Daugelis mūsų kelia sau klausimus, kaip tapti sėkmingu, ar tikrai esu ten, kur noriu būti, o jei ne, kaip ten patekti, ir panašiai. Kai dabartinė padėtis gyvenime mūsų netenkina, pradedame galvoti apie pokyčius. Tačiau neretai tokiu atveju nežinome, ką konkrečiai daryti ir keisti, kad būtų geriau. Pradedame pokyčius įvairiose srityse, tačiau galiausiai vis tiek atsimušame į tą pačią nežinią ir pilnatvės trūkumą.
Kaip objektyviai įsivertinti ir suprasti, ko norime?
Tačiau pirmiausia, kad galėtume objektyviai įsivertinti ir atsakyti į klausimą, pavyzdžiui, ar esame sėkmingi ir ką mums su tuo daryti, turime labai aiškiai apsibrėžti, kas mums yra sėkmė, kas yra dalykai, kurių siekiame, kas mums yra laimė. Ar mums tai reiškia turėti daug pinigų? Ar turėti mylimą darbą? Ar turėti sėkmingą verslą? Jei norime objektyviai įsivertinti, ar tikrai esame sėkmingi ir laimingi, turime žinoti, ką vertiname, turime turėti tam tikrus kriterijus.
Jei šiandien esu “septynetas” savo verslo sėkmėje, kur būti noriu? Noriu būti “devynetas”? Ką tuomet turiu padaryti, kad juo tapčiau ir kas tas “devynetas” man yra? Kitam žmogui galbūt atrodome kaip “devynetai”, tačiau ar mums patiems taip yra? Ko norime? Daugiau pinigų, užsakymų, sėkmės?
Refleksija ir atvirumas sau
Kad atsakytume į šiuos išties sudėtingus klausimus, pirmiausia turime skirti tam laiko, periodiškai daryti tam tikras refleksijas. Mes su draugais taip pat turime tokią tradiciją - susitikti kas metus, o vėliau ir kas ketvirtį ir aptarti savo tikslus, kaip galime vieni kitus paskatinti ir vieni kitiems padėti, tiesiog skirti tam laiko.
O su klausimais, nesvarbu, sudėtingi jie ar lengvi, yra labai paprasta - į juos atsakyti reikia atsakinėjimo būdu. Užduodame sau klausimą ir tuomet ieškome atsakymo arba palaukiame, kol tas atsakymas ateis. Dažniausiai problema ne ta, kad nerandame atsakymų, mes tiesiog bijome sau tuos klausimus užduoti. Jei klausimas mums nepatogus, turime pagalvoti, kodėl jis toks yra? Ką bijome sužinoti ir kodėl bijome savęs to paklausti? Gal mums ne tai svarbu?
Pavyzdžiui, vis svarstome apie darbą, verslą, karjeros tikslus, o gal savęs paklausę suprasime, kad mums iš tiesų daug svarbiau šeima, asmeninis gyvenimas ir ryšiai? Gal mes neklausiame savęs, nes bijome tai išgirsti?
Knygos - kelias į kitus pasaulius
Gyventi rutinoje ir vien savo aplinkoje šiandien yra per maža, o nukeliauti į kitus pasaulius gali padėti knyga. Tuo įsitikinusi psichologė psichoterapeutė Žydrė Arlauskaitė, viena iš knygų aistruolių klubo įkūrėjų, knygų autorė. Be to, psichologės teigimu, tokiose situacijose, kai žmogus yra įklimpęs savo apmąstymuose, neranda atsakymų ir jo artimieji negali padėti, tą tikrai gali padaryti knyga. „Ji gali ne tik praturtinti, bet ir suteikti idėjų, vienareikšmiškai gali. Ji gali pratęsti tavo galvojimo stilių“, - tvirtina Ž.
Yra žmonių, išmokusių skaityti greituoju skaitymu: tiesiog permeta puslapį akimis ir visų žodžių tikrai neperskaito. Man asmeniškai vertė yra knygą atsirinkti, ją skaityti ramiai, neskubant, nuosekliai ir mėgautis vertimu, jei tai yra ne lietuvių literatūra. Dabar galima rasti puikių vertimų ir tiesiog žodžių-perliukų, kurių dabar jau nebesutinki bendraudamas, nebegirdi per televiziją arba jaunesnės kartos žodyne. O malonumas yra tas, kad gali nukeliauti, net nekalbant apie fantazijas, į kitus pasaulius, tikrai gali persikelti į autoriaus galvą ir, mano akimis, tai - labai didelė vertybė. Gyventi vien rutinoje, vien savo aplinkoje šiandien tikrai yra per mažai.
