Kuriant savo verslą, vienas iš pirmųjų ir svarbiausių sprendimų - pasirinkti tinkamą verslo formą. Individuali įmonė (IĮ) yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, o už neįvykdytas prievoles Individualios įmonės savininkas atsako savo turtu. Ji daro įtaką ne tik įmonės veiklos organizavimui, bet ir finansinei atsakomybei, mokesčių dydžiui bei santykiams su partneriais ir klientais.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra neribota atsakomybė, kokios įmonės formos su ja susijusios, ir kokie yra privalumai bei trūkumai.
Kas Yra Neribota Atsakomybė?
Neribótoji atsakomýbė - privačių juridinių asmenų turtinės atsakomybės forma, kai už įmonės įsipareigojimus jos savininkai (dalyviai) atsako visu savo turtu. Savininkai (dalyviai) rizikuoja prarasti ne tik į įmonę įdėtą kapitalą, bet ir savo asmeninį turtą, jei įsipareigojimams įvykdyti neužtenka įmonės turto.
Įmonės yra skirstomos į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės įmones. Neribotos civilinės atsakomybės įmonės yra individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, o visų kitų teisinių formų (rūšių) įmonės - ribotos civilinės atsakomybės. Ribotos civilinės atsakomybės įmonės už prievoles atsako tik įmonės turtu.
Neribotos Atsakomybės Įmonių Formos Lietuvoje
Prie neribotosios civilinės atsakomybės įmonių priskiriamos:
- Individualiosios įmonės (pagal jų prievoles atsako savininkai).
- Tikrosios ūkinės bendrijos (pagal prievoles solidariai atsako visi nariai).
- Komanditinės ūkinės bendrijos (visu savo turtu solidariai atsako tikrieji nariai, o nariai komanditoriai - tik tuo turtu, kurį jau perdavė ar turėjo perduoti bendrijai).
Individuali Įmonė (IĮ)
Jeigu planuojate teikti paslaugas ar imtis kitos ūkinės komercinės veiklos, kuriai atlikti pakanka šeimos narių darbo ir nedidelio pradinio kapitalo, galite steigti individualią įmonę (IĮ). IĮ steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, likvidavimą, šių įmonių savininkų teises ir pareigas reglamentuoja 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas.
IĮ steigėju gali būti tik vienas veiksnus fizinis asmuo. Individualių įmonių įstatymas apribojo IĮ savininko teisę būti kitos IĮ savininku, nes IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo ir jos savininkas atsako už įmonės prievoles visu savo turtu. IĮ steigėjas nuo įmonės įregistravimo laikomas jos savininku. IĮ nuostatuose galima numatyti, kad savininkas įmonės vadovu gali paskirti kitą asmenį.
IĮ Privalumai:
- Įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą.
- Jai nebūtina sudaryti finansinės atskaitomybės, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją.
IĮ Trūkumai:
- Pagrindinis IĮ trūkumas yra tas, kad, ją turint, reikia įvertinti ūkinės komercinės veiklos riziką.
- IĮ turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto.
- Vadinasi, už IĮ prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu.
- IĮ skolos negali būti nurašomos.
IĮ pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „individuali įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „IĮ“.
Ūkinės Bendrijos (TŪB ir KŪB)
10 verslo partnerių tipų
Ūkinės bendrijos gali būti dviejų teisinių formų (rūšių): tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB) ir komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos (KŪB). Ūkinių bendrijų steigimą, reorganizavimą, likvidavimą, valdymą ir veiklą, narių teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiamos tiek TŪB, tiek KŪB.
Ūkinė bendrija yra kelių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė komercinei - ūkinei veiklai vykdyti bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę.
TŪB pavadinime turi būti įvardytas bent vienas jos narys. KŪB pavadinime turi būti įvardytas bent vienas tikrasis narys ir įrašyti žodžiai „komanditinė ūkinė bendrija” arba jų santrumpa „KŪB”. Ūkinėje bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių.
