Savivalė Lietuvoje nuo seno yra draudžiama. Savavaldžiavimo atvejų kiekvienais metais nemažėja, o auga. Šiame straipsnyje analizuojama savavaldžiavimo kaip teisinės kategorijos ištakos, tolesnė jos raida ir reglamentacija šiuolaikiniuose užsienio valstybių įstatymuose. Taip pat aptariamas savavaldžiavimas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (LR BK) ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK).
Lietuvos Respublikos Konstitucija
Bendroji temos charakteristika ir aktualumas
Savavaldžiavimo norma nėra baudžiamosios teisės naujovė: ji buvo numatyta ir tarpukario Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose, ir 1961 m. Baudžiamajame kodekse, ją numato ir naujasis 2000 m. Nepaisant to, kad savavaldžiavimo sudėtis ne kartą buvo papildyta, jos sudėtingos konstrukcijos nepavyko sukonkretinti taip, kad kvalifikuojant savavaldžiavimą nebūtų nuolat susiduriama su normų konkurencija bei prieštaringomis teisės aiškinimo problemomis. Atskleisti ir tiksliai nustatyti jos pobūdį ir veikimo taisykles yra aktuali teorinė ir praktinė kasdienos problema.
Šio nusikaltimo vienodos ir išsamios praktikos nėra suformuotos, todėl praktikai tirdami baudžiamąsias bylas dažnai nevienodai supranta savavaldžiavimo sudėtį bei skirtingai vertina bylos aplinkybes. Tyrimas atliktas taikant istorinį, lyginamąjį-teisinį, loginį-analitinį, sisteminės analizės ir kt. metodus. Istorinis metodas taikytas siekiant atskleisti savavaldžiavimo ištakas ir reikšmę.
Savavaldžiavimo reglamentavimas Lietuvoje ir užsienio šalyse
Suprantama, kad tokias nusikalstamas veikas draudžia ir daugelio kitų šalių baudžiamieji įstatymai. Vienos šalys savavaldžiavimo normą konstruoja detaliau, kitos - lakoniškiau, kur visi klausimai, susiję su normos taikymu, paliekami teismų praktikai ir mokslui.
Savavaldžiavimas reglamentuotas Rusijos Federacijos BK 330 str. Jis apima organizacijos arba asmens, jei tokiais veiksmais padaryta didelė žala. Akivaizdu, jog savavaldžiavimu kėsinamasi į įstatymais nustatytas subjektinių teisių įgyvendinimo tvarką.
Panaši savavaldžiavimo konstrukcija įtvirtinta ir Latvijos Respublikos BK. Minėto kodeso 279 str. apima valstybinės ar savivaldybės institucijos arba kito asmens, jei tokie veiksmai susiję su didelės žalos padarymu. Taip pat išskiriami kvalifikuojantys požymiai - iš anksto susitarusių asmenų grupės nusikaltimas, pakartotinumas, prievarta ir grasinimas, šaunamojo ginklo ar sprogstamosios medžiagos panaudojimas.
Gan laisvos konstrukcijos savavaldžiavimo sudėtis pateikiama Ispanijos Karalystės BK 455 straipsnyje - "Savavaliaškas savo teisės realizavimas": kaltinamas tas, kas siekdamas realizuoti savo teisę, panaudojo smurtą ar jėgą daiktų atžvilgiu. Norma sudaryta bendrais požymiais kaip siekimas veikti panaudojant smurtą, grasinimus. Be abejo, norma apima visus nusikalstamo poveikio būdus, tarp jų ir fizinį smurtą. Akivaizdu tai, jog asmuo atsako tik už savavaliašką savo teisės realizavimą.
Šveicarijos BK 185 str. baudžia už savavaliavimą, kurį padaro tas, kas griebiasi savavaldžiavimo, kad įgyvendintų tariamą arba svetimo asmens turimą arba numanomą teisę. Pastebėtina tai, kad įstatymo pirmoje dalyje nėra įvardinti padariniai, todėl darytina išvada, kad pagal pirmąją dalį, asmuo baudžiamas net ir nepadaręs esminės žalos asmens teisėms.
Pagal straipsnio antrąją dalį, atsako tas, kas savavaliai pasisavins jam nepriklausantį nekilnojamą turtą. Lenkijos Respublikos BK 191 str. 2 d. pateikia tokią konstrukciją - savavaldžiavimą padaro tas, kas naudoja smurtą arba neteisėtais grasinimais siekia priversti grąžinti įsiskolinimus. Įstatyme tiesiogiai nurodyta, kad veika pripažįstama savavaldžiavimu tik panaudojus smurtą arba grasinimus. Taip pat matome, jog įstatymas yra labai susiaurintas ir apima tik piniginę prievolę.
