Daugumoje nerenovuotų ir iki 1993 m. pastatytų daugiabučių yra įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos. Kadangi jose vanduo į radiatorius atiteka ir juos palieka tuo pačiu vamzdžiu, šiose senų būstų sistemose nėra įmanoma įrengti termoreguliatorių ir su jų pagalba kambariuose nustatyti norimos temperatūros. Taip pat atgyvenusios šildymo sistemos susiduria su išbalansavimo problema. Nemodernizuotos sistemos pasižymi neefektyviu šilumos paskirstymu, lemiančiu netolygų jos keliavimą į butus, tad daliai butų gyventojų žiemą tenka praverti langus, kitai - jungti elektrinius radiatorius.
Šildymo sistemų pasirinkimo galimybės renovuojant daugiabutį
Daugiabučius renovuoti pasiryžę gyventojai turi kelias skirtingas galimybes, kaip atnaujinti šildymo sistemą. Todėl prieš būsto atnaujinimą, vertėtų išklausyti visus specialistų pasiūlymus ir pasitikėti jų rekomendacijomis, tačiau galutinis sprendimas priklauso tik nuo pastato gyventojų.
Platus šildymo sistemų spektras:
- atnaujinti dabartinę vienvamzdę sistemą,
- pakeisti ją į dvivamzdę,
- rinktis iš kitų dviejų: daliklinės ir kolektorinės šildymo sistemos.
Vienvamzdės sistemos modernizavimas
Pirmoji galimybė - modernizuoti vienvamzdę sistemą. Tai kainuotų nedaug, tačiau naudojant senos šildymo sistemos įrangą išlieka avarijos tikimybė, o savavališkai gyventojų įgyvendinami pokyčiai bute išbalansuoja sistemą ir pakeičia vandens temperatūrą kitiems gyventojams.
Dvivamzdės sistemos įrengimas
Kita priemonė, dažniausiai naudojama namuose, kurių vamzdynai prakiurę ar visiškai susidėvėję - dvivamzdė sistema.
Dvivamzdės šildymo sistemos modernizavimas
Daliklinė šildymo sistema
Daliklinėje šildymo sistemoje specialūs dalikliai yra sumontuojami ant visų daugiabučio kambariuose esančių radiatorių, taip užtikrinant tikslų sunaudojamos energijos paskirstymą. Jo veikimo principas - paprastas. Pirmiausia pritvirtintas prietaisas nustato radiatoriaus išskiriamą šilumos kiekį pagal jo paviršiaus temperatūrą. Tuomet daliklis perduoda kaupiamus duomenis į name įrengtą tarpinę stotelę, paskui - į šilumos punkte esantį duomenų surinkimo bloką ir galiausiai į šilumos tiekėjo duomenų centrą. Jame gaunama informacija yra apdorojama, o pastate suvartotas šilumos energijos kiekis paskirstomas atskiriems butams, atsižvelgiant į gautus duomenis. Tokiu būdu užtikrinamas tikslus suvartotos šilumos energijos paskirstymas, išvengiama nesusipratimų dėl šildymo sąskaitų.
Kolektorinė sistema
Kolektorinė sistema veikia kiek kitaip, o ją dažniausiai renkasi mažesnių daugiabučių gyventojai, nes net penkių ar devynių aukštų gyvenamuosiuose namuose ją įrengti yra sudėtinga. Šioje sistemoje visi kiekvieno buto radiatoriai yra sujungiami tarpusavyje, o butas prijungiamas prie vieno stovo, esančio laiptinėje. Tokią inžinerinę sistemą įsirengę butų savininkai galės ne tik reguliuoti norimą patalpų temperatūrą, bet ir atskirame skaitiklyje matyti savo buto energijos sąnaudas.
Termoreguliatoriai: komfortą užtikrinanti priemonė
Radikaliai transformavus pasenusią daugiabučio šildymo sistemą, ant radiatorių gali būti įrengiami termoreguliatoriai. Jais buto gyventojai gali nustatyti į radiatorių patenkančio karšto vandens kiekį ir tokiu būdu, pagal pageidaujamą kambario temperatūrą ar finansines galimybes, palaikyti pastovią patalpų temperatūrą. Ši priemonė yra ir puikus būdas sutaupyti. Pavyzdžiui, temperatūrą galima sumažinti tuose kambariuose, kuriuose praleidžiama mažiau laiko, tai galima daryti ir naktį ar išvykstant iš namų atostogauti. Tiesa, bent jau minimalią temperatūrą kiekviename kambaryje užtikrinti yra būtina, nes šilumą per daug tausojantys gyventojai gali susidurti su nepageidaujamomis problemomis, pavyzdžiui, pelėsiu.
