Kiek Kartų Per Valandą Turi Pasikeisti Patalpos Oras: Vėdinimo Svarba Ir Būdai

Organizmas yra jautrus ne tik aplinkos oro fiziniams faktoriams, tokiems kaip temperatūra, drėgmė, skersvėjai, bet ir patalpos oro sudėties pokyčiams: deguonies, anglies dvideginio bei kitų medžiagų koncentracijos svyravimams. Todėl labai svarbu užtikrinti tinkamą patalpų vėdinimą.

Rekuperatorius - efektyvus patalpų vėdinimo sprendimas.

Kodėl Svarbu Vėdinti Patalpas?

Iš aplinkos į namus plūsta augalų žiedadulkės, sporos, patenka įvairių mikroorganizmų. Be gamtinės kilmės teršalų, pro langus patenka automobilių išmetamųjų dujų, dulkių, pramoninių teršalų, netgi radioaktyviųjų medžiagų. Taigi kartais atverti langą atrodo netgi pavojingiau, nei gyventi tvankiuose kambariuose, pasitikint vien vidaus vėdinimo sistema. Tačiau ir ji nėra išsigelbėjimas.

Gerai vėdinant patalpas palaikomas švarus ir grynas oras, pašalinami nemalonūs kvapai, dulkės, mikrobai bei virusai.

Vertinant patalpų oro užterštumą, kaip pagrindinis rodiklis yra anglies dvideginio koncentracija. Jei šios medžiagos koncentracija yra didesnė negu 0,1 procentas, patalpoje yra ne tik anglies dvideginis, bet ir kiti žmogaus organizmo metaboliniai produktai (sieros vandenilis, amoniakas, indolas, lakiosios riebiosios rūgštys) bei mikroorganizmai ir virusai.

Oro Kaita Patalpose

Kad anglies dvideginio koncentracija patalpose būtų normali, per valandą vienam žmogui reikia 50 kubinių metrų oro. Kiek kartų per valandą oras turi keistis patalpose, priklauso nuo patalpos tūrio ir jame esančių žmonių skaičiaus. Jei 25 kubinių metrų patalpoje gyvena du žmonės, jiems per valandą reikės 100 kubinių metrų oro. Vadinasi, oras patalpoje per valandą turi pasikeisti 4 kartus.

Taip pagal patalpų tūrį ir jose esančių žmonių skaičių galima apytikriai paskaičiuoti reikiamą ventiliacijos galingumą.

Vėdinimo Sistemos

Skiriamos dvi vėdinimo sistemos: natūralusis ir dirbtinis vėdinimas. Ventiliacijos tipo, sistemos pasirinkimas priklauso nuo patalpos paskirties.

Natūralus Vėdinimas

Natūraliai vėdinant oras cirkuliuoja pro atvertus langus, viršlangius, vėdinimo angas, duris bei įvairius langų, durų plyšelius. Natūrali oro kaita vyksta dėl slėgio skirtumų, kuriuos lemia temperatūros skirtumai.

Kai patalpoje temperatūra didesnė negu lauke, šiltas oras kyla į viršų ir išeina pro vėdinimo angas arba langus. Į apatinę kambario dalį oras skverbiasi iš lauko arba laiptinės. Taip vyksta natūrali oro apykaita gyvenamosiose patalpose šaltuoju metų laiku.

Vasarą, kai patalpų oro temperatūra yra mažesnė negu lauke, apykaita vyksta atvirkščiu būdu. Jei temperatūra lauke ir viduje tokia pati, patalpos natūraliai išsivėdina gerokai prasčiau.

Atverti orlaidę nėra taip pravartu, kaip atidaryti visą langą. Plačiai atvėrus langą, nors ir trumpam, patalpos išsivėdins daug geriau, negu visą dieną laikant atidarytą orlaidę. Greičiausiai patalpos išvėdinamos sudarius skersvėjį (atidarius langus arba duris priešingose pusėse).

Dirbtinis Vėdinimas

Vėdinant patalpas dirbtinai naudojama mechaninė ventiliatorių galia. Oras tiekiamas arba pašalinamas ventiliatoriais. Tokio vėdinimo efektyvumas priklauso nuo ventiliatorių galingumo ir išdėstymo.