Štai Norvegijos Karalystės BK pateikiamas laisvos formos savavaldžiavimo apibrėžimas. Remiantis šio kodekso 392 str. 2 d., dėl savavaldžiavimo kaltas tas, kuris veikė su tikslu apginti tikras arba tariamas savo teises. Suprantama, kad asmuo atsako tik už savavaliašką savo teisės realizavimą. Nenumatyti jokie kvalifikuojantys požymiai.
Taip pat laisvos formos savavaldžiavimo apibrėžimas pateikiamas ir Švedijos Karalystės BK 8 sk. 9 str. , kur savavaldžiavimu kaltinamas tas, kas, siekdamas atkurti savo teises, neteisėtai įsikiša į kito asmens nuosavybę. Suomijos Respublikos BK 17 sk. 9 str. pateikia tokį apibrėžimą - už nusikaltimą padaro tas, kas, siekdamas apsaugoti arba įgyvendinti savo teises, imasi neteisėtų priemonių nesikreipdamas į kompetetingas valdžios institucijas, turi būti nuteistas, nebent griežtesnė sankcija už šį poelgį yra įtvirtinta kituose teisės aktuose. Iš straipsnio dispozicijos matome, kad neteisėtas savo teisės įgyvendinimas galimai reglamentuotas ir kituose Suomijos įstatymuose. Taigi manytina, kad šis Suomijos BK straipsnis taikomas nesant didelės žalos požymio bei smurto ar grasinimų. Panaudojus smurtą ar grasinimus bus taikomas kitas įstatymas.
Pavyzdžiui, Vokietijos BK 240 paragrafas numato atsakomybę už prievartą. Šis straipsnis netaikomas, jeigu smurtavimas ar grasinimas yra sankcionuota priemonė reikalavimui ar vykdymui užtikrinti. Iš straipsnio dispozicijos matome, kad prievarta pareikštas reikalavimas nukreiptas į konkretų turtą - pinigus. Straipsnis taikomas tik panaudojus smurtą ar grasinimus, kurie, žinoma, apima įvairaus pobūdžio prievartinę veiklą.
Savavaldžiavimas LR BK ir ATPK
Dabar galiojantis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas savavaldžiavimo sudėtį taip pat priskiria prie nusikaltimų valdymo tvarkai ir yra reglamentuotas LR BK 294 straipsnyje. Šiame naujame LR BK savavaldžiavimo sudėtis pateikta panašios konstrukcijos į prieš tai galiojusio LR BK, tik iš pagrindinės nusikaltimo sudėties buvo pašalintas grasinimo požymis.
Padarius savavaldžiavimą, t.y. įgyvendinama arba pripažįstama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teisė ir padaryta didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams, procesas prasideda, jei nuo tokios veikos nukentėjęs asmuo teismui paduoda skundą ar jo teisėtas atstovas - pareiškimą. Prokuroras taip pat gali pareikšti reikalavimą, t.y. gali pats inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą, jei mato, kad dėl padarytos veikos visuomeninio pavojingumo ar kitų aplinkybių būtina vykdyti procesą.
Būtina pažymėti, kad savavaldžiavimas kaip administracinės teisės pažeidimas reglamentuojamas ir Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 188 straipsnyje. Šis straipsnis numato atsakomybę už savavaliai įgyvendinamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarius didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.
Svarbiausias juridinis pavojingos veikos požymis yra nusikaltimo sudėtis. Nusikaltimo sudėtis - tai vienybė visų objektyviųjų ir subjektyviųjų veikos požymių, kurie pagal įstatymą šią veiką apsprendžia kaip nusikaltimą. Sudėtis apima požymius, būdingus visiems tos rūšies nusikaltimams. Šie požymiai apibūdina nusikaltimo esmę, pobūdį, pavojingumą visuomenei, skirtumą nuo kitų nusikaltimų.
Savavaldžiavimo sudėtis reglamentuota XLII skyriuje, kuriame pateikiami nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai. Savavaldžiavimo nusikaltimo sudėtis yra viena aktualiausių valdymo tvarkai. Esant sudėtingai savavaldžiavimo konstrukcijai, pasitaiko atvejų, kuomet teismai, interpretuodami šio straipsnio nusikaltimo sudėtį, dažnai netinkamai pritaiko baudžiamąjį įstatymą.
