Aisetas - tai siauras, ilgas ir vingiuotas ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų (2/3 ploto) ir Utenos (1/3 ploto) rajonuose. Viso ežero plotas 501 ha. Tai vienas ilgiausių ežerų Lietuvoje - ilgis šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi 16 km, didžiausias plotis 0,6 km. Aisetas - ilgas ir vingiuotas ežeras, 2 km į pietus nuo Saldutiškio, 5 km į šiaurę nuo Labanoro.
Aiseto ežero vaizdas
Aiseto ežero aprašymas
Aiseto kilmė - ledyninė, rininė. Aiseto rina yra ilgiausia Lietuvoje, jo stačiašlaitį siaurą (vidutinis plotis 0,35 km) duburį išplovė upė, kadaise sruvusi nuo tirpstančio ledyno pakraščio. Krantai vingiuoti (krantų ilgis 41,5 km), statūs, 8-15 m aukščio, apaugę mišku (pietrytiniame pakraštyje Labanoro giria). Maitinantis baseinas yra beveik 23 kartus didesnis už patį ežerą, tačiau smėlėtas ir apaugęs miškais, todėl suplaukiančiame vandenyje yra palyginti nedaug maisto medžiagų.
Vandens skaidrumas vasarą iki 3 m. Vandens temperatūra prie dugno ištisus metus apie 4-5 °C, paviršinis šilto vandens sluoksnis vidurvasarį siekia apie 5 m. Tai mezotrofinis ežeras. Ežere rastas Raudonosios knygos trečios kategorijos saugomas vandens augalas - menturlapė ežerutė.
Šiaurėje Aisetas 200 m pločio sąsiauriu jungiasi su Galuonio ežeru. Per Aisetą teka Kiauna (Žeimenos intakas), tarp Aiseto ir Kiauno ežerų vadinama Aiseta. Įteka Alnė (vakaruose iš Alnio ežero) ir 4 bevardžiai upeliai.
Aiseto krantai aukšti, iš visų pusių apaugę mišku, nes ežeras yra pačiame garsiosios Labanoro girios pakraštyje. Į Aisetą įteka penki upeliai, iš kurių didžiausias - Alnė, atitekanti iš gretimo Alnio ežero. Iš rytų išteka Aiseta - dešinysis Žeimenos intakas. Ežeras sąsiauriu jungiasi su Galuonų ežeru. Privažiuoti prie Aiseto gana sudėtinga, todėl jis nėra gausiai lankomas.
Vidutinis gylis 10,4 m (didžiausias gylis - 40 m prie Gatakiemio kaimo). Paviršiaus altitudė 148,9 metro. Didžiausias gylis 40 m (rytuose, prie Gatakiemio), vidutinis gylis 10,4 metro. Ežeras su daubomis, pereinančiomis į sėklius. Daubos gilios, dažnai siekia 25-35 metrus. Giliausia rytinė ežero dalis ties Gatakiemio gyvenviete. Ežere yra penkios salos, kurių bendras plotas 1,8 ha.
Aiseto ežero žemėlapis
Baidarių nuoma Aiseto ežere: puikus būdas pažinti gamtą
Aisetas - ideali vieta pabėgti nuo miesto šurmulio ir kasdieninės rutinos. Sodyboje laukiame svečių - aktyvaus poilsio mėgėjų. Nuomojame baidares, valtis, vandens dviračius.
Nakvynė prie Aiseto ežero
Aptvertoje sodybos teritorijoje yra 3 skirtingo dydžio nameliai su pilnai įrengtomis virtuvėlėmis, tualetais, dušinėmis. Bendras miegamų vietų skaičius - iki 26, tačiau poilsiauti ir pramogauti gali ir daugiau žmonių. Yra galimybė statyti palapinių miestelį arba organizuoti savo poilsį be nakvynės. Maistą galima ruošti, pasinaudojant tiek prie ežero įrengta laužaviete, tiek nameliuose esančiomis el. viryklėmis.
Žvejyba Aiseto ežere
Žvejai čia nenuobodžiaus. Aiseto ežere gausu karšių, lydekų, lynų ir kuojų. Žūklės vietos kuo įvairiausios, tinkamos išmėginti skirtingus metodus: nuo negilių, žolėmis apaugusių lydekynų, iki 10-20 metrų duobių, kur “ganosi” karšių bandos.