Dirbtinis vėdinimas gali būti tiekiamasis (oras tiekiamas) ir ištraukiamasis (oras ištraukiamas). Pagal įrengimo vietą dirbtinis vėdinimas gali būti vietinis ir bendrasis.

Namuose, butuose dažniausiai rengiamas vietinis ištraukiamasis vėdinimas. Oras ištraukiamas iš virtuvių, sanitarinių mazgų, vonių, skalbyklų. Pašalinus užterštą orą šviežio patenka iš gretimų kambarių, iš aplinkos - pro plyšius ir langus.

Taršos Šaltiniai Patalpose

Į aplinką nepageidaujamas medžiagas skleidžiame nuolat: gamindami valgį, degindami dujas ar malkas židinyje, dažydami sienas ar grindis, naudodami įvairius cheminius valiklius. Galų gale net kiekvienas įsigytas daiktas - baldai, kilimai, užuolaidos - į namus atkeliauja su įvairių cheminių medžiagų šleifu.

Daug teršalų namuose paskleidžia ir mūsų kūnas. Odos, plaukų, kosmetikos dalelės - viskas kaupiasi mūsų kvėpuojamame ore.

Tenka pripažinti, kad kambariuose oras būna prastesnis nei gatvėje, nors daugeliui tuo sunku patikėti. Gatvėje oras išsisklaido, o kambariuose, jei jie retai vėdinami - ne.

Dažniausi Vidaus Oro Teršalai

• Viryklė ir kosmetika: Buto orą labai teršia atvira dujinės viryklės ugnis. Jei namuose naudojama dujinė viryklė, gerai būtų įrengti galingą gartraukį, nuolat vėdinti kambarius. Stiprūs kvapai, įvairūs cheminiai šveitikliai, plaukų lakas, dezodorantai taip pat teršia orą.
• Dulkės ir pelėsiai: Mūsų namuose dulkės susidaro iš daugybės įvairiausių nereikalingų medžiagų.
• Audiniai: Sintetiniai kilimai kuria elektrostatinį lauką ir traukia dulkes. Užuolaidas geriausia rinktis medvilnines, kurias galima dažnai skalbti.
• Grindys ir sienos: Higienos požiūriu geriausios grindys - medinės arba parketo. Dažytos sienos geriau "kvėpuoja". Be to, jas galima plauti.

Dulkių Erkės

Žmogaus kūno ląstelėmis minta dulkių erkutės. Tai mažyčiai nariuotakojai, turintys 8 kojas ir priklausantys voragyvių klasei. Dulkių erkės yra balkšvos spalvos, neturi akių ir kvėpavimo sistemos, kūnas apaugęs šereliais. Jos yra iki 0,3 mm dydžio, todėl plika akimi net nepastebimos.

Dažniausiai dulkių erkės didelių bėdų nepridaro, tačiau alergiškiems žmonėms gali sukelti kvėpavimo takų ar odos alergiją bei ligas (astmą, rinitą, egzemą, išbėrimus ir pan.). 10-15 proc. žmonių alergiški dulkių erkėms, 80 proc. - jų išmatoms, o 20 proc. - dulkių erkių proteinams.

Patalpų Valymo Būdai

Gyvenamosiose patalpose žmogus praleidžia daugiau negu pusę gyvenimo, todėl jos turi būti kruopščiai prižiūrimos.

