Nuo lubų besisunkiantis vanduo, kibirkščiuojantys laidai ir nuolatinė drėgmė jau tapo panevėžiečio Jono Valuckio kasdienybe.
Kaip „Sekundei“ pasakojo Kniaudiškių gatvės 16-uoju numeriu pažymėto daugiabučio gyventojas, maždaug prieš tris savaites virtuvėje, kur eina kanalizacijos bei šalto ir karšto vandens stovai, pro lubas pradėjo sunktis vanduo. Jis apliejo dalį sienos, lubas.
„Problema prasidėjo jau prieš dvejus metus, bet tada tik rasodavo vieta, kur eina vamzdžiai. Tąkart viršutinio aukšto gyventojai pareiškė, kad neleis griauti sienos, kad būtų galima prieiti prie vamzdžių, nes jie pasidarė remontą. Pagal projektą nebuvo galima aklinai uždengti vamzdžių, jie privalėjo įstatyti dureles. Taip savivaliauti negalima, bet tąkart viskas taip ir buvo palikta. O prieš tris savaites vanduo jau pradėjo veržtis pro sienas. Žmona pasakojo, kad pajuto svilėsių kvapą ir įvyko sprogimas - trumpasis jungimas“, - pasakojo J. Valuckis.
Nors buvo iškviesta avarinė tarnyba, situacija nebuvo išspręsta. Atėję į jo butą santechnikai patikrino, ar neužsikišęs kanalizacijos stovas, nors vanduo bėga iš viršutinių aukštų. Savininko manymu, reikėtų tiesiog išmušti skylę viršuje ir sutvarkyti. Labiausiai tikėtina, kad problema kilo išsišakojimo vietoje.
„Šeštadienį neva buvo valomas pagrindinis stovas, bet niekas nepasikeitė. Dabar siūloma keisti visą stovą, nors visiškai pakaktų sutvarkyti tą vietą, pro kur bėga vanduo. Name ir taip yra daug problemų - visas rūsys, jeigu tik daugiau palyja, skęsta. Per visus tuos metus rūsyje buvo sudėti tik plastikiniai langai ir daugiau nieko nedaroma. Gal tie langai ir reikalingi, bet tikrai ne pirmo būtinumo reikalas. Dabar bus tik blogiau, nes drėgmė neturės kur išeiti, tad netrukus viskas čia pasidengs pelėsiu. Pirmininkas savavališkai pasididino sau atlyginimą, tačiau kokie jo darbo rezultatai - patys matome“, - priekaištų namo pirmininkui negailėjo J. Valuckis.
Jo teigimu, nors vanduo sunkiasi tik jo bute, visas vienos laiptinės daugiaaukštis gyvena kaip ant parako statinės, mat nedaug trūksta, kad vanduo pasiektų laiptinėje esančią elektros skydinę.
„Jeigu vanduo ir toliau sunksis, gali užlieti ir bendrą elektros skydinę, stovinčią už mano buto sienos, vos pusmetris skiria. Tada turėsime dar didesnių problemų nei mano virtuvės apibėgusios sienos“, - baiminosi J. Valuckis.
Kniaudiškių gatvės 16-ojo namo pirmininkas Vytautas Juodis „Sekundei“ teigė, kad avarinė tarnyba išvalė kanalizacijos stovą, tačiau tai nepadėjo pašalinti problemos.
„Problema yra virtuvės stovas. Kai jis užsikemša, pradeda sunktis vanduo. Avarinė tarnyba išvalė visą stovą nuo stogo iki rūsio, tačiau akivaizdu, kad tai nepadėjo pašalinti vandens tekėjimo problemos, nors viršutiniuose butuose ir gedimų, dėl kurių į J. Valuckio butą veržiasi vanduo, nėra. Gal vamzdžiai jau seni, apsineša riebalais. Pats viršutinių aukštų gyventojams daviau druskos rūgšties stovui valyti, bet ši priemonė laikina.