Dviejų dienų baidarių žygis: Aisetas - Kiauna - Žeimena
Ar norite ištirti tris garsiąsias Rytų Lietuvos upes - Aisetą, Kiauną ir Žeimeną? Jei taip - siūlome baidarių nuomą dviejų dienų plaukimui baidarėmis. Baidarių žygis prasideda stovyklavietėje, kuri įsikūrusi romantiško Aiseto ežero gale.
1-os dienos maršrutas (16 km)
Plaukimas 1-os dienos 16 km. Aisetas - vienas ilgiausių ežerų Lietuvoje, antrasis po Asvejos. Tad pasirengę plaukti baidares nukreipkite į kairę pusę - pagal kranto liniją. Plaukite apie 140 m iki Aisetos upės ištakų. Taip patogiausia, nes kitu atveju teks plaukti 16 km iki kito Aiseto ežero galo ir grįžti atgal.
Nukeliavę apie 0,45 km nuo Aisetos upės ištakų, praplauksite po nediduku Paaisetės kaimo mediniu tiltu. Netrukus, praplaukę pro kelias kaimo sodybas ir keletą upės vingių, už 0,6 km atsidursite ištiesintoje 1,3 km ilgio Aisetos upės vagos atkarpoje, kurios krantai apaugę nendrėmis. Plaukimas baidarėmis šia nendrėmis apžėlusia atkarpa yra savotiškai įdomus, egzotiškas.
Baidarių plaukiojimas Kaitunoje
Kiauno ežere baidares laikykite arčiau dešinio kranto. Jis apaugęs miškingu pušynu, todėl esant geram orui ten ypač puikiai skamba aidas - galite prisiminti vaikystę ir pašūkauti... Nuplaukus kokius 1,9 km Kiauno ežeru dešiniajame krante turite atrasti Kiaunos upės ištakas. Apie 100 m už ištakų stūkso nedidelė, nendrėmis apaugusi sala - puikus Kiaunos ištakų orientyras.
Kiaunos upė - vienas labiausiai vingiuotų baidarių maršrutų Aukštaitijoje, tad plaukti juo bus tikrai įdomu. Nuo upės ištakų nukeliavę kiek daugiau nei 0,4 km, praplauksite pro Pakiaunio kaimą. Jame yra senovinė medinė dvaro sodyba, statyta 1900 - 1903 m., nutolusi nuo upės apie 150 m.
Pakiaunio kaimo gale praplauksite betoninį tiltą, už jo prasideda Kiaunos kraštovaizdžio draustinis. Toliau plauksite, stebėdami gražias Kiaunos upės pakrantes, miškus ir pelkių augmeniją. Nuo upės bus įdomu pamatyti šalia Kiaunos įsikūrusius nedidelius Stirninės, Jakutiškio, Vasiuliškės, Žvirbliškės, Kūrinių ir Kuklių kaimus.
Bene „ekstremaliausia“ ir įspūdingiausia Kiaunos upės dalis prasideda nuo Vasiuliškio kaimo ir tęsiasi iki Kūrinių kaimo tilto. Šioje, mišku srovenančioje Kiaunos upės vagos atkarpoje teks įveikti apgaulingus, sraunius upės vingius ir medžių užvartas. Ši vieta - viena populiariausių tarp tų baidarių turizmo aistruolių, kuriems patinka apsivertus su baidare maudytis Kiaunos upės vandenyse.
Maršruto atkarpoje iki Gilūto ežero baidarių nuomotojams pasiūlysime, kur apsistoti baidarių žygio metu.
2-os dienos maršrutas (19 km)
Plaukimas 2-os dienos 19 km. Praplaukus po Kūrinių kaime esančiu tiltu, jungiančiu Molėtų - Ignalinos kelią, kokius 2 km plaukimas baidarėmis tęsis Kiaunos upės vaga, kurią supa medžių įrėminti upės krantai. Iš pradžių vaga labai vingiuota, vėliau - tiesi, papuošta gražia medžių alėja, kuri kartu su upe tarsi įsilieja į nedidelį Gilūto ežerą.