Savavaldžiavimas pagal pavojingumo laipsnį priskiriamas nesunkiems (BK 294 str. 1d.) ir apysunkiams (BK294 str. LR BK 294 str. 1 d. apima įgyvendinamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarius didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Už tai baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Savavaldžiavimo objektas
Savavaldžiavimo pagrindiniu objektu laikytina įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Teisių ir pareigų atsiradimo ir jų įgyvendinimo pagrindus Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Konstitucija, Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai.
Konstitucijos 18 straipsnyje skelbiama: "Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės". Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis).
Teisių ir pareigų atsiradimo pagrindu gali būti sutartys ir kiti sandoriai (tiek numatyti įstatymuose, tiek ir nenumatyti, bet jiems neprieštaraujantys), teismų sprendimai, administraciniai aktai, turintys civilines teisinius padarinius, intelektinės veiklos rezultatai, žalos padarymas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas, taip pat įvykiai ir veiksmai (veikimas ir neveikimas), su kuriais įstatymas sieja civilinius teisinius padarinius (CK 1.136 straipsnis). Įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teisėmis, t.y. jas įgyvendinti priešingai paskirčiai (CK 1.137 straipsnis).
Savavaldžiavimu pripažintinas teisės įgyvendinimas neteisėtomis priemonėmis, todėl papildomi šio nusikaltimo objektai yra įvairūs teisiniai gėriai - žmogaus sveikata, laisvė, nuosavybė ir kitos turtinės teisės ir interesai. Minėti teisiniai gėriai yra saugomi ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos: štai pavyzdžiui 17 straipsnis skelbia, kad "kiekvienas žmogus turi teisę turėti nuosavybę tiek vienas, tiek kartu su kitais ir iš nieko negali būti ji savavaliai atimta".
Pavyzdžiui, vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų, asmenys nepranešę policijos darbuotojams apie pavogtus pinigus, bando atsiimti savais būdais, taip padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju matyti, kad buvo pasikėsinta į dvi įstatymo saugomas vertybes: pagrindinę - įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytą asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarką, ir papildomą - žmogaus sveikatą.
Savavaldžiavimo objektyvieji požymiai
Savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai ir jų priežastinis ryšys. Veika pasireiškia savavaliaišku (t.y. įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka nepripažintu) savo arba kito asmens (nesvarbu, ar prašančio, ar ne) tikros arba tariamos teisės įgyvendinimu.
Taigi kaltininkas arba asmuo, kurio interesais kaltininkas veikia, visada yra tikro ar tariamo subjekto teisių.
Administracinė atsakomybė už svetimo turto sugadinimą
Administracinės teisės normos reguliuoja ne tik valstybinio valdymo funkcijas, bet ir reglamentuoja asmenų elgesio taisykles visuomeninėse vietose, transporte, buityje ir pan., kur ne visi tinkamai elgiasi, kartais net pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus. Todėl viena iš svarbiausių administracinės teisės veikimo sferų yra viešosios tvarkos apsauga.
Teisės pažeidimai gali būti įvairūs ir užtraukti baudžiamąją, civilinę, drausminę ar materialinę atsakomybę. Tačiau dažnai teisės pažeidimų pavojingumas nėra toks didelis, kad jį būtų galima laikyti nusikaltimu. Vis dėlto ir į tokius teisės pažeidimus negalima nereaguoti. Administracinė atsakomybė - tai specialius įgaliojimus turinčių valstybinių organų, pareigūnų reagavimo į teisės pažeidimus forma, už kuriuos įstatymas nustato administracines sankcijas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų gėrimas arba girto pasirodymas viešosiose vietose - 178 str., transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas -123 str., prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas - 167 str., nedidelis chuliganizmas - 174 str. ir t.t.).
Administracinės atsakomybės subjektais gali būti tik fiziniai asmenys. Jie nėra tarnybiškai pavaldūs organui (pareigūnui), skiriančiam administracines nuobaudas ir nėra su juo susiję darbo santykiais. Administracinė atsakomybė skiriasi nuo civilinės teisinės (materialinės), nes ji susijusi su materialinės žalos padarymu. Administracinę atsakomybę taiko specialiai įpareigotas organas ar pareigūnas, priklausąs valdymo aparatui. Administracinės atsakomybės priemonės taikomos tiksliai laikantis įstatymų nustatytos procedūros.
