Norint iš valstybės ne aukciono, tai yra lengvatine, tvarka gauti sklypą, kuriame kėpso tik nykstantys pamatai, reikės gerokai pasistengti.
Pastaruoju metu vis daugiau į viešumą prasiskverbia tokių atvejų, kai valstybinės žemės sklypai buvo suformuojami ir išnuomojami be aukciono, nors tokiai sklypo nuomai pagrindo ir nebuvo. Ne tik Nacionalinė žemės tarnyba, bet ir teismai vis griežčiau vertina situaciją, ar tikrai valstybiniame sklype esantys statiniai yra naudojami.
Paskutiniu metu pastebima tendencija, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra pradėjusi kai kurių sklypų nuomos sutarčių tyrimą ir atlieka tyrimus, ar tikrai sklypai suformuoti tinkamai prie nenaudojamų sklypų. Pastebėtina, kad Lietuvos teismai dažniausiai palaiko Nacionalinės žemės tarnybos poziciją ir patvirtina sudarytų nuomos sutarčių nutraukimą.
Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vienoje iš savo paskutiniųjų šių metų sausio mėnesio nutarčių nusprendė, kad asmens naudojami konkretūs statiniai nesukuria jam teisių gauti valstybinį žemės sklypą be aukciono.
Advokato teigimu, tokių statinių atkūrimas reikštų rekonstrukciją, o kai kuriais atvejais net ir naują statybą, nes pačių pamatų likučių kaip atskiro statinio pagal numatytą paskirtį nėra galimybės naudoti.
„Jeigu sklype faktiškai išlikęs pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis sandėlis, nebūtinai jo registracijos duomenys bus galutinis taškas žemės sklypo istorijoje. Lemiamą reikšmę čia turės faktinės situacijos vertinimas - greičiausiai bus atsižvelgiama, ar tame žemės sklype vykdoma su pastato naudojimu susijusi veikla ar ją planuojama plėtoti, o gal vykdyti kitą veiklą. Jei nustatoma, kad pastatas fiziškai pažeistas, sunykęs iki tiek, kad likę tik sunykę jo pamatai, greičiausiai tai nebus pagrindas formuoti sklypą prie tokio fiziškai negalimo naudoti statinio“, - apie galimybę išsinuomoti ar nusipirkti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu sako advokatas dr.
Vis tik Vyriausybės nutarime, reguliuojančiame valstybinio žemės sklypo nuomą ir pardavimą be aukciono, yra numatyta galimybė išlaikyti tokio sklypo nuomą bent trims metams, ar net ilgesniam terminui, jei pagal statinio kadastro bylos duomenis dar nėra pasibaigęs statinio galimo naudojimo terminas.
Kiekviena situacija - individuali. Pavyzdžiui, asmuo turi statinį, kurio nors šiuo metu ir nenaudoja, tačiau jis yra normalios būklės, yra atliekami veiksmai (rengiama dokumentacija leidimams gauti) dėl tokios statinio sutvarkymo, veikslo jame vykdyme.
Bet kuriuo atveju, į susiformavusių teismų praktiką dėmesį turėtų atkreipti sunykusių statinių savininkai, kurie tikisi lengvatiniu būdu gauti valstybinius žemės sklypus.
Sklypo įsigijimas nėra lengva užduotis. Kad išsvajoto būsto statybų eigoje nekiltų rimtų nesklandumų ir netektų atsimušti į sieną, kuri sustabdytų statybų procesą, reikėtų žinoti pagrindinius, svarbiausius niuansus jau prieš įsigyjant sklypą.
Radom sklypą, statysime namą, reikės projekto - dažni teiginiai, kuriuos architektai išgirsta per telefono ragelį.
Svarbūs aspektai perkant sklypą:
- Prieš pirkdami sklypą būtinai pasikonsultuokite su architektu.
- Perkant sklypą svarbiausia atkreipti dėmesį į tai ar yra parengtas sklypo ar teritorijos detalusis planas. Jo reikšmė itin svarbi.
- Svarbus niuansas yra dokumentų tvarkingumas, tinkamumas. Dokumentuose turėtų figūruoti statomam objektui tinkama žemės paskirtis.
- Perkant sklypą labai svarbu išsiaškinti artimiausiai esančias arba galimas komunikacijas - elektrą, vandentiekį, nuotėkas.
- Atkreipkite dėmesį į sklypo lokaciją. Kokiu atstumu sklypas yra nuo artimiausių mokyklų, prekybos centrų, gydymo įstaigų?
- Ketinantiems į sklypą investuoti minimaliai, pravartu atkreipti dėmesį į reljefą.
- Įvertinkite planuojamo statyti namo ir žemės sklypo plotų santykį.
Visi aukščiau išvardinti aspektai yra itin svarbūs ne tik sklandžiai sklypo įsigijimo bei statybų eigai, bet ir bereikalingų papildomų lėšų švaistymui.
Iliustracija. J. Narūnovičiaus-Naronskio 1645m. Biržų kunigaikštystės žemėlapio fragmentas.
Kiekvienam, ieškančiam žinių apie savo protėvius ir besidominčiam praeitimi svarbu suprasti terminus, specifinius trumpinimus, svetimomis kalbomis užrašytus žodžius ir kitą svarbią informaciją.
Bažnyčių archyvinėse knygose gyventojai gali būti išskiriami socialinio statuso įvardijimais: žemvaldys, valstietis, laisvasis valstietis, miestietis, baudžiauninkas.
Vėliau skaitome tekstus su smulkiau išskirtais įrašais apie gyventojų grupes, atsiranda: samdinių, piemenų, įnamių, kampininkų. Dažniausiai užkliūname už slaviškų išsireiškimų ir terminų.
Дивка - merga, samdinė, bet, pavyzdžiui, pasitaiko sutrumpinti žodeliai: слу. (слуга) - tarnas, dar vienas trumpinys rusų kalba госп. (госпо̀дин) - šeimininkas, кут. (кутник) - bežemis, samdinys.
Skirtingai buvo surašomi žmonių veiklos įvardijimai. Varijavo raštas ir kalba, todėl kartais sunku susigaudyti ką kiekvienas prierašas ar trumpinys reiškia.
Etnografinis Lietuvos žemėlapis
Bežemiai valstiečiai buvo vadinami кутники, nuomojo būsto kampą (кут), laikinai gyvenantis pas svetimus žmones gyventojas, įnamis; neturtingas žmogus.
XVIII a. Vaikai, ganantys gyvulius. Neturtingi valstiečiai vaikus piemenauti išleisdavo pas ūkininkus už išlaikymą, t. y.
Istorikų teigimu, oficialiuoju matu margas buvo nuo 16 a. iki 20 a.
Terminų žodynėlis:
- kunigaikštija - kunigaikščio valdoma sritis, LDK XV a.
- gubernija - pagrindinis administracinis teritorinis vienetas Rusijoje nuo XVII a. pr.
- seniūnija - parochia (lot.), parafia (lenk.), приход (rus.), 1. mažiausias administracinis vienetas - kaimas ar keli kaimai, tvarkomi seniūno.
- margas - žemės ploto vienetas nuo 0,25 iki 0,71 ha
- ротмистр - kavalerijos karininko laipsnis, iki XX a. pr.
- junkeris - 1. Rusijos puskarininkis, kilęs iš bajorų.
- poručikas - Rusijos armijoje nuo XVII a.