Šiame straipsnyje nagrinėjami kelių metų senumo įvykiai, susiję su įmonių konglomeratu "Civinity" ir jo sąsajos su žinoma gražuole Vaida Židonyte. Tyrime minima įmonė "Mėnulė". Šiuo metu ji yra bankrutavusi ir likviduota.
Vaida Židonytė
Finansiniai Klausimai ir Mokesčių Inspektorių Tyrimai
Gražuolei V. Židonytei reiškiamos pretenzijos dėl neįmokėtų 11 695 eurų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, o už tai apskaičiuota 6,8 tūkst. eurų delspinigių. Iš viso VMI gražuolei reiškia per 150 tūkst. eurų pretenzijų.
Teismo dokumentuose pažymėta, jog byloje nagrinėjamu atveju ginčo dalyką sudaro 3 443 943,46 lito suma, kurią 2009-2011 m. VMI tyrėjai užfiksavo kaip galimai susijusią su įvairiomis finansinėmis operacijomis. Mokesčių inspektoriai nusprendė šias lėšas įvertinti mokestine ir teisine prasme.
VMI tyrėjams užkliūva ir kitas nuostabą keliantis faktas - 2009 m. sausio 26 d. Esą manekenė grynaisiais į bendrovės sąskaitą įnešė 5,9 mln. litų. Netrukus, 2009 m. sausio 30 d., "Facilities Management" iš kasos išmokėjo 5,9 mln. litų. Šiaulių AVMI dokumentuose minima, jog tiek "Facilities Management", tiek įmonės "Mėnulė" akcininkė yra ta pati "City gold capital limited", iš kurios "Facilities Management" suteiktos paskolos V.Židonytei - 2009 m. gegužės 12 d.
VMI tyrėjams kliūva tai, jog su M. Šiaulių AVMI duomenimis, 2009 m. vasario 2 d. V.Židonytė paskolino įmonei "Facilities Management" 710 tūkst. litų. Sunku įsivaizduoti, į kokias rankines turėtų tilpti 670 tūkst. litų. Toliau bendrovė "Facilities Management" 2009 m. rugsėjo 17 d. Ir tai daryta vėl itin stambiomis grynųjų sumomis. Ši suma V.Židonytei išmokėta iš kasos tą pačią dieną iš įformintų 680 tūkst. litų.
Skaičiuodami į V.Židonytės sąskaitas plaukusius pinigus, tyrėjai konstatavo, jog "Facilities Management" manekenei 2009 m. pavedimu pervedė 681 375 litus ir įformino 670 tūkst. litų. V.Židonytės 2010 m. pajamomis pripažinta 2010 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdos AVMI operatyvaus patikrinimo metu pareiškėja pateikė ranka surašytą laisvos formos paskolos grąžinimo lapą.
"Kaip matyti, pareiškėja negalėjo turėti grynųjų pinigų likučio. 2009 m. gruodžio 22 d. Tokios pinigų sumos išgryninimo iš V.Židonytės pareiškėjos banko sąskaitos 2009 m. gruodžio 22 d. Aiškėja, jog 2010 m. sausio 2 d. V.Židonytė suteikė 345 280 litų paskolą įmonei "Vitės valdos". Ir šį kartą gražuolė turėjo atkaukšėti aukštakulniais su grynųjų pilna didele rankine.
Po dviejų dienų, sausio 4-ąją, V.Židonytė pasirašo preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį be numerio, pagal kurią ji įsipareigojo šios sutarties sudarymo dieną į pardavėjo įmonės "Vitės valdos" atsiskaitomąją banko sąskaitą pervesti 700 tūkst. litų. Ogi 169,78 kv. m bendrojo ploto administracinį pastatą, vertą maždaug 2 mln. litų. Ką perka gražuolė manekenė?
Tačiau tų pačių metų balandžio 20 d. V.Židonytė Mokesčių inspekcijos tikrintojams teigė, jog paskolos "Vitės valdoms" šaltiniu turėjo būti įmonės "Facilities Management" 2009 m. jai grąžinta 1,35 mln. litų. Iš viso V.Židonytė Klaipėdos AVMI teikė tris su D.Jacka sudarytas sutartis, kuriomis manekenei buvęs mylimasis esą paskolino 1,7 mln. litų.
