Šiandieninė ekonomika kelia naujus reikalavimus finansinei atskaitomybei, o laikmetis reikalauja padidinti balanso informatyvumą įmonės turtinei ir finansinei būklei geriau įvertinti. Vienas iš svarbiausių ekonomikos konkurencingumo lygį lemiančių veiksnių yra investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą. Gamybos augimui ir darbo produktyvumo didinimui visada reikalingos papildomos investicijos.
Materialinės investicijos yra prielaida naujų, pažangių technologijų diegimui, vykdant ilgalaikio materialiojo turto atnaujinimą. Paprastai jos yra būtinos, siekiant pilnai įgyvendinti mokslo tyrimų rezultatus ir kuriant naujas darbo vietas.
Pagrindiniai teisės aktai
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, priimtas 2001 m. lapkričio 6 d., yra vienas pagrindinių teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą Lietuvoje. Šis įstatymas nustato ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, išteklių ir mokesčių fondų, ūkininkų ūkių, gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių, esančių Lietuvos Respublikoje, turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą.
Svarbu paminėti ir kitus teisės aktus, kurie taip pat turi įtakos ilgalaikio materialiojo turto apskaitai:
- 2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002.
- Verslo apskaitos standartai (VAS).
- Tarptautiniai apskaitos standartai (TAS).
Apskaitos principai ir metodai
Ūkio subjektai apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įrašo būdą. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai sudaromi lietuvių kalba, o prireikus - ir lietuvių, ir užsienio kalbomis.
Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, išskyrus įstatyme nurodytus ūkio subjektus, tvarkydami apskaitą, vadovaujasi verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais. Verslo apskaitos standartus rengia, tvirtina ir „Valstybės žiniose“ skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga. Verslo apskaitos standartų rengimo klausimais įstaigoje sudaromas kolegialus patariamasis organas - Apskaitos standartų komitetas. Verslo apskaitos standartai turi būti parengti vadovaujantis Europos Sąjungos teise ir tarptautiniais apskaitos standartais.
Ūkio subjekto vadovas nustato apskaitos dokumentų pasirašymo tvarką ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą. Apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai arba Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.
Kai prekės grąžinamos, nukainojamos, parduodamos su nuolaida, kai suteikiamos apyvartos nuolaidos, taip pat kai taisomos apskaitos dokumentų, kuriais įforminamos pirkimo-pardavimo operacijos, išrašymo metu padarytos, bet vėliau pastebėtos klaidos ir kitais atvejais rašomi patikslinamieji apskaitos dokumentai. Patikslinamieji pinigų apskaitos dokumentai nesurašomi. Patikslinamajame apskaitos dokumente, be įstatyme nurodytų rekvizitų, nurodomas tikslinamo dokumento pavadinimas ir jo surašymo data.
Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrai gali būti sudaromi rankiniu būdu arba techninėmis priemonėmis.
Pinigų apskaitos dokumentus taisyti draudžiama. Klaidos apskaitos registruose, pastebėtos iki metinių finansinių ataskaitų sudarymo ir patvirtinimo, gali būti taisomos perbraukiant klaidingą tekstą ir skaičių taip, kad būtų galima juos perskaityti, ir įrašant teisingą skaičių ar tekstą arba surašant buhalterinę pažymą. Šalia ištaisyto įrašo pasirašo taisomą dokumentą pasirašę asmenys ir nurodoma taisymo data.
Už apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.
Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos ypatumai
Ilgalaikis materialusis turtas - tai materialusis turtas, kuris teikia įmonei ekonominės naudos, naudojamas ilgiau nei vienerius metus, ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. Ilgalaikis materialusis turtas pasižymi tuo, kad jo vertė laipsniškai pereina į gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų savikainą.
Ilgalaikį materialųjį turtą registruoti apskaitoje ir parodyti finansinėje atskaitomybėje galima dviem būdais - įsigijimo savikaina arba perkainota verte. Įmonės savarankiškai pasirenka ilgalaikio materialiojo turto apskaitos būdus, nurodomus apskaitos politikoje.
Pagrindiniai ilgalaikio materialiojo turto apskaitos aspektai:
- Pripažinimo kriterijai: Turtas turi būti pripažintas, jei tikėtina, kad įmonė gaus ekonominės naudos, susijusios su turtu, ir turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą galima patikimai nustatyti.
- Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina: Tai suma pinigų ar kitų atlygių, sumokėtų ar mokėtinų už turto įsigijimą jo įsigijimo metu.
- Perkainota vertė: Ilgalaikis materialusis turtas gali būti perkainojamas, siekiant parodyti tikrąją turto vertę.
- Nurašymas: Ilgalaikis materialusis turtas nurašomas, kai jis tampa netinkamas naudoti arba parduodamas.
Atsakomybė už apskaitos organizavimą
Už apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę bendrosios civilinės atsakomybės draudimu. Metinė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 100 000 Lt.
Apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančio asmens, arba centralizuotai tvarkančios apskaitą biudžetinės įstaigos atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudaromoje su užsakovu.
Apskaitos politika
Siekiant teisingo turto įvertinimo, būtina kvalifikuotai parengti įmonės apskaitos politiką, kurią savo įsakymu paskelbia įmonės vadovas. Apskaitos politika - tai įmonės pasirinkti ir tvarkant apskaitą bei rengiant atskaitomybę taikomi būdai, metodai, taisyklių visuma. Pagal VAS nuostatas, kiekviena įmonė turi patvirtinti apskaitos politiką, išdėstyti įmonėje taikomus apskaitos principus ir būdus. Apskaitos politika leidžia tiksliai ir greitai nustatyti, kaip ir kokios operacijos fiksuojamos apskaitoje.
Apskaitos politikos keitimas - tai principų, metodų ir taisyklių, pagal kurias tvarkoma apskaita, keitimas. Pastaruoju metu nemažai įmonių privalėjo keisti vieno ar kito apskaitos baro apskaitos politiką dėl įsigaliojusių Verslo apskaitos standartų reikalavimų.
Kalbant apie ilgalaikio materialiojo turto apskaitą, kiekviena įmonė turi numatyti, remdamasi VAS, alternatyvius apskaitos ar įkainojimo būdus ir pasirinkti įmonei tinkamiausius. Apskaitos politika rengiama remiantis bendraisiais apskaitos principais ir atskiruose VAS bei kituose teisės aktuose nustatytais reikalavimais.
Verslo apskaitos standartai nustato dešimt bendrųjų apskaitos principų: įmonės, veiklos tęstinumo, periodiškumo, pastovumo, piniginio mato, kaupimo, palyginimo, atsargumo, neutralumo, turinio svarbos.
Šie principai padeda užtikrinti, kad finansinė atskaitomybė būtų patikima ir palyginama.
Ilgalaikio turto apskaitos paaiškinimas | Nuo pradžios iki galo su pavyzdžiu | „Accounts Buddy“ #IlgalaikisTurtas
tags: #istatymai #reglamentuojantys #ilgalaikio #materialiojo #turto #apskaita