Jo teigimu, priekaištai, kad jis nesprendžia avarinės situacijos, nėra pagrįsti. Namas neturi administratoriaus, kad darbai visiems pigiau atsieitų, visus namo reiklus sprendžia tik jis vienas, tačiau J. Valuckis visuomet yra kažkuo nepatenkintas. Įvykus avarinei situacijai iš karto buvo užsuktas vanduo, iškviesti avarinės tarnybos specialistai, tačiau likviduoti avarijos padarinius reikia daugiau laiko.
„Mūsų namas baigtas statyti 1989 metais, bet nuo to laiko vamzdynai nebuvo keisti. Visoje Lietuvoje su tokia pačia problema susiduria daugybė daugiabučių, mes ne vieninteliai, kurie turės keisti vandens stovus. Tačiau tik vienas J. Valuckis taip reaguoja į šią situaciją“, - kalbėjo V. Juodis.
Pasak namo pirmininko, J. Valuckis visuomet aštrina situaciją ir asmeniškai jam žeria priekaištus dėl neveiklumo, vis pabrėždamas, kad už tai gauna atlygį. Nors, pasak V. Juodžio, atlygis nėra didelis, darbo krūvis - didžiulis.
„Name bėdų daugybė ir už viską atsakau aš, kad gyventojams reikėtų pigiau mokėti už namo priežiūrą. Tačiau kai kuriems žmonėms mano darbas neįtinka ir jie visur mato tik blogybes. Bendrauti žmogiška kalba su ponu J. Valuckiu sunkiai sekasi - jis nuolat konfliktuoja ar rėkia.
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Lauraitienė teigė, kad nors dar dažnai pasitaiko situacijų, kai daugiabučių gyventojai dėl įvairių problemų kreipiasi į juos, nei Savivaldybė, nei žiniasklaida už juos avarijos nelikviduos.
Jei namas neturi administratoriaus, visą ūkį prižiūri bendrijos rinktas pirmininkas. Jeigu šis nereaguoja ar jo tuo metu nėra, neatidėliotinų darbų gali imtis ir namo valdyba.
„Daugiabučio bendrija turi arba pati organizuoti namo techninę priežiūrą, arba samdytis administratorių. O jeigu yra tokia avarinė situacija, kviestis avarinę tarnybą. Susimokėjus atitinkamą mokestį, bus likviduotos avarijos priežastys. Savivaldybė tik prižiūri, ar pagal visus teisės aktus namų administratoriai ar bendrijų pirmininkai atlieka savo funkcijas.
„Civiliniame kodekse numatyta, kad daugiabutį eksploatuojančios tarnybos pareigūnai turi teisę užeiti į gyventojų butus, nes juose yra bendro naudojimo vamzdžiai ir kita inžinerinė infrastruktūra. Tačiau jeigu gyventojai neįsileidžia, visuomet yra teisinis kelias. Visas daugiabutyje kylančias problemas turi spręsti patys namo gyventojai, už juos niekas nieko nepadarys,“ - sakė V. Lauraitienė.
Vandens Stovų Keitimas Daugiabutyje: Teisiniai Aspektai
Daugiabučiuose namuose, kur dalis turto yra nuosava, o dalis - bendra, dažnai kyla klausimų dėl remonto darbų apmokėjimo ir atsakomybės. Vienas dažniausių klausimų - stovų keitimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisingai pakeisti stovą bute, atsižvelgiant į įstatymus ir praktinius patarimus.
Kada Reikalingas Stovo Keitimas?
Namuose naudodami šiltą ir šaltą vandenį apie jį prisimename tik tuomet, kai jis dingsta dėl vykdomų hidraulinių bandymų ar įvykusios avarijos. Iš anksto nesuplanuotas vamzdynų būklės įvertinimas ir neatlikti jo tvarkymo darbai neretai atsisuka prieš gyventojus ne tik laikinu vandens tiekimo sutrikimu, bet ir dideliais nuostoliais turtui dėl vamzdyno avarijos.
Seni šilto ir šalto vandens vamzdynai gali bet kada pratrūkti, užpilti butus bei kitas daugiabučio namo patalpas ir padaryti didelės žalos turtui. Įvykus avarijai laikinai užsukamas vanduo. Nors didžioji dalis tokio tipo avarijų lokalizuojamos per 1-4 valandas, pasitaiko atvejų, kuomet avarija nutinka bute, kuriame nėra gyvenama, arba patalpų savininkas negali greitai įleisti avarinius darbus atliekančių darbuotojų.
