes, nes tai ne kas kita, tik nutrynus paviršinį baltą danties sluoksnį - emalį - atsivėręs dentinas. Kadangi jis minkštesnis už emalį, nusidėvi dar greičiau ir atsiranda dantų jautrumas, nes atsiveria kanalėliai, pro kuriuos patekęs šaltas ar saldus maistas arba gėrimai dirgina danties nervų galūnėles ir sukelia skausmą.
Tam, kad išvalytumėte dantų šepetėlio nepasiekiamas vietas, naudokite tarpdančių šepetėlius. Krūminių dantų galinį paviršių ir gumburėlius gerai nuvalo vieno danties šepetėlis. Taip pat jis būtinas tiems, kurie nešioja breketus. Ypatingą dėmesį burnos higienai turi skirti tie, kuriems yra įsriegti burnos implantai ar protezuoti dantys. Klaidinga manyti, kad įsriegus metalinius dantų implantus į kaulą dantų valyti išvis nebereikės, nes jie dirbtiniai.
Plati šypsena gali akimirksniu pradžiuginti aplinkinius ir išsklaidyti niūrią nuotaiką. Ne veltui švarūs ir švytintys dantys lyginami su gražiausiais perlais.
Taigi, tinkama dantų priežiūra reikalauja minimalių laiko sąnaudų, o reguliarūs apsilankymai pas gydytoją - odontologą ir burnos higienistą garantuoja jūsų dantų ir dantenų puikią būklę.