• Dulkės šalinamos plaunant patalpas arba šluostant jas sudrėkinta šluoste.
• Parketą arba lakuotas grindis galima valyti kartą per savaitę drėgnu skuduru.
• Linoleumas, medinės dažytos grindys gali būti plaunamos kasdien, šiltu arba karštu vandeniu.
• Dulkes reikia valyti ne tik nuo grindų ir baldų, bet ir nuo užuolaidų, radiatorių, gėlių lapų, sienų.
• Ne rečiau kaip tris kartus per metus būtina apsišvarinti iš pagrindų, nuvalyti dulkes ir nuo horizontalių, ir nuo vertikalių paviršių.
• Kilimai ir kiliminės dangos valomi dulkių siurbliu. Kartą per keletą mėnesių - drėgnu skuduru arba plaunamuoju dulkių siurbliu.
• Ypač kruopščiai turi būti prižiūrima patalynė, nes joje veisiasi erkutės. Saugantis erkučių labai svarbi patalynės švara: ji turi būti keičiama ne rečiau kaip kartą per savaitę, patalai vėdinami, kartkartėm laikomi atvirame ore, kad juos paveiktų tiesioginiai saulės spinduliai.
• Patalpos turi būti valomos kiek įmanoma vengiant buitinės chemijos preparatų, nes cheminės medžiagos gali sukelti alergines reakcijas.

Langų Rasojimas: Priežastys Ir Sprendimai

Langų rasojimas - išties opi problema, dažniausiai pasireiškianti naujos statybos arba renovuotuose namuose. Rasojimas įprastai pastebimas virtuvėje, miegamajame, vonios kambaryje, taip pat gyvenamosiose patalpose, kur yra daug augalų.

Rasojantys langai gali būti prastos ventiliacijos požymis.

Pagrindinės Langų Rasojimo Priežastys:

1. Temperatūrų kaita: Kai dienos dar gana šiltos, o vakarais jau smarkiai atšąla. Tokiu atveju ore esanti drėgmė „ieško“ šalčiausių vietų ir kondensuojasi būtent ant jų.
2. Vandens garų kiekis: Kuo patalpoje aukštesnė oro temperatūra, tuo aukštesnė prisotinimo riba. Kai kambaryje pasiekiama vadinamoji rasos taško temperatūra, oras daugiau nebegali priimti į save drėgmės.
3. Langų sandarumas: Pernelyg hermetiški ir sandarūs langai nepraleidžia oro.

Kaip Išvengti Langų Rasojimo?

• Patalpų vėdinimas: Būtina nepamiršti bent keletą kartų per dieną net ir šaltuoju metų laiku atidaryti langus, sukelti skersvėjį, kad patalpoje visiškai pasikeistų oras.
• Orlaidės: Languose arba sienose įtaisyti orlaides. Jos užtikrina reguliarų patalpų vėdinimą.
• Šildymas: Užtikrinti stabilią nuolatinę patalpų temperatūrą.

Rekuperacija

Šiuolaikiniai pastaraisiais metais pastatyti pastatai yra labai sandarūs. Todėl tokių sandarių patalpų vėdinimas yra būtinybė, nes nevėdinant dėl perteklinės drėgmės gali susiformuoti pelėsis, atsirasti nemalonūs kvapai, per ilgą laikotarpį gali būti pažeistos namo konstrukcijos. Nekalbant apie žmonių sveikatą. Prastame, nevėdintame ore neįmanoma jaustis gerai, pailsėti komfortiškai.

Rekuperacija - tai mechaniškai vykdomas patalpų vėdinimas, kai švarus oras iš lauko pereina per šilumokaitį ir sušildytas patenka į vidines patalpas.

Rekuperatoriaus Tipai

• Plokštelinis rekuperatorius: Tiekiamas ir šalinamas oras praktiškai nesimaišo, todėl ypač tinkami, ten kur šalinamas užterštas oras. Jų vidutinis metinis našumas didesnis nei 75 %.
• Rotacinis rekuperatorius: Labiau pritaikyti dirbti efektyviai visais metų laikais, o ypač pereinamuoju sezonu, kai lauke atvėsta. Išsaugo reikalingą patalpų oro drėgnumą, o šaltuoju periodu neleidžia įrangai apledėti.

Oro Kaita Naudojant Rekuperatorių

Pagal higienos normas ir rekomendacijas privačiame name rekuperatorius turėtų pakeisti orą 0,5 - 0,8 karto per valandą.

Tiesa ta, jog mūsų kasdienė savijauta ir produktyvumas nuo oro kokybės priklauso labiau nei galime įsivaizduoti.

Išvados

tags: #kiek #turi #pasikeisti #patalpos #oras