Vertindama V.Židonytės ir D.Jackos galimus paskolinius santykius, VMI nurodo, kad nuo 2010 m. Kaip teismui teigia pati V.Židonytė, Šiaulių AVMI iš viso netikrino D.Jackos iki 2009 m. Klaustukų šioje istorijoje yra ir daugiau.
Teismui pateiktame VMI atsiliepime pažymėta, jog V.Židonytė iš viso iš tokių įmonių kaip "Facilities Management", "Senamiesčio ūkis", "Kretingos butų ūkis", "Vitės valdos", "Debreceno valda", "Green Trust" (iki 2010 m. buvusi "Property entrust"), "Tomvalis" per 2009- 2011 metų laikotarpį yra gavusi 3,444 mln. litų sumą. Taip pat surinktoje medžiagoje pažymima, jog V.Židonytė įformino paskolos sutartis bei nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį su "Facilities Management", sudarė tris paskolų sutartis už 1,7 mln. litų.
V.Židonytė su įmone "Kretingos butų ūkis" įformino 2010 m. balandžio 8 d. daugiau nei 1 mln. litų paskolos sutartį. Manekenė su įmone "Tomvalas" 2010 m. balandžio 8 d. sudarė 100 tūkst. litų paskolos sutartį. "Šios įmonės pareiškėjai pervedė 3,444 mln. litų sumą."
Byloje pažymima, kad V.Židonytė įmonėje "Debreceno NT" nuo 2009 m. gegužės 5 d. Ir tik čia paaiškėja, koks vaidmuo buvo skirtas D.Jackos mylimajai.
Civinity logotipas
"Civinity" ir Jos Priešistorė
Kelerių metų senumo įvykiai veda į šiuo metu jau tikru įmonių konglomeratu tapusią bendrovę "Civinity". Vilniuje "Civinity" valdo įmones "Senamiesčio ūkis" ir "Ozo miestas". Kaune grupei priklauso "Būsto valda". Pati "Civinity" oficialiai užgimė tik 2015 m. lapkričio 24-ąją.
Pati "Civinity" oficialiai užgimė tik 2015 m. lapkričio 24-ąją. Remiantis VMI tyrėjais, M. Ši bendrovė įmonių "Debreceno NT" ir "Debreceno valda" 32,66 proc. Dar daugiau - mokesčių inspektoriai nepripažįsta ir įmonės "Būsto administravimas" pardavimo sandorio. Už akcijų paketą - 24 tūkst. litų. O štai likusias įmonės "Būsto administravimas" 50 proc.
Tris strategines bendroves įmonė "Embelija" perleido už 1,67 mln. litų. Tačiau įforminta, jog iš šios sumos 1,646 mln. litų sumokėta vien tik už įmonės "Būsto administravimas" 50 proc. Taigi net pradinukui kiltų klausimų, ar realu, jog už dvi stambias ir veiklą vykdančias įmones "Debreceno valda" ir "Debreceno NT" tebuvo sumokėta 24 tūkst. litų.
D.Jacka įmonių grupėje "Civinity" eina valdybos nario pareigas ir yra įmonės verslo plėtros vadovas. "Esame viena didžiausių Baltijos šalių pastatų administravimo ir priežiūros bendrovių. Mumis pasitiki tūkstančiai gyventojų, valstybinių įstaigų, ambasadų, universitetų ir kitų klientų. Mes laikomės sąžiningos konkurencijos principų ir stengiamės nuolat tobulinti mūsų bendradarbiavimą su gyventojais ir korporatyviniais klientais.
AB "Civinity" valdybos pirmininką Gintautą Mažeiką pažįstu nuo to laikotarpio, kai jis buvo "PZU Lietuva", "Rytų skirstomieji tinklai", "Alma littera holdingas" ir kitų įmonių vadovas. Jokių verslo ryšių su AB "Civinity" ir jos vadovais neturiu. "LPK vienija viso 58 asociacijas: 51 šakinę, 7 regionines ir 25 neasocijuotus narius. Apie "Civinity" narystę per LPK regionines ar šakines asociacijas man nėra žinoma. Narių priėmimo į LPK tvarka ir sąlygos yra labai aiškiai reglamentuotos LPK įstatuose, kurie viešai skelbiami LPK tinklalapyje.