TŪB Ypatumai:
- TŪB sudaro bendru firmos vardu veikiantys tikrieji nariai.
- Pagal TŪB prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu.
- TŪB neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos turtu.
KŪB Ypatumai:
- KŪB sudaro bendru firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, KŪB turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius.
- KŪB turtas atskirtas nuo komanditorių turto, o nuo tikrųjų narių turto neatskirtas.
- Už KŪB prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai - tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį perdavė KŪB.
Solidarinė narių atsakomybė reiškia, kad ūkinės bendrijos kreditorius savo reikalavimus gali nukreipti tiek į ūkinės bendrijos turtą, tiek į bet kurio jos nario ar kelių jos narių turtą.
Ūkinės Bendrijos Privalumai:
- Ūkinei bendrijai nebūtina įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartis, joje jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali dirbti ūkinės bendrijos tikrieji nariai.
- Ūkinė bendrija gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą.
- Įstatymai nereglamentuoja ūkinės bendrijos minimalaus nuosavo kapitalo.
Alternatyvos Neribotai Atsakomybei: Ribotos Atsakomybės Įmonės
Norint verstis veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, geriau pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį - akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB), t.y. tas teisinių formų (rūšių) įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu. Bendrovės akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo turtu, kurį įneša į bendrovę.
Lietuvoje mažoji bendrija (MB) ir uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra dvi populiariausios formos, tačiau jų skirtumai gali turėti didelę reikšmę jūsų verslo sėkmei.
Mažoji Bendrija (MB)
Mažoji bendrija - tai privatus juridinis asmuo, turintis ribotą atsakomybę. Mažosios bendrijos nariai materialiai neatsako už neįvykdytas prievoles. įsteigti nuo vieno iki 10 asmenų.
MB Privalumai:
- Mažosios bendrijos steigimui nėra būtinas įstatinis kapitalas, o tai leidžia pradėti verslą su mažesnėmis išlaidomis.
- MB valdymo struktūra gali būti paprastesnė, nes nebūtina skirti nei vadovo, nei buhalterio.
- Mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo - tai reiškia, kad jos nariai neatsako savo asmeniniu turtu už bendrijos įsipareigojimus.
MB Trūkumai:
- MB steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys, o narių skaičius yra ribotas (iki 10).
- MB forma gali būti nepatraukli užsienio investuotojams, kaip mažiau žinoma teisinė forma.
- MB forma gali riboti verslo plėtrą, nes nereikalaujama pradinio kapitalo.
Uždaroji Akcinė Bendrovė (UAB)
Ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. UAB akcininkai už neįvykdytas prievoles savo turtu neatsako. reikalingas ne mažesnis kaip 2 500 Eur įstatinis kapitalas. UAB gali steigti vienas ar daugiau fizinių ir/arba juridinių asmenų. Akcininkų skaičius nėra ribojamas.
UAB Privalumai:
- UAB steigimui būtinas minimalus pradinis kapitalas (2 500 Eur), kuris užtikrina finansinį saugumą ir patikimumą.
- UAB yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl savininkų asmeninis turtas yra apsaugotas nuo įmonės įsipareigojimų.
- UAB forma leidžia plėsti verslą, nes reikalingas minimalus pradinis kapitalas.
- UAB forma gali būti patraukli užsienio investuotojams, kaip žinoma teisinė forma.
UAB Trūkumai:
- UAB steigimui būtinas minimalus 2 500 eurų kapitalas, kuris gali būti nemenka finansinė našta pradedantiems verslininkams, ypač tiems, kurie neturi pakankamai lėšų.
- UAB valdymo struktūra gali būti sudėtingesnė, nes yra renkamas įmonės vadovas ir buhalteris.
- Savanoriškai pasitraukiantis UAB akcininkas neturi teisės susigrąžinti už akcijas sumokėto kapitalo, todėl pasitraukimas iš verslo gali užtrukti ir pareikalauti papildomų pastangų, ieškant akcijų pirkėjo.