Daugiabučio namo vandens vamzdynais atiteka vanduo, kurį geriame, naudojame maistui ruošti, prausiamės. Lietuvos miestuose vamzdynais tekantis vanduo yra kokybiškas ir jį gerti galima tiesiai iš čiaupo.
Visuose senos statybos daugiabučiuose namuose yra sumontuotas metalinis vamzdynas, kuris tarnauja apie 30 metų. "Svarbu vamzdyno keitimą susiplanuoti iš anksto ir taip ne tik apsisaugoti nuo galimos avarijos, bet ir pasiruošti šiems darbams. Keičiant vamzdynus gyventojai žino, kokiomis valandomis name nebus vandens, taip pat gali susiderinti rangovo įleidimo į butą klausimą. Taip pat labai svarbu, kad planinis vamzdyno keitimas paprastai gyventojams kainuoja mažiau, nei skubus vamzdyno keitimas jau įvykus avarijai," - sako G. Stanišauskas.
Dažnas mitas, kad nuotėkų vamzdynų daugiabučiuose keisti nereikia, nes ji pagaminti iš ketaus ir tarnaus amžinai. Visgi, ketaus nuotėkų vamzdynai taip pat iš vidinių sienelių apsineša buitinėmis nuotėkomis, jų diametras taip pat susiaurėja, o nuotekos nenuteka taip, kaip turėtų. Net jei ketaus nuotekų vamzdynas iš išorės atrodo gerai, tarpinės tarp tokio vamzdynų jungčių dažniausiai būna susidėvėjusios ir negali užtikrinti reikiamo sandarumo.
"Senų daugiabučių gyventojams rekomenduojama pasikeisti nuotėkų vamzdyną į šiuolaikišką plastikinį, kuris neleidžia kauptis nešvarumams, taip užtikrindamas gerą pralaidumą ir funkcionavimą. Daugiabučio namo administratorius ne rečiau kaip du kartus per metus turi organizuoti periodinę pastato techninės būklės apžiūrą, kurios metu įvertinamas ir namo vamzdynas. Gyventojams pageidaujant ar esant poreikiui taip pat gali būti atliekama specializuota vamzdynų apžiūra. Jeigu vamzdynų būklė nėra avarinė, tačiau nustatomas jų reikšmingas susidėvėjimas, paprastai daugiabučio namo administratorius siūlo gyventojams vamzdyno keitimo darbus, kuriems būtinas daugumos gyventojų pritarimas.
Pasak G. Stanišausko avarinis nuotėkų atkimšimas su specialia įranga gyventojams kainuoja papildomai. Dažnu atveju, avarijos likvidavimo išlaidos yra didesnės, nes avarijos įvyksta po darbo valandų ar švenčių dienomis. Be to, kuo vamzdynas senesnis, tuo dažniau tenka vykti avarinei tarnybai ir tuo labiau didėja papildomos gyventojų išlaidos. Sudėtingesniais atvejais tenka samdyti specializuotas įmones su aukšto slėgio hidrodinamine mažina, nes su paprastais elektriniais gyvatukais avarinės tarnybos darbuotojams senų nuotėkų vamzdynų išvalyti nepavykta.
"Visi vamzdynai nuo bendro namo įvado iki privataus buto skaitiklio yra bendrieji namo vamzdynai, už kuriuos atsako daugiabučio namo butų savininkai bendrai. Nuo buto skaitiklio per butą einantys vamzdynai yra buto savininko atsakomybės ribose," - pažymi G. Stanišauskas.
Avarijų Priežastys ir Prevencija
Santechnikas atkreipia dėmesį į tai, kad šiai dienai rinkoje galima rasti galybę įvairios santechninės įrangos, nuo pigios iki itin brangios. „Paimkime elementarius maišytuvus: jie, kaip žinoma, jau seniai jungiami lanksčiąja jungtimi, dar vadinama žarnele. Pigus daiktas galbūt atrodo gražiai, bet negali būti geras. Dėl pigumo nukenčia pati medžiaga, iš kurios jis padarytas. Tos pačios lanksčios jungtys gali būti gaminamos iš nekokybiškos medžiagos ir, galų gale, dėl tokių įrenginių įvyksta nelaimės. Dažniausia priežastis ir yra trūkusios žarnelės“, - aiškina santechnikas.
