Šis straipsnis atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. 5 straipsnis.
Viešųjų pirkimų procese itin svarbu teisingai nustatyti numatomą pirkimo vertę, kad būtų pasirinkta tinkama pirkimo rūšis ir užtikrintas teisėtas bei efektyvus lėšų panaudojimas. Šiame straipsnyje aptarsime numatomos pirkimo vertės apibrėžimą, skaičiavimo metodus ir svarbiausius aspektus, remiantis Viešųjų pirkimų įstatymu (VPĮ) ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) metodinėmis rekomendacijomis.
Iš anksto nustatytas pridėtinių išlaidų tarifas (kas tai yra ir kaip jį apskaičiuoti)
Numatomos Pirkimo Vertės Skaičiavimo Taisyklės
Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo būdus nustato VPĮ 5 straipsnis, jų taikymą detalizuoja Pirkimo vertės metodika. Numatoma pirkimo vertė yra skaičiuojama iki pirkimų procedūrų pradžios, t. y. tais atvejais, jeigu pirkimui skirtų lėšų suma yra nurodyta pirkimo dokumentuose, tai ši suma negali būti keičiama.
VPĮ 5 straipsnis nustato, kaip skaičiuojama numatoma pirkimo vertė:
- įtraukiant visas mokėtinas (nepriklausomai nuo finansavimo šaltinių) sumas be pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM).
- įtraukiant visas pirkimo sutarčių pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes, kurios turi būti aiškiai numatytos pirkimo dokumentuose.
Atnaujinimo galimybė apibrėžiama kaip pirkimo dokumentuose numatoma galimybė atlikti atskirą pirkimą dėl darbų ar to paties tipo prekių ar paslaugų, sudarant naują pirkimo sutartį.
Pagrindiniai principai skaičiuojant numatomą pirkimo vertę:
- Įtraukti visas mokėtinas sumas be PVM: Tai reiškia, kad reikia įvertinti visus galimus finansavimo šaltinius ir įtraukti juos į skaičiavimą.
- Atsižvelgti į pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes: Jei pirkimo dokumentuose numatytos galimybės pratęsti sutartį ar įsigyti papildomų prekių/paslaugų, šios galimybės turi būti įvertintos.
Perkančioji organizacija, nustatydama pirkimo objekto apimtį, pirkimo sąlygose turi teisę nurodyti tiek tikslų kiekį, tiek ir orientacinį kiekį, taip pat teisę įsigyti didesnį ar mažesnį kiekį, priklausomai nuo savo poreikio. Dėl šios aplinkybės perkančioji organizacija, nustatydama numatomą pirkimo vertę, privalo įskaičiuoti visas sumas, t. y. Perkančioji organizacija nustato, kad ketina įsigyti preliminarų prekių kiekį ir vertina, kad gali būti įsigyjama 15 procentų daugiau arba mažiau prekių negu numatytas preliminarus kiekis. Be to, VPĮ 71 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta galimybė papildomai pirkti iš to paties tiekėjo, t. y.
Pirkimo Rūšies Parinkimo Teisėtumas
Už pirkimų rūšies parinkimo teisėtumą ir teisingumą atsakinga pirkimą vykdanti perkančioji organizacija. Tai reiškia, kad, pasirinkdama pirkimo rūšį, perkančioji organizacija privalo įsitikinti, jog numatoma pirkimo vertė neviršys VPĮ leidžiamos maksimalios supaprastintų pirkimų ribos, t. y.
Būtina nesutapatinti numatomos pirkimo vertės, kuri, kaip minėta, skirta nustatyti pirkimo rūšį ir maksimalios pirkimui skiriamos lėšų sumos. Numatoma pirkimo vertė visais atvejais turi būti nustatyta, tačiau maksimali pirkimui skiriama lėšų suma iš anksto gali būti nenustatoma. Gali būti tokių atvejų, kai numatoma pirkimo vertė sutampa su maksimalia pirkimui skiriama lėšų suma, tačiau taip pat perkančioji organizacija gali maksimalią pirkimui skiriamą lėšų sumą nustatyti didesnę.
Numatoma pirkimo vertė yra tai, ką perkančioji organizacija teoriškai turi sumokėti pagal sudarytą pirkimo sutartį (faktinė suma, vykdant pirkimo sutartį, nuo perkančiosios organizacijos numatytos pirkimo vertės gali skirtis dėl tiekėjo siūlomos konkurencingesnės kainos, ne viso kiekio įsigijimo ar dėl pirkimo sutarties pakeitimo).