Jei norite paskaityti populiariosios psichologijos knygų, yra specialybių skyreliai, o tarp jų yra „Psichologija“. Visi naudojasi internetu, galite pažiūrėti jame, kaip, pavyzdžiui, tvarkytis su savo nerimu. Tikrai išmes kokių nors pavadinimų. Dažniausiai prie profesinės literatūros būna specialistų recenzijos, pasižiūrėkite, ką jie rašo. Jeigu norite gauti rimtą, gerą knygą su teisinga kryptimi, turite ir rimtai atsirinkti. Reikia gerų recenzijų.
Knygų rekomendacijos
- Alexanderis McCall Smithas: „Škotijos gatvė 44“ ir „Espresso istorijos“
- Michael Robotham „Įtariamasis“
- Gao Xingjian „Dvasios kalnas“
- Michelis Houellebecqas „Lansarotė”
- Agnė Žagrakalytė „Klara“, „Eigulio duktė: byla F 117“
- Cormac McCarthy knygą „Kelias“
- Tahiras Shahas „Kalifo rūmai. Metai Kasablankoje“
- Saira Shah „Virtuvė be pelių“
Ką daryti, kai jaučiuosi ypač jautrus?
Pažvelkime iš arčiau: tai ypač jautrūs žmonės, emocionalūs ir išgyvenantys giliau nei dauguma. Įsivaizduokite „storaodį“, kurį sunku paveikti ir išmušti iš vėžių. Jautrus žmogus bus visiška jo priešingybė. Jis tarsi kempinė sugers informaciją iš aplinkos, ją išpūs, sustiprins, padidins. Šių žmonių vidinis pasaulis turtingas ir daugiasluoksnis, jie geba gyventi itin sodrų, aistringą, intensyvių pojūčių kupiną gyvenimą. Smegenų tyrimai rodo aktyvesnes sritis, kurios atsakingos už empatiją, todėl jautrūs asmenys gali pirmi pastebėti bręstantį konfliktą ar suprasti net menkai pažįstamo žmogaus savijautą. Dar daugiau: jie dažnai būna itin kūrybiški, jų galvose nuolat gimsta naujos idėjos. Tačiau sakyti, kad jie atitrūkę nuo žemės, būtų netikslu: dažnam būdingi stiprūs analitiniai gebėjimai, jie geba spręsti sudėtingas problemas, kurioms reikia intensyvaus mąstymo.
Ką daryti jautriam asmeniui, siekiančiam išnaudoti jautrumą kaip stiprybę?
- Paanalizuokite jus supančią aplinką ir įvertinkite, ar ji nėra pernelyg stimuliuojanti.
- Svarbu kokybiškai ilsėtis.
- Komunikuojant nubrėžkite aiškias ribas.
- Mokykitės atkaklumo ir pirmiausia rūpinkitės savimi, o ne kitų troškimais.
- Svarbu tinkamai „įrėminti“ savo istoriją. Kaip interpretuojame savo gyvenimo įvykius?
Jei esate jautrus žmogus, kurio gyvenimo būdas susijęs su nuolatiniu bendravimu, svarbu komunikuojant nubrėžti aiškias ribas. Jautrūs asmenys itin gerai jaučia ir supranta aplinkinių savijautą - tai didelis pranašumas, tačiau kartu ir žalia šviesa „energijos siurbikams“, ieškantiems, kur „nuleisti garą“ ir išlieti negatyvumą. Jautrūs žmonės linkę stengtis dėl kitų, todėl dažnai tampa šių energinių vampyrų aukomis. Kaip išvengti spąstų? Vos prasidėjus skundų tiradai, neleiskite tokiam žmogui įsivažiuoti ir jį stabdykite. Prisipažinkite, kad jums sunku to klausytis, nes ypač skaudžiai reaguojate į negatyvias istorijas.
Kreipkitės pagalbos
Ne visus sunkumus galima įveikti vienam, kartais jie kaupiasi arba staigūs pokyčiai išmuša iš vėžių. Noras viską tvirtai spręsti vienam tik blogina žmonių sveikatą ir savijautą. Psichologai sutartinai tvirtina, kad nebūna „didesnių“ ar „mažesnių“ krizių, nes žmonės į gyvenimo pokyčius, netektis reaguoja skirtingai. Jei lūžo koja, skubame į polikliniką ir negalvojame, kad iš mūsų juoksis“, - drąsiau ieškoti pagalbos, kai jos reikia, siūlė E.
Daug žmonių sugeba su krizėmis kovoti patys, bet norėtųsi valstybės politikos, kad kiekvienam jas patiriančiam būtų siūloma sugebėti tuos jausmus, kuriuos laikai savyje ir su jais kovoji, išgyventi psichologo kabinete. Tai būtų didelis palengvėjimas kiekvienam“, - įsitikinęs E.
Krizių įveikimo centras veikia Antakalnio g. 97, Vilniuje. Jeigu ieškote psichologinės pagalbos, su budinčiu specialistu susitikite gyvai arba skambinkite per „Skype“.