Radiatorių keitimas
Kartu su šildymo sistema, gyventojai turi galimybę atnaujinti ir savo radiatorius. Dėl didelio vandens kiekio, pagal senus reikalavimus gaminti radiatoriai yra labai griozdiški, užima daug vietos. Nors kartais juos užtenka tik praplauti, tačiau pasitaiko atvejų, kai radiatorius dėl jų susidėvėjimo būtina keisti. Modernūs radiatoriai yra tiksliau reguliuojami ir užtikrina efektyvesnį energijos naudojimą, reikiamą šilumos spinduliavimą į aplinką.
Šilumos taupymo patarimai
Gyventojų sąmoningumas šilumos sutaupymą daugiabučiuose gali sumažinti net iki 20 proc. Siūlomus veiksmus paprasta įgyvendinti, nedaug kainuoja.
- Užsandarinkite langus.
- Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos užsandarinkite silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis.
- Įstiklinkite balkonus ir lodžijas.
- Šilumos srautą pro langą galima sumažinti, įstačius papildomą stiklą ar skaidrią plėvelę tarp stiklų.
- Prieškambario, laiptinės ir kitų šaltų patalpų duris laikykite uždarytas.
- Žiemą nakčiai nuleiskite pakeliamas žaliuzes.
- Būsto šildomose patalpose už radiatorių įrenkite šilumą atspindinčius ekranus.
- Pritvirtinus lentyną virš radiatoriaus, šilto oro srautas nukryps į kambario vidų, užuot kilęs tiesiai iki lubų.
- Neuždenkite radiatorių užuolaidomis.
- Didelių gabaritų baldus statykite prie išorinių sienų - taip sudarysite papildomą sienų šilumos izoliaciją.
Šilumos paskirstymo metodas Nr. 6
Pažymėtina, kad tam atvejui, kai daugiabučiuose namuose ant radiatorių įrengiami šilumos dalikliai, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba yra sukūrusi name sunaudoto šilumos kiekio paskirstymo metodą, kuriam suteiktas numeris Nr.6. Šiuo straipsniu gyventojams, kurių daugiabučiuose namuose ant radiatorių įrengti šilumos dalikliai, norime akcentuoti name sunaudoto šilumos kiekio paskirstymo pagal metodą Nr.6 teisingo naudojimo svarbą. Gyventojams primename, kad toks metodas buvo sukurtas ir patvirtintas dar 2005 metais, tačiau nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nebegalioja šilumos paskirstymo metodo taisyklė, kai gyventojai galėjo pasirinkti kiek šilumos atskirti padalinimui butams, o kiek pastato bendroms reikmėms (laiptinėms, rūsiams, palėpėms ir kt.).
Vadovaujantis šiuo metu galiojančia šilumos paskirstymo metodo Nr.6 redakcija, nuo viso name patalpų šildymui sunaudoto šilumos kiekio, bendroms reikmėms atskiriama:
- 18 proc. (kai laiptinėse įrengti šildymo prietaisai, prijungti prie pastato šildymo sistemos),
- 10 proc., kai laiptinėse šildymo prietaisai teisėtai atjungti.
Visas kitas šilumos kiekis patalpų šildymui paskirstomas butams, vadovaujantis ne tik ant radiatorių įrengtų šilumos daliklių rodmenimis, bet kitais metode Nr.6 numatytais namo, radiatorių, vamzdynų ir jų dalių, buto padėties ir kitais duomenimis, bei metode Nr.6 numatytais koeficientais.
Vartotojus informuojame, kad pagal teisės aktus patalpų oro temperatūra, kai sistemoje įrengti dalikliai, daugiabutyje negali būti žemesnė, nei +16⁰C, todėl ir termostatai žemesnės temperatūros nustatyti neleidžia. Jei vis tik šildymo prietaisą pavyksta išjungti ir ant radiatoriaus įrengtas daliklis nerodys šilumos sunaudojimo, nebus taip, kad už patalpų šildymą nereikės mokėti. Tokiose patalpose oro temperatūra nesusilygins su lauko oro temperatūra, nes jas šildys iš kaimyninių šildomų patalpų per atitvaras gana intensyviai sklindanti šiluma. Tai įvertinta, kuriant šilumos paskirstymo metodą Nr.6 - numatyta vadinamoji netolygaus šildymo sąlyga.
Šilumos energijos nuostoliai pastate
Šilumos energijos nuostolius pastate galime įvertinti taip:
- pro sienas prarandame apie 35%,
- pro langus - 37%,
- pro stogą - 15%,
- pro rūsio perdangą - 13% šilumos.
Jeigu Jūsų buto kvadratinio metro šildymui suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį yra 25 kWh ir daugiau, rekomenduojame rimtai apsvarstyti galimybę renovuoti pastatą, nes tai yra vienintelis kelias gerokai sumažinti šilumos nuostolius.
tags: #ka #rodo #bute #ant #radiatoriaus #pakabintas