Nustačius, kad visų tiekėjų pasiūlymų kainos viršija nustatytą numatomą pirkimo vertę, jeigu tiekėjų pasiūlymų kainos yra tiek didesnės, jog perkančioji organizacija turi pakeisti pirkimo rūšį (vietoj mažos vertės pirkimo turi vykdyti supaprastintą pirkimą ar vietoj supaprastinto pirkimo turi vykdyti tarptautinės vertės pirkimą), tuomet perkančioji organizacija neturi teisės vykdyti derybų su tiekėjais tam, kad būtų sumažintos pasiūlymų kainos.
Tačiau, kai tiekėjai pateikia pasiūlymus, kurių kainos yra mažesnės ir būtų galima vykdyti paprasčiau reguliuojamą pirkimą (vietoje tarptautinio pirkimo galima vykdyti supaprastintą pirkimą), perkančioji organizacija neturi teisės nutraukti vykdomo pirkimo tik dėl netinkamo pirkimo rūšies pasirinkimo.
Pirkimo Objekto Skaidymas
VPĮ 5 straipsnio 7 dalis nustato bendrąją taisyklę, kad, tuo atveju, kai pirkimo objektas yra skaidomas į dalis, kurių kiekvienai sudaromos atskiros pirkimo ar preliminariosios sutartys, arba atskirus pirkimus (detaliau žiūrėti VPĮ 28 straipsnio komentarą), numatoma pirkimo vertė turi būti skaičiuojama, atsižvelgiant į visas tokias pirkimo objekto dalių vertes, t. y. numatoma pirkimo vertė skaičiuojama ne atskirai kiekvienai daliai atskirai, bet kartu, sumuojant visas dalis (ar visus atskirus pirkimus).
Ši taisyklė nepriklauso nuo to, ar sudaroma pirkimo sutartis (pagrindinė sutartis) ar preliminarioji sutartis, taip pat šiai taisyklei neturi įtakos tai, į kelias pirkimo dalis yra suskaidytas pirkimas. - kiekvienai tokiai pirkimo daliai ar atskiram pirkimui turi būti taikomas toks pat teisinis režimas, koks būtų taikomas visam pirkimui, jeigu jo objektas nebūtų sk.
Pažymėtina, kad draudimas skaidyti pirkimą, siekiant išvengti VPĮ nustatytos tvarkos taikymo, yra viena iš fundamentaliųjų pirkimų teisės ir šios srities praktikos taisyklių, kurios nesilaikymas arba pažeidimas yra laikomas šiurkščiu teisės pažeidimu. Nurodyto draudimo nepaisymas lemia absoliutų perkančiosios organizacijos sprendimų, taip pat įgyvendintų pirkimo procedūrų bei sudarytų pirkimo sutarčių neteisėtumą ir negaliojimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad VPĮ 5 straipsnio 3 dalis nereiškia draudimo apskritai pirkimo objekto skaidyti į dalis (detaliau žiūrėti VPĮ 28 straipsnio komentarą). Galimybė skaidyti pirkimo objektą į dalis yra leidžiama, jeigu, kaip minėta, tai nėra dirbtinis skaidymas į dalis, siekiant išvengti VPĮ nustatytos tvarkos taikymo.
Taigi nustatant tokio suskaidyto pirkimo objekto numatomo pirkimo vertę, yra susumuojamos visų pirkimo objekto dalių vertės, t. y. Toks skaidymas laikytinas neteisėtu, kai jis nepagrįstas objektyviais kriterijais ir pažeidžia pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo principus ar neužtikrina racionalaus lėšų naudojimo.
Pavyzdžiai:
- Savivaldybės administracija siekia įsigyti penkis automobilius, kurių kiekvienam planavo skirti iki 40 000 Eur sumą. Bendra numatoma visų automobilių vertė viršija mažos vertės pirkimo vertės ribas, todėl turi būti vykdomas supaprastintas pirkimas.
- Perkančioji organizacija (centrinės valdžios perkančioji organizacija) trims skirtingoms ligoninėms planuoja įsigyti po vieną mobilų rentgenografijos aparatą, kurių kiekvieno vertė 140 000 Eur. Bendra numatoma visų aparatų vertė viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą, todėl turi būti vykdomas tarptautinis pirkimas. Tokie veiksmai laikytini netinkamu pirkimo išskaidymu, kad būtų išvengta tarptautinio pirkimo procedūrų.
Numatomos Pirkimo Vertės Nustatymo Metodai
Pažymėtina, kad paprastai perkančiosios organizacijos pirkimo planus rengia einamiesiems finansiniams metams, o numatomą pirkimo vertę, jeigu planuojamos sudaryti to paties tipo pirkimo sutartys yra reguliaraus pobūdžio arba per tam tikrą laikotarpį numatyta to paties tipo pirkimo sutarties atnaujinimo galimybė, skaičiuoja sumuojant bendrą faktinę to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per pastaruosius 12 mėnesių arba finansinius metus, vertę - vadinamuoju retroaktyviuoju metodu.