Įplaukę į Gilūtą baidares nukreipkite į kairę, rytų kryptimi ir apie 0,6 km plaukite iki protakos, jungiančios Gilūto ir Sekluočio ežerus. Šiuose ežeruose tikriausiai teks susidurti su šių vandenų šeimininkėmis - gulbėmis. Šie karališkieji paukščiai, pasitikdami svečius, visada demonstruoja savo grožį...
Ežerus jungiančios protakos pradžios dešinėje pusėje žaliuoja nedidelė, jauki pievelė, auksu švyti smėlėtas upės dugnas. Puiki vieta atokvėpiui ir maudynėms! Pasidžiaukite ja ir išlikite ekologiški. Baidares nukreipkite išilgai ežero, rytų kryptimi. Ne veltui šis ežeras taip pavadintas - juo plaukiant baidarės dugnas sieks vešlią seklaus ežero augmeniją. Nuplaukę gerus 0,75 km iki ežero pabaigos sukite į dešinę, pietų kryptimi, ir plaukite iki pat upės ištakų.
Kiaunos upės dalis, ištekanti iš Sekluočio, kartais vadinama Kernauja. Iš karto už Sekluočio ežero yra Kuklių kaimas, išsidėstęs abipus upės krantų. Už jo plauksite pušynais besidriekiančia Kiaunos upės vaga. Kai nukeliausite 2 km, sulėtėjusi upės tėkmė jus atplukdys iki Kiaunos upės žiočių.
Kiauna - pirmasis, dešinysis Žeimenos upės intakas. Į Žeimeną ji įteka 4,30 km žemiau Žeimenos upės ištakų, prasidedančių Žeimenio ežere.
Žeimenos, kuri yra dešinysis Neries upės intakas, ilgis - apie 80 km. Žeimenos upės baseinas užima apie 2800 km2 plotą. Jis pasižymi dideliu ežeringumu ir vandeningumu. Ir nors Žeimenos baseino plotas sudaro tik apie 11 % Neries baseino, bet sraunioji Žeimena į Nerį atplukdo apie 25 % metinio vandens nuotėkio. Žeimenos upė vandeninga visais metų laikais. Ji - viena švariausių Lietuvos upių. Jos aukštupį formuoja švariausi Lietuvos vandenys, ištekantys iš Aukštaitijos nacionalinio parko upių ir ežerų tinklo. Plaukimas baidarėmis Žeimena, ilgam paliks nepakartojamą įspūdį.
Į Žeimeną įplauksite ties Kiaunos ir Žeimenos upių santakoje įsikūrusiu Šakališkės kaimu. Santakoje pasukite į dešinę ir paleiskite baidares Žeimena pasroviui. Jeigu pageidaujate maloniai pailsėti ir išsimaudyti gražioje vietoje, paplaukę apie vieną kilometrą nuo santakos, pamatysite pušynu apaugusį smėlėtą krantą.
Tolesnė kelionė bus lengva ir graži. Žeimenos srovė vandeninga. Išskyrus upės vingius, jokių sudėtingų kliūčių nėra. Upės krantus nuostabiai įrėmina pušynai ar statūs, miškais apaugę slėnių šlaitai, siekiantys net iki 25 - 30 m aukščio. Kartais Žeimena vingiuoja užliejamomis ar pelkėtomis, nendrėmis apaugusiomis pievomis.
Už 1,7 km nuo santakos pamatysite prie dešinio Žeimenos kranto įsikūrusį kaimą - tai Naujoji Brasta, o dar už 3 km - Luknos kaimą. Ties Luknos kaimu į Žeimeną įteka jos antrasis dešinysis intakas - Luknelė. Nors šios upės ilgis - apie 15 km, ji gana siaura, pilna medžių užvartų, tad vandens turizmui netinkama. Už Luknos kaimo maždaug už 5 km dešinėje pusėje įsikūręs Jusių kaimas. Ties juo į Žeimeną įteka nedidelė Sirgėlos upė, atitekanti iš Sirgelio ežero. Jos srovė silpna, o žiotys apaugę meldais.