Anot jo, žarnelė turėtų būti keičiama kas du metus, jei gamintojas nenurodė kitaip. Vis dėlto, Darius pastebi, kad vartotojai dažnai to visiškai nepaiso. Santechnikas pastebi ir daugiau priežasčių, kodėl butuose kyla avarijos. Viena iš jų - tai seni, dar tarybinių laikų vamzdžiai, nuo kurių dažnai net ventilis (uždaromoji armatūra) nukrenta, nes yra surūdijusi.
Santechnikas Antanas Tatarenko taip pat sutinka, kad butai dažniausiai pradeda plaukti dėl to, nes žmonės laiku neprižiūri santechnikos - vamzdžių, ventilių ir jų sujungimų. Anot jo, nebūtina būti santechniku, kad numatytum gresiančią nelaimę.
„Paprastas žmogus, kaip ir bet kuris kitas, gali tai numatyti. Problema, kad kai žmonės išvažiuoja atostogų, neuždaro savo bute ventilių. O tai daryti išvykus ilgam iš savo buto ar namo yra tiesiog būtina“, - teigia A. Tatarenko.
Anot jo, dažnas mūsų pernelyg mažai dėmesio skiriame santechnikai, todėl vėliau susiduriame su nuostolingais padariniais. „Sulyginsiu santechnikos mazgus su mūsų organizmu arba su mašina. Žmogus prižiūri savo kūną profilaktiškai lankydamasis pas gydytojus, taip pat žmogus, mylintis savo mašiną, važiuoja porą kartų į metus pasitikrinti ją autoservise. Taip reikia elgtis ir su santechnika ir pačiam prižiūrėti mazgus“, - teigia A. Tatarenko.
Santechniko teigimu, dėl užlieto buto gali nukentėti visi po juo esantys butai. „Aišku, tai priklauso nuo to, kaip pastatytas namas, kokie namo blokų sujungimai, kur trūko vamzdis, ar tame bute padaryta hidroizoliacija. Jei ji padaryta, butai apačioje gali išvis nenukentėti. Žala priklauso nuo to, kurioje vietoje trūko vamzdžiai ir į kurią pusę tekės vanduo. Vanduo bėga ten, kur jam patogiau - kur yra nuolydis ir plyšiai. Tam įtakos turi namo konstrukcijų kokybė“, - aiškina jis.
A. Tatarenko pastebi, kad statistiškai dažniau santechnikai gauna iškvietimus į senos statybos namus. Jis aiškina, kad taip yra dėl to, nes šiuose namuose sumontuoti seni vamzdžiai, kurių nauja namo administracija neprižiūri taip, kaip reikia. Dar viena jo pastebima problema - vyresnio amžiaus žmonės neturi galimybės pakeisti savo vamzdynų, o dėl to įvyksta nelaimės.
„Dažniausia užlietų butų žala - pakeltas laminatas, nuplaukę dažai nuo sienų, užlieta technika, elektros instaliacija. Baisiausia būna tai, kad užliejama viskas, ką žmonės taupė visą gyvenimą, jų visas turtas būna sugadintas. Blogiausia, kai žmonės neturi draudimo butui ir reikia kviestis komisijas, kad įvertintų žalą, po to vyksta teismo procesai, kurie trunka ne vieną mėnesį. Dėl užlieto buto žmonės praranda sveikatą ir pinigus tik dėl to, kad laiku nepasirūpino draudimu“, - teigia A. Tatarenko.
Anot santechniko, pirmas žingsnis, kurį reikėtų padaryti grįžus į užlietą butą - išjungti elektrą. Elektra atsijungia koridoriuose, elektros skydinėje. Kiekvienas privatus namas turi atskirą skydinę. Tuo būtina pasirūpinti grįžus į užlietą butą“, - perspėja A. Tatarenko.