"Iš dalies taip - viskas dėl meilės. Aš nesakyčiau, jog Deividas įsuko Vaidą į kažkokius reikalus. Nei ten virė, nei sukosi kažkokie reikaliukai. Mokesčių administratorius, remdamasis absurdiškais argumentais, mano, jog yra kitaip, nei yra nurodyta dokumentuose. Yra paskolos sutartis su D.Jacka, ko dar reikia? Šioje byloje buvo padaryta pertrauka, nes siekta sudaryti taikos sutartį."
"Jei Vaida nesiskolino pinigų iš Deivido, tai iš kokių lėšų buvo perkamos įmonės? Be abejo, ji savų lėšų neturėjo. "Kur tilpo 5,9 mln. litų? Juokaujate? Nebuvo ten tokių pinigų. "Visiškai teisingai. Net ir žvelgiant motyvų prasme, niekas nesiaiškino to.
Redakcija raštu kreipėsi į D.Jacką, kurio turtas kai kurių žiniasklaidos priemonių vertinamas 30 mln. litų.
"Būsto Valda" Privatizacija ir Skandalai
Daugiau nei porą tūkstančių Kauno daugiabučių administruojanti "Būsto valda" parduota 2012 m., kai į savivaldybės sąskaitą įkrito 2,157 mln. eurų. Šią privatizaciją lydėjo skandalai. Pirmasis aukcionas turėjo įvykti 2011 m. sausį, tačiau jį sustabdė teismas. Vėliau aukcionas įvyko, o jį laimėjo bendrovė "SPV-10". Po konkurso klaipėdiečiai ėmė kelti savas sąlygas ir net pradelsė įstatymuose numatytus terminus pasirašyti sutartį.
"Pirmiausia buvo parduota ne "Būsto valda", o didžiulė administravimo rinka su tūkstančiais kauniečių. Tai į kaina nebuvo įskaičiuota. Jau tuomet buvo aiškiai matyti, kad pardavimo kaina yra labai sumažinta. Niekas net nepabandė įvertinti, kiek vertos "Būsto valdos" su gyventojais sudarytos sutartys. Pasak A.Garbaravičiaus, dar 2011 m. Dabar aiškiai matome, kad tuo metu buvome teisūs. Renovacijai skiriami milžiniški pinigai.
Įtariami Finansiniai Pažeidimai:
| Metai | Įvykis | Suma (litais) |
|---|---|---|
| 2009-2011 | VMI tyrimas dėl lėšų kilmės | 3 443 943,46 |
| 2009 sausio 26 | V. Židonytės įnašas į "Facilities Management" sąskaitą | 5 900 000 |
| 2009 vasario 2 | V. Židonytės paskola "Facilities Management" | 710 000 |
| 2010 balandžio 8 | Paskola iš "Kretingos butų ūkis" | > 1 000 000 |
Kitos Naujienos ir Įvykiai
Dvidešimties butų namo atnaujinimas kainuos 630 tūkst. eurų. Daugiabučių Renovacija Palangoje: Klausimai ir Kainos. Preliminariai buvo paskaičiuota, kad bendroji investicijų suma siektų 852 tūkst. 500 Lt, o įvertinus valstybės paramą, kuri sudarytų 226 tūkst. 600 Lt, investicijų suma siekia 625 tūkst. 900 Lt.
Kaip ir buvo minėjęs UAB „Palangos butų ūkis“ direktorius A. Kaktavičius, galutinė projekto kaina yra mažesnė. Plane numatomų įgyvendinti namo modernizavimo efektyvumą didinančių priemonių skaičiuojamoji kaina yra 618 tūkst. 800 Lt, o galutinė projekto įgyvendinimo kaina yra 680 tūkst. 800 Lt.