Štai ties Sirgėlos upės žiotimis ir baigiasi Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija. Prasideda Žeimenos ichtiologinis draustinis. Jis tęsiasi iki Santakos - Žeimenos upės žiočių. Ichtiologinio draustinio paskirtis - saugoti lašišų, šlakių ir upėtakių nerštavietes. Paplaukę dar apie vieną kilometrą ir įveikus du staigius Žeimenos vingius, atsidursite ties protaka, jungiančia Žeimenos upę su Telio ežeru, į kurį savo ruožtu įteka Šventelės upė. Šventelė - pirmas kairysis Žeimenos intakas.
Finišas
Yra dvi finišo vietos, kuriose galėtų baigtis 2 d. žygis baidarėmis: galima pasukti į 300 m ilgio protaką, kuri jungia Žeimenos upę su Telio ežeru. Tada, įplaukus į miškais apaugusį Telio ežerą, reikia surasti Šventelės upės žiotis. Jos yra šiaurės rytų pusės ežero krante. Šventelės upelyje reikia prieš srovę nuplaukti apie 150 m ir išsilaipinti prieš tiltą.
Antruoju atveju plaukite toliau - Žeimenos upe. Nukeliavę apie 5 km ir pasiekę Švenčionėlių miestelio pradžią, pamatysite betoninį tiltą, kurį čiabuviai vadina Kirulio tiltu. Dešinėje pusėje prieš jį yra patogi smėlėta maudyklė, kurioje patogu išsilaipinti. Bet baidares prišvartuoti prie kranto galima tiek dešinėjė tiek kairėje pusėje. Antrasis variantas patogus tiems, kurie į namus nori grįžti traukiniu, vykstančiu iš Švenčionėlių geležinkelio stoties.
Stovyklavietės ir sustojimo vietos
Pakeliui miške yra daug trumpalaikių sustojimo vietų ir privačių stovyklaviečių. Paprastai Jums patikusią stovyklavietę pasirenkate plaukdami. Sustojimo vietų prie Kiaunos daugiausia prieš Kūrinius. Užsakyti nereikia.
- Maršruto pradžia - Paisetės stovyklavietė prie Aiseto ežero šalia upės ištakų. Tinka nakvynei prieš pradedant plaukimą. Čia galima nakvoti visiems norintiems, nereikia užsakyti iš anksto.
- Neįrengtos sustojimo vietos prie Kiaunos. Paprastai tokiose vietose stoja po vieną grupę. Čia visada užtenka vietų norintiems nakvoti palapinėse pakeliui.
- Sustojimo vietose negalima palikti šiukšlių maišų, viską būtina išsivežti patiems. Baidarininkai dažniausiai šias aikšteles palieka tvarkingas, bet kartais tenka susitvarkyti prieš įsikuriant.
Ekologinis užstatas - 10 € grupei. Jį sumokate prieš išplaukdami. Kai po plaukimo atiduodate savo šiukšlių maišus, ekologinį užstatą grąžiname.
Privačios stovyklavietės. Pakeliui - daug privačių stovyklaviečių su įrengtais miško baldais. Prieš įsikuriant čia būtina paskambinti nurodytais telefonais, nes gali būti, kad jos iš anksto užsakytos. Upė visą savo kelią vingiuoja per miškus, kur beveik ties kiekvienu posūkiu - sustojimo vieta su laužaviete ar įrengta stovyklaviete.
Pas mus galite išsinuomoti visą reikalingą laužo įrangą; trikojus, puodus, iešmus ar kepimo groteles, turistinius kirvius. Užsakome mes. Privačios stovyklavietės - 7 €/žm., miško nameliai - 15 €/žm., pirtis - 50 €., sodybos ∼ 20 €/žm.
Norintiems prieš plaukimą palikti automobilius nakvynės vietoje ir nakvoti užsakytose stovyklavietėse, miško nameliuose, ar sodybose, vakare pasidžiaugti kaimiškos pirties malonumais, geriau kreiptis iš anksto. Pagal galimybes nuvežame į kitas Jūsų pasirinktas sodybas.
Kiti maršrutai Aukštaitijos nacionaliniame parke
Siūlomi įvairaus sudėtingumo ir ilgio maršrutai Šventosios, Žeimenos, Būkos ir kitomis Aukštaitijos upėmis, taip pat Aukštaitijos nacionalinio parko ežerais.
