Besibaigiant kalendoriniams metams, Šilutės rajono politikai nusprendė skirti rinkėjams mažesnį mokestį už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš esmės, tai kilnus žingsnis.
Paskutiniame 2019 metų Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdyje rajono išrinktieji patvirtino naujas komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo taisykles bei jų nuostatus. Sprendimo priėmimo tikslas - pakeisti jau pasenusius Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr.
Nuostatai ir taisyklės keičiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 681. Iš esmės pakeisti vietinės rinkliavos taisyklių keli punktai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė rekomendavo savivaldybėms nustatyti mišrių komunalinių ir atskirai surenkamų komunalinių atliekų susikaupimo normas. Šilutės rajone tokios normos, pasak Savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vyr. specialisto Mindaugo Būdvyčio, jau nustatytos 260 kg vienam gyventojui per metus.
Dėl minėtų pakeitimų atliekų susikaupimo norma negali būti skaičiuojama nekilnojamojo turto objektui ar jo ploto vienetui, be to, kintamoji įmokos dedamoji negali būti nustatoma pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą.
Kaip teisingai rūšiuoti atliekas?
Tarybos posėdžio metu svarstant klausimą „Dėl Šilutės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Tarybos narei Lijanai Jagintavičienei kilo keletas klausimų. Politikė domėjosi, kaip bus vykdoma mokesčio rinkliava tose vietovėse, kur realiai nėra galimybių privažiuoti sunkiasvorei atliekų surinkimo technikai, ir kokia situacija su neįregistruotu nekilnojamo turto objektu, ar keliais registruotais statiniais vienu adresu.
Projekto rengėjas M. Būdvytis paaiškino, kad jei nėra galimybių privažiuoti ir išvežti komunalinių atliekų iš objekto, tai savininkui nebus skaičiuojama kintamoji mokesčio dalis. Tokiems asmenims vis dėlto teks mokėti pastoviąją dalį. Pastaroji, pagal naujai nustatytas normas, gyvenamosios paskirties turto objektui sudaro 12,80 Eur metams.
Kitu klausimu viešųjų paslaugų specialistas paaiškino, kad nekilnojamo turto savininkas mokės pastoviąją ir kintamą dalis kiekvienam turto objektui atskirai.
Taigi, žvelgdami iš šalies į priimtą projektą galime numanyti apie konfliktines situacijas. Prie jų prives tie, kurie nėra įregistravę nekilnojamo turto objekto, tačiau komunalinėmis atliekomis kažkokiu būdu atsikratys. Daugiausia šiuo priimtu projektu laimės individualių namų savininkai, kurie neturi daugiau registruoto nekilnojamo turto. Preliminariai jiems mokestis už komunalinių atliekų išvežimą mažės apie 20 eurų. Daugiabučiuose gyvenantys gyventojai naudos pajus mažiau, mat jiems mokestis mažėja apie 9 eurus. Skaudžiausiai kentės tie, kurie turi kelis nekilnojamo turto objektus - mat jiems reikės susimokėti už kiekvieną. Na, o geriausiai gali jaustis tie, kurie neskuba registruoti savo būsto.
Šiame projekte, dalinai finansuojamame Europos Sąjungos lėšomis, buvo numatyta įgyvendinti tokią atliekų tvarkymo sistemą, kuri skatins gyventojus rūšiuoti atliekas per mažėjantį mokestį už tvarkymą.
„Šilutės rajono savivaldybės administracija kontroliuos daugiabučių namų gyventojams priskirtų buitinių ir antrinių žaliavų aikštelėse atliekų rūšiavimo kokybę, kaip ir koks kiekis komunalinių atliekų bus išrūšiuojamas projekto įgyvendinimo metu, atliks buitinių atliekų svėrimo darbus ir suteiks galimybę gyventojams mokėti už buitines atliekas pagal faktinį išmestų atliekų kiekį“, - teigiama projekte.
Pasak dokumento, tai turėjo tapti parodomuoju projektu, mat tokio pobūdžio ekologinio projekto nebuvo nė vienoje savivaldybėje. Tačiau akivaizdu, kad pagrindiniai šio projekto principai taip ir liks neįgyvendinti. Įrengtų ir naudojamų buitinių atliekų aikštelių varteliai nėra rakinami, o svėrimas vyksta tik tam, kad kontroliuotų atliekų vežėjo sąžiningumą. Anot M. Būdvyčio, ir pati surenkamų buitinių atliekų svėrimo idėja nėra tinkama mūsų kraštui.
Atliekų tvarkymo taisyklės numato draudimą atliekų turėtojams maišyti komunalines atliekas su kitos rūšies atliekomis. Taigi, biologiškai skaidžių atliekų, tokių kaip organinės virtuvių atliekos: daržovių, vaisių lupenos ir atliekos, maisto likučiai ir pasenę produktai, kavos ir arbatos tirščiai, kiaušinių lukštai negali būti metami į mišrių komunalinių atliekų konteinerį.
Pasak M. Būdvyčio, Klaipėdos regione nėra nė vieno tokios rūšies atliekų perdirbėjo ir pastaruoju metu laukiama Aplinkos ministerijos sprendimo šiuo klausimu.
Nuostatų pakeitimai atliekami, siekiant komunalinių atliekų turėtojus apmokestinti pagal tokius parametrus, kuriuos patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Taip akivaizdžiai pripažįstama, kad iš esmės nauja tvarka ir taisyklės labiausiai palies tokią kategoriją, kaip individualių namų savininkus, daugiausia gyvenančius miesto ar priemiesčio ribose, kurie turi tik vieną nekilnojamo turto objektą.
Išimtis tik tiems objektams, kurių statinyje yra įvykusi ir nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, trumpai tariant, kuriais nėra galimybių naudotis pastatu.
Štai lentelė, apibendrinanti mokesčių pokyčius skirtingiems gyventojų tipams:
| Gyventojų Tipas | Mokesčio Pokytis (apytiksliai) |
|---|---|
| Individualių namų savininkai (1 NT objektas) | Mažėja ~20 Eur |
| Daugiabučių gyventojai | Mažėja ~9 Eur |
| Turintys kelis NT objektus | Mokestis už kiekvieną objektą |
| Neregistravę NT objekto | Potenciali rizika, jei atsikrato atliekomis neteisėtai |
tags: #atlieku #susikaupimo #normos #nekilnojamojo #turto #objektu