Tačiau perkančioji organizacija gali pasirinkti ir kitą metodą numatomos vertės skaičiavimui, kai susumuojama bendrai numatomų to paties tipo pirkimo sutarčių, kurios bus sudaromos (ir dėl kurių sudarymo bus pradėtos pirkimo procedūros) per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo (įskaitant ir numatomos pirkimo sutarties, kurios pagrindu pristatomos prekės ar suteikiamos paslaugos, vertę) - vadinamuoju perspektyviuoju metodu.
Reguliaraus pobūdžio pirkimo sutartis suprantama kaip perkančiosios organizacijos sudaroma pirkimo sutartis, skirta nuolatiniams perkančiosios organizacijos ir (ar) trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti ar įprastinei veiklai vykdyti. Pavyzdžiui, raštinės prekių, valymo paslaugų ir kitų panašių objektų pirkimo sutartys yra reguliaraus pobūdžio, kadangi tokios prekės ir paslaugos yra būtinos įprastai, nuolatinei perkančiosios organizacijos veiklai.
Tuo tarpu, pavyzdžiui, medikamentų pirkimo sutartis dažniausiai bus reguliaraus pobūdžio tik ligoninei ar kitai sveikatos priežiūros veiklą vykdančiai perkančiajai organizacijai, nes bus skirta nuolatiniams poreikiams tenkinti.
Pirkimo sutartis, kurią numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti, suprantama kaip trumpalaikė pirkimo sutartis dėl to paties tipo prekių ar paslaugų, kuri gali būti pakartotinai (iš naujo) sudaroma esant tam tikram laikotarpiui tarp pirkimo sutarčių (pavyzdžiui, kelių mėnesių pertrauka) arba be jokio tarpo tarp jų, t. y. perkančioji organizacija 2025 m. vykdo raštinės prekių pirkimą.
Pavyzdžiai:
- Perkančioji organizacija raštinės prekių pirkimo vertę apskaičiavo vadovaudamasi vadinamuoju perspektyviuoju metodu - per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo (2024 m. liepos 1 d. - 2025 m. birželio 30 d.) ji numato sudaryti pirkimo sutarčių už 64 000 Eur be PVM (30 000 Eur be PVM numatoma išleisti 2024 m., 34 000 be PVM - 2025 m.). Paaiškėja, kad 2025 m. pradžioje reikia įsigyti raštinės prekių už dar 7 000 Eur be PVM. Taigi, planuodamas pastarąjį pirkimą, pirkimo vykdytojas negali nustatyti, kad pirkimo vertė 2025 m. atliekamam raštinės prekių pirkimui bus skaičiuojama retroaktyviuoju metodu, t. y.
- Žinoma, kad per pastaruosius (praėjusius) finansinius 2024 m. ji sudarė 2 raštinės prekių sutartis (reguliarias to paties tipo prekių pirkimo sutartis), kurių bendra vertė 25 000 Eur be PVM. Perkančioji organizacija 2025 m. planuodama įsigyti raštinės prekių:
- įvertina praėjusių finansinių 2024 metų bendrą sutarties (-ių) vertę (25 000 Eur be PVM);
- įvertina pokyčius, kurie atsirado nuo pradinės sutarties sudarymo (kainų ar poreikio padidėjimą/sumažėjimą ir kt.), ir nustato, kad reikalinga pakoreguoti šią vertę ir padidinti ją iki 30 000 Eur be PVM.
- Pavyzdys, kai sumuojama bendra faktinė to paties tipo sutarčių, sudarytų per pastaruosius 12 mėnesių, vertė: perkančioji organizacija 2025 m. rugsėjo mėn. vykdo raštinės prekių pirkimą. Žinoma, kad prieš 11 mėnesių, t. y. 2024 m. spalio mėn. ji sudarė vienerių metų trukmės raštinės prekių pirkimo sutartį už 12 000 Eur be PVM. Šiuo metu perkančioji organizacija ketina įsigyti daugiau raštinės prekių ir jų kiekis turi padidėti 12 proc., lyginant su ankstesne pirkimo sutartimi. Atsižvelgiant į šį pokytį, numatoma pirkimo vertė bus skaičiuojama pagal šią formulę: pradinė pirkimo sutarties vertė (12 000 Eur be PVM) padidinama pagal reikiamą kiekio augimą (12 000 x 12 proc.), todėl numatoma pirkimo vertė bus 13 440 Eur be PVM.