Nors paminėta nemažu ypatumų, kartais sunkoka atskirti administracinius pažeidimus nuo baudžiamųjų nusikaltimų. Nekyla dviprasmybių ten, kur yra aiškiai suprantama. Tačiau praktikoje pasitaiko administracinių pažeidimų, kurie tam tikra prasme ribojasi su nusikaltimais. Visiškai aišku, kai teisės pažeidimai turi įstatymo nustatytus kriterijus, reiškiamus piniginiu matu.
Sudėtingiau, kai teisės pažeidimų hipotezės yra panašios ar tapačios. Pavyzdžiui, tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas - ATPK 50-* straipsnis, turto sunaikinimas ar sužalojimas tyčia - BK 278 straipsnis (turto sunaikinimas ar sugadinimas - naujojo BK 187 str.); kontrabanda ATPK 210 straipsnis ir BK M 2 straipsnis (naujojo BK 199 str.); vertimasis nneteisėta komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla: ATPK 173 straipsnis ir BK 306 straipsnis (naujo BK 202 str.).
Nustatant administracinę atsakomybę, įstatymai kaip ir baudžiamojoje teisėje numato galimybę atleisti nuo šios rūšies atsakomybės asmenis, padariusius teisės pažeidimus aplinkybėmis, pašalinančiomis veikos pavojingumą visuomenei ir priešingumą teisei, t.y. būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties būklėje (apie tai - plačiau nagrinėjant aplinkybes, pašalinančias baudžiamąją atsakomybę).
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. Š. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už ATPK 503 str. A. Š. 2016-06-18 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, kad jis 2016-06-18 apie 13.20 val., parduotuvėje „IKI CENTO“, esančioje S. B. g. 154, Vilniuje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,40 promilių girtumas, išgėrė degtinę „K. R.“, kurios vertė 4,99 Eur, už sunaikintą prekę nesusimokėjo, ir šiais veiksmais padarė ATPK 503 str.
Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis ATPK 272 str. ATPK 503 str.
Baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonių sugadinimą
Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato atsakomybę už transporto priemonių sugadinimą. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo devynių mėnesių iki vienų metų. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.
Įstatymai, kuriais remtasi:
- 2016 03 17 įstatymu Nr.
- 2019 01 11 įstatymu Nr.
- 2022 10 10 įstatymu Nr.
- 2019 03 26 įstatymu Nr.
- 2022 10 10 įstatymu Nr.
Seimo Teisės departamento nuomone, Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 187 str. pakeitimo įstatymo projektą Nr. papildžius BK 187 str. prieštarautų atsakomybės proporcingumo principui. Todėl siūloma atkreipti dėmesį, jog dabartinė reglamentacija yra pakankama. Tokia reglamentacija atitinta šios veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį.
Siūloma papildyti BK 187 str. numatytą nusikaltimo sudėtį naujais požymiais. BK 187 str. 1 d. objektą, piešdamas užrašus, ženklus ar vaizdus. Toks objektas netampa nenaudotinu pagal tikslinę paskirtį.
Siūloma įtvirtinti papildomo dalyko, t. y. vaizdus. prieš tai minėtą „svetimo turto“ sąvoką. Manytume, kad BK 187 str. 1 d. papildymas yra perteklinis.
Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiame ATPK 503 str. nėra tiesiogiai numatyta administracinė atsakomybė už turto sunaikinimą ar sugadinimą, todėl tokiu atveju, kai padaryta žala yra nedidelė, asmuo gali išvengti bet kokios atsakomybės. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad BK 187 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už turto sunaikinimą ar sugadinimą tik tuo atveju, kai padaryta didelė žala, tai, manytina, kad nepadarius žymios žalos turės būti taikoma administracinė atsakomybė.
Seimo Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad baudžiamosios teisės priemonėmis neišspręsime visų problemų, todėl siūloma atkreipti dėmesį į prevencines priemones ir švietimą. Taip pat siūloma įvertinti, ar baudžiamoji atsakomybė už graffiti piešimą iš tiesų turi ryšį su grafitų problemos priežastimis. Asmenys, kurie piešia graffiti, gali būti įpareigoti atlyginti padarytą žalą. Tačiau nėra jokių duomenų, kad šios priemonės būtų neefektyvios.
Apibendrinant, svetimo turto sugadinimas gali užtraukti tiek administracinę, tiek baudžiamąją atsakomybę. Svarbu atsižvelgti į padarytos žalos dydį ir kitas aplinkybes, kad būtų tinkamai įvertintas veikos pavojingumas ir paskirta adekvati atsakomybė.
Valdantieji skilo? Baranovas tiesiogiai | Merės šeimos ūkio plėtra poligono sprendimo metu
tags: #atpk #svetimo #turto #sugadinimas