Teisiniai Aspektai ir Atsakomybė
Atsakydama į skaitytojo klausimą priminsiu, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga, įskaitant šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio bei kanalizacijos vamzdynus, bendrojo naudojimo vandens stovus.
Kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas bendrojo naudojimo objektus privalo tinkamai prižiūrėti, remontuoti bei kitaip tvarkyti. Tai reiškia ir tai, kad kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas privalo apmokėti išlaidas, kurios yra būtinos bendrojo naudojimo objektui išlaikyti bei išsaugoti.
Skaitytojas nedetalizavo, ar bendrojo naudojimo objektų administratorius yra gavęs specialistų apžiūros aktus ir išvadas dėl reikalingų atliktų darbų pobūdžio bei darbų atlikimo tvarkos, ar tai tik subjektyvi daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus nuomonė. Pažymėtina, kad atsiradus poreikiui keisti vandens stovus, visų pirma, turėtų būti priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl tokių darbų atlikimo ir tam reikalingų išlaidų apmokėjimo.
Tačiau tam, kad butų ir kitų patalpų savininkai galėtų priimti labiausiai jų interesus atitinkantį sprendimą, butų ir kitų patalpų savininkai turėtų būti supažindinti ne tik su atliktų apžiūrų aktais, bet ir su specialistų išvadomis bei rangovų pasiūlymais. Būtent tik įvertinus šiuos dokumentus būtų galima nustatyti, kokiu būdu gali būti atlikti vandens stovų keitimo darbai.
Šiuo konkrečiu atveju, neturint duomenų, ar egzistuoja objektyvi galimybė skaitytojo daugiabučiame gyvenamajame name atlikti vandens stovų keitimo darbus iš laiptinės pusės, neįmanoma atsakyti, ar bendrojo naudojimo objektų administratorius pagrįstai reikalauja butų ir kitų patalpų savininkų leisti tą daryti per butus.
Vis tik, jeigu minėta objektyvi galimybė neegzistuoja, skaitytojas, kaip bendrojo naudojimo objekto savininkas, neturi teisės neleisti jo bute atlikti vandens stovo keitimo darbus. Svarbu žinoti, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, todėl ir butų bei kitų patalpų savininkų teisė taip pat gali būti ribojama tam tikrais atvejais.
Vienas tokių - Civiliniame kodekse numatyta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jų butuose ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą.
Pažymėtina, jog skaitytojas, įsigydamas butą su jame esančia bendrojo naudojimo inžinerine įranga, tapo šios įrangos bendraturčiu ir tokiu būdu prisiėmė minėtą pareigą. Atitinkamai, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareiga - užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus.
Taigi, jeigu paaiškėtų, kad galimybių atlikti vandens stovo keitimo darbus per laiptinę nėra, skaitytojui atsisakius įsileisti į savo butą įgaliotus asmenis, bendrojo naudojimo objektų administratorius turėtų teisę teisme pareikšti ieškinį skaitytojo atžvilgiu, reikalaujant įpareigoti skaitytoją netrukdyti įgaliotiems asmenims patekti į skaitytojui nuosavybės teise priklausantį butą, atlyginti patirtus nuostolius, jeigu tokie buvo patirti, ir/ar priteisti iš skaitytojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paminėtina, kad tinkamai eksploatuoti bei išsaugoti daugiabučius namus yra ne tik privatus daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl esant objektyviai būtinybei pakeisti vandens stovus per laiptinę, skaitytojas, neleisdamas savo bute atlikti reikalingus darbus, rizikuoja sukelti žalos tretiesiems asmenims, kurią vėliau gali tekti atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
Apibendrinant, prieš priimant sprendimą neįsileisti įgaliotų asmenų į savo butą vandens stovo keitimo darbams atlikti, rekomenduotina pasidomėti, kokios yra specialistų išvados dėl reikalingų atlikti darbų pobūdžio. Nesant objektyvios galimybės pakeisti vandens stovus per laiptinę, bendrojo naudojimo objektų administratorius, vykdydamas jam įstatymo priskirtas funkcijas prižiūrėti daugiabučio namo inžinerines sistemas, turi teisę reikalauti patekti prie inžinerinių įrenginių, o daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai neturi teisės neleisti jų butuose atlikti vandens stovo keitimo darbus, jeigu jie yra reikalingi.