Preliminariais lėšų paskirstymo daugiabučio namo butų savininkams (neįskaitant valstybės paramos) paskaičiavimais, įskaičiuojant projekto parengimo, įgyvendinimo ir administravimo, statybos techninės priežiūros bei pačių rangos darbų kainas, vieno kambario 29,54 kv. m ploto buto savininkams renovacija kainuotų 21 tūkst. 76 Lt, 2 kambarių 45,37 kv. m ploto buto - 32 tūkst. 370 Lt, 3 kambarių 53,75 kv. m ploto buto - 38 tūkst. 349 Lt, o 4 kambarių 64,51 kv. m ploto buto - 46 tūkst. 26 Lt.
Investicijų planas buvo Agentūros suderintas šių metų kovą. Kainos skaičiuotos naudojantis patvirtintomis tuo metu galiojusiomis „sistema“ statinių statybos skaičiuojamosiomis kainomis. Agentūros suderintą investicijų planą Žvejų. G. 38 gyventojai patvirtino pernai balandžio 30 d. vykusiame susirinkime, kuriame dalyvavo 13 iš 20 butų savininkų.
Šių metų kovo 18 d. vyko statybos rangos darbų konkursas, dalyvavo 7 rangovai, kurių pasiūlyta kaina buvo nuo 566 tūkst. 186 Lt iki 728 tūkst. 622 Lt. Būtent dėl šio konkurso, vykusio gegužės 13 d., ir vėl kilo klausimų daugiabučio Žvejų g. 38 gyventojams.
Žemiausią kainą pasiūlė bendrovė „Pamario statyba“, su kuria ir planuota pasirašyti rangos sutartį. Aukščiau minėtasis ponas Benediktas, dalyvavęs vokų atplėšimo procedūroje kaip stebėtojas, tikina, kad konkurso rezultatai esą suklastoti, o į tą klastojimą įtraukti visi, padėję parašus ant galutinės ataskaitos, t.y., komisijos primininkas A. Kaktavičius, jos nariai - „Palangos butų ūkio“ atstovai Alma Drakšienė bei Irmantas Knieža bei daugiabučio Žvejų g.
Be to, oficialiame rašte dėl konkurso rezultatų, kurį pasirašė UAB „Palangos butų ūkis“ vadybininkė A. Drakšienė, informuojama, kad konkurse pasiūlymus pateikė UAB „Pamario statyba“, pasiūliusi renovuoti daugiabutį už 630 tūkst. 586 Lt, ir UAB „Ranga“, pateikusi 680 tūkst. 88 Lt kainą, beje, viršijančią projektinę vertę - 639 tūkst. 800 Lt.
Tuo tarpu konkursui savo pasiūlymus buvo pateikusios ir bendrovės „Mirigita“ (siūlyta darbų kaina - 612 tūkst. 666 Lt) bei „Lankstinys“ (611 tūkst. Tad gyventojams ir kyla klausimai: kodėl nugalėtoja išrinkta toli gražu ne mažiausią kainą pasiūliusi įmonė? Ir kodėl antrajame konkurse kainos išaugo - ta pati „Pamario statyba“ planavo renovuoti namą iš pradžių už 566 tūkst. 186 Lt, dabar gi - jau už 630 tūkst. 586 Lt?
„Iš tikrųjų konkursui savo pasiūlymus buvo pateikusios keturios bendrovės. Tačiau dvi iš jų, pasiūliusios žemiausias kainas - „Lankstinys“ ir mūsų kaimynystėje įsikūrusi „Mirigita“ - apsiskaičiavo, ir pačios savo siūlymus atsiėmė, nes nebuvo į sąmatas įtraukusios kelių „brangių“ darbų“, - paaiškino „Palangos butų ūkio“ direktorius A. „Kadangi dvi minėtosios bendrovės savo pasiūlymus atsiėmė, nugalėtoja paskelbta „Pamario statyba“. Beje, ši bendrovė buvo laimėjusi ir anksčiau skelbtą konkursą, tačiau taip pat apsižiūrėjo, jog ne visus darbus buvo įtraukusi į sąmatą, todėl antrąkart pasiūlyta kaina a... Gautos e.