- Jeigu perkančioji organizacija suplanavo, kad pirmasis per finansinius metus biuro baldų pirkimas bus pradėtas kovo 1 d., o pagal šio pirkimo pagrindu sudarytą pirkimo sutartį pirmasis prekių pristatymas numatomas gegužės 1 d., skaičiuodama biuro baldų prekių pirkimo vertę, ji turi sudėti visų nuo gegužės 1 d. iki kitų metų gegužės 1 d. numatomų sudaryti baldų pirkimo sutarčių vertes, įskaitant ir numatomos pirkimo sutarties, kurios pagrindu pirmą kartą pristatomi baldai, vertę. Antrojo pirkimo procedūras per tuos pačius finansinius metus perkančioji organizacija numato pradėti rugpjūčio 1 d., o pirmasis pagal šio pirkimo pagrindu sudarytą pirkimo sutartį prekių pristatymo terminas numatomas spalio 1 d. Tokiu atveju antrojo pirkimo procedūrų pradžioje, skaičiuodama biuro baldų prekių pirkimo vertę, perkančioji organizacija turi sudėti visų nuo spalio 1 d. iki kitų metų spalio 1 d.
Praktinis Pavyzdys ir Teismo Praktika
Perkančioji organizacija vykdė pirkimą apklausos būdu dėl automobilių parkavimo paslaugų teikimo bei sudarė pirkimo sutartį su apklausos laimėtoju. Už paslaugas turėjo atsiskaityti patys stovėjimo aikštelės naudotojai bei perkančioji organizacija kiekvieną mėnesį po 1 000 Eur. Po 3 metų buvo nustatyta, kad naudotojai ir perkančioji organizacija kartu už stovėjimą sumokėjo 300 000 Eur sumą. Kitas tiekėjas, įvertinęs situaciją, kreipėsi į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo neteisėta, kadangi pirkimo sutarties vertė viršijo ne tik mažos vertės pirkimo, bet taip pat supaprastinto pirkimo ribas ir todėl turėjo būti skelbiamas tarptautinis pirkimas.
Numatoma pirkimo vertė apskaičiuotina pagal tai, ką gaus tiekėjas, įvykdęs pirkimo sutartį, tiek tiesiogiai iš perkančiosios organizacijos, tiek netiesiogiai, t. y.
Ką daryti, jei pasiūlymai viršija numatomą vertę?
Perkančioji organizacija (centrinės valdžios perkančioji organizacija) vykdo supaprastintą pirkimą dėl aikštyno žolės priežiūros ir tvarkymo paslaugų bei numato, kad numatoma pirkimo vertė yra 135 000 Eur (ši suma nebuvo išviešinta). Trys tiekėjai pateikė pasiūlymus pirkime, atitinkamai 145 000 Eur, 150 000 Eur, 175 000 Eur. Visos šios sumos viršijo perkančiosios organizacijos nustatytą numatomą pirkimo vertę ir tarptautinės vertės pirkimų ribą.
Jei nustatoma, kad visų tiekėjų pasiūlymų kainos viršija numatomą vertę, perkančioji organizacija neturi teisės derėtis su tiekėjais, kad sumažintų kainas, jei dėl to reikėtų keisti pirkimo rūšį (pvz., pereiti nuo mažos vertės prie supaprastinto pirkimo).
BVPŽ Kodų Svarba
Nors medicinos įrangos remonto ir priežiūros paslaugų (50421000-2) ir laikrodžių remonto ir priežiūros paslaugų (50432000-2) pirmieji trys BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenys sutampa, akivaizdu, kad įprastai tokių paslaugų neteikia vienas tiekėjas, todėl šios paslaugos gali būti nelaikomos to paties tipo paslaugomis.
Nors BVPŽ kodas 92350000-9 - Azartinių lošimų ir lažybų organizavimo paslaugos bei BVPŽ kodas 92360000-2 - Pirotechninės paslaugos pirmieji trys BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenys sutampa, atsižvelgiant į tai, kad šių paslaugų teikimo sritis yra skirtinga, joms teikti reikalingos skirtingos licencijos, šios paslaugos gali būti nelaikomos to paties tipo paslaugomis.
BVPŽ kodas 77100000-1 - Žemės ūkio paslaugos; BVPŽ kodas 77200000-2 - Miškininkystės paslaugos nelaikytinos to paties tipo paslaugomis, nes jų BVPŽ kodo pirmieji trys skaitmenys skiriasi.
Išvados
Tinkamas numatomos pirkimo vertės nustatymas yra esminis viešųjų pirkimų proceso elementas. Jis užtikrina, kad būtų pasirinkta tinkama pirkimo rūšis, laikomasi įstatymų ir skaidriai naudojamos valstybės lėšos. Perkančiosios organizacijos turi atidžiai įvertinti visas galimas išlaidas, atsižvelgti į pirkimo objekto specifiką ir vadovautis VPĮ bei VPT metodinėmis rekomendacijomis.