Dėl būdo, kaip atlikti bendrojo naudojimo objekto atnaujinimą ir remontą pasako specialistai. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo.
Konfliktinės Situacijos ir Jų Sprendimas
Vyras baiminasi, kad jeigu ir toliau nebus imamasi priemonių, visas daugiabutis liks be elektros, o namus padengs pelėsis. Namo pirmininkas tikino, kad problema yra sprendžiama, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi, nes kai kurie daugiabučio gyventojai tiesiog neįsileidžia ekstremalią situaciją tvarkyti pasiryžusių avarinės tarnybos specialistų.
Kaip „Sekundei“ pasakojo Kniaudiškių gatvės 16-uoju numeriu pažymėto daugiabučio gyventojas, maždaug prieš tris savaites virtuvėje, kur eina kanalizacijos bei šalto ir karšto vandens stovai, pro lubas pradėjo sunktis vanduo. Jis apliejo dalį sienos, lubas. Dėl drėgmės perdegė šalia einantys elektros laidai. Virtuvėje jau kuris laikas nėra elektros, kol kas veikia tik kištukiniai lizdai, tačiau šeima, baimindamasi dėl savo gyvybės, arčiausiai aplietos sienos esančiaisiais naudotis vengia.
„Problema prasidėjo jau prieš dvejus metus, bet tada tik rasodavo vieta, kur eina vamzdžiai. Tąkart viršutinio aukšto gyventojai pareiškė, kad neleis griauti sienos, kad būtų galima prieiti prie vamzdžių, nes jie pasidarė remontą. Pagal projektą nebuvo galima aklinai uždengti vamzdžių, jie privalėjo įstatyti dureles. Taip savivaliauti negalima, bet tąkart viskas taip ir buvo palikta. O prieš tris savaites vanduo jau pradėjo veržtis pro sienas. Žmona pasakojo, kad pajuto svilėsių kvapą ir įvyko sprogimas - trumpasis jungimas“, - pasakojo J. Valuckis.
Nors buvo iškviesta avarinė tarnyba, situacija nebuvo išspręsta. Atėję į jo butą santechnikai patikrino, ar neužsikišęs kanalizacijos stovas, nors vanduo bėga iš viršutinių aukštų. Savininko manymu, reikėtų tiesiog išmušti skylę viršuje ir sutvarkyti. Labiausiai tikėtina, kad problema kilo išsišakojimo vietoje.
Tačiau viršuje gyvena nuomininkai, kuriems nelabai rūpi iškilusi avarinė situacija.
Kniaudiškių gatvės 16-ojo namo pirmininkas Vytautas Juodis „Sekundei“ teigė, kad avarinė tarnyba išvalė kanalizacijos stovą, tačiau tai nepadėjo pašalinti problemos. Rūpesčių sukėlė ir tai, kad nors laiptinėje buvo iškabinti skelbimai, jog gyventojai privalo įsileisti avarinės tarnybos darbuotojus, gyventojai durų neatidarė, tad visus darbus teko nukelti į šeštadienį, kai dauguma gyventojų buvo namuose.
Jo teigimu, priekaištai, kad jis nesprendžia avarinės situacijos, nėra pagrįsti. Namas neturi administratoriaus, kad darbai visiems pigiau atsieitų, visus namo reiklus sprendžia tik jis vienas, tačiau J. Valuckis visuomet yra kažkuo nepatenkintas. Įvykus avarinei situacijai iš karto buvo užsuktas vanduo, iškviesti avarinės tarnybos specialistai, tačiau likviduoti avarijos padarinius reikia daugiau laiko. Vien kosmetinių patvarkymų neužteks.
„Mūsų namas baigtas statyti 1989 metais, bet nuo to laiko vamzdynai nebuvo keisti. Visoje Lietuvoje su tokia pačia problema susiduria daugybė daugiabučių, mes ne vieninteliai, kurie turės keisti vandens stovus.
Pasirengimas ekstremalioms situacijoms – daugiaaukščiai butai
tags: #sprogimas #kniaudiskiu #daugiabutyje