Kaip Pasirinkti Tinkamą Verslo Formą?
Ketindami steigti įmonę, pirmiausia nuspręskite, kokia įmonės teisinė forma (rūšis) yra tinkamiausia Jūsų pasirinktiems tikslams įgyvendinti. Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę steigti šių teisinių formų (rūšių) įmones: individualias įmones, tikrąsias ir komanditines (pasitikėjimo) ūkines bendrijas, akcines, uždarąsias akcines, investicines, žemės ūkio, kooperatines bendroves, valstybės ir savivaldybės įmones. Tais atvejais, kai veiklos tikslas nėra pelno siekimas, galima steigti ne pelno organizacijas.
Jei planuojate teikti paslaugas ar imtis kitos ūkinės komercinės veiklos, kuriai atlikti pakanka šeimos narių darbo ir nedidelio pradinio kapitalo, galite steigti individualią įmonę (IĮ). Norint verstis veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, geriau pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį - akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB).
Verslo formos pasirinkimas yra pirmas žingsnis steigiant nuosavą verslą. Nusistatykite savo poreikį ir įteisinkite savo veiklą.
Atsakomybė Už Įsipareigojimus: Vadovo Ir Akcininko Perspektyvos
Advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ teisininkės Aidos Stankevičiūtės manymu, bendrovėje bene didžiausią įtaką priimant sprendimus ir valdant bendrovės turtą turi bendrovės dalyviai (t. y. akcininkai) ir vienasmenis bendrovės valdymo organas - vadovas.
CK 2.87 str. nustato juridinio asmens valdymo organo narių (įskaitant bendrovės vadovo) pareigas, kurias pažeidus atsiranda pareiga atlyginti padarytą žalą. Aukščiau minėtame straipsnyje yra įtvirtintos fiduciarinės (veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam, laikytis konfidencialumo vengti interesų konflikto), t. y. iš esmės pasitikėjimu tarp įmonės ir jos vadovo grįstos pareigos, reikalaujančios to, kad vadovas veiktų išimtinai bendrovės interesais - užtikrintų stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio veiklą. Be to, vadovas, atlikdamas jam priskirtas pareigas kartu privalo derinti ir bendrovės akcininkų, darbuotojų, kreditorių interesus.
Tuo tarpu analizuojant bendrovės dalyvių (akcininkų) atsakomybės klausimą, atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau minėtos bendrovės vadovo fiduciarinės pareigos bendrovės dalyvio (akcininko) nesaisto, jis turi pareigą apmokėti įstatinį kapitalą, o akcininkų susirinkime gali balsuoti vadovaudamasis savo interesais. Taigi, iš esmės akcininkų tikslas yra tenkinti savo turtinius poreikius per bendrovės veiklą, o akcininkų interesai ne visada privalo sutapti su pačios bendrovės interesais.
Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, matyti, kad bendrovės valdymo organų (vadovų) ir bendrovės dalyvių (akcininkų) civilinės atsakomybės taikymo pagrindai yra skirtingi, kadangi skiriasi aukščiau minėtiems subjektams teisės aktuose nustatytų pareigų bei atsakomybės pačiai bendrovei, jos kreditoriams apimtis.
Manytina, kad siekiant nustatyti, kuriam iš minėtų asmenų turėtų kilti civilinė atsakomybė, visų pirma, yra reikalinga įvertinti veiksmus/neveikimą, kuriais buvo padaryta žala bei konkretaus asmens, kuriam yra siekiama taikyti civilinę atsakomybę teisės aktuose nustatytų pareigų apimtį, taip pat atsižvelgti į tai, kieno veiksmai yra priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala.
Išvados
Renkantis verslo formą, svarbu atsižvelgti į rizikos toleranciją, finansinius išteklius ir verslo plėtros planus. Neribota atsakomybė gali būti tinkama smulkiam verslui su maža rizika, o ribota atsakomybė suteikia didesnę apsaugą ir galimybes plėtrai.