- 1-a diena 17 km: Šventas - Žiezdrelis - Juodenis - Aisetas - Aiseta - Kiaunas - Kiauna
- 2-a diena 18 km: Kiauna - Gilūtas - Kiauna - Sekluotis - Kiauna - Žeimena - Žeimenys
- 3-a diena 16 km: Žeimenys - Šakarvai - Lūšiai - Asalnai - Meira - Dringykštis - Dumblynė - Dringis
- 4-a diena 21 km: Utenas - Utenykštis - Būka - Baluošas - Baluošykštis - Skriogžlė - Sravinaitis - Srovė - Asėkas - Asėka - Linkmenas - Alksnaitis - Ūkojas
Lankytinos vietos Aukštaitijos nacionaliniame parke
Šalia Aukštaitijos nacionalinis ir Gražutės regioninis parkai.
- Baidarių bazė: Kiškių kaime Tauragnai Palūšė Linkmenys Šakarva Kaltanėnai
- Vaišnoriškės - etnografinis kaimas. Šio kaimo įsikūrimą lėmė savotiška tuometinė jo geografinė padėtis. Per kaimą ėjo senasis Tauragnų - Braslavo vieškelis. Ten, kur vieškelis kerta Būkos upę, dešiniajame krante stovėjo sena smuklė, minima jau 1765 m. Pirmoji gyvenamoji sodyba čia įsikūrė 1830 m., vėliau pastatytos dar keturios. Senoviniu liaudies stiliumi atstatytos 2 pirkios, kluonas, 2 tvartai ir pirtis.
- Strazdai - etnografinis kaimas. Manoma, kad rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1783 m. Balošekulio vardu. 1798 m. “Ažvinčio rakto” inventoriuje jau aprašyta gausi miško sargo Jurgio Strazdo šeima. Apylinkėje kaimas garsėjo savo klojimo teatru. Nuo XIX a. yra išlikusios 3 pirkios, 2 kluonai, 1 daržinė. Viena pirkia dūminė.
- Šuminai - etnografinis kaimas. Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1784 m. Pabaluošės vardu. Kaime auga apie 300 metų amžiaus pušis, daugybė klevų, todėl kaimas ypač gražus rudenį. Viename iš gyvenamųjų pastatų įrengta žvejo namų muziejinė ekspozicija. Iš senųjų pastatų išsiskiria kluonas su jauja. Jo durų mediniai vyriai - tikra retenybė. Šuminų kaimelyje buvo filmuojamas garsusis filmas apie Tadą Blindą.
- Ilgasalė - unikalus hidrografinis gamtos darinys. Tai vienintelė Lietuvoje ežero sala, kurioje yra ežerėlis. Su Baluošo ežeru jį jungia 70 m ilgio ir 5 m pločio protaka. Įplaukę į Ilgasalės ežerėlį pajusite nepakartojamą pirmykštės gamtos žavesį ir grožį.
- Trainiškio ąžuolas auga to paties pavadinimo kaime. Jo kamieno apimtis - 6,1 m, o aukštis - 23 m. Šis ąžuolas mena pagonybės laikus, kai Lietuvoje ošė ištisos šventų ąžuolų girios.
- Keliaujant iš Sravinaičio ežero į Srovės upelį, kelią pastos Ginučių vandens malūnas, išsaugojęs savo autentišką įrangą. Jis veikė iki 1968 m. Jame ne tik miltus malė - metalinės turbinos galią Ginučių kaimo gyventojai naudojo elektros gamybai. 1978 m. vandens malūnas buvo restauruotas. Ekspozicija antrame aukšte rodo, kaip atsiranda duona. Dabar malūnas saugomas valstybės kaip XIX a. technikos paminklas. Nepraleiskite progos išsimaudyti po vandens kriokliu, krentančiu iš malūno užtvankos.
- Ginučių piliakalnis - IX - XII a. archeloginis paminklas. Manoma, jog čia stovėjusi garsioji Linkmenų pilis. Ant piliakalnio stovi paminklinis akmuo su įrašu, kad prieš karą čia lankėsi prezidentas Antanas Smetona. Nuo piliakalnio atsiveria gražus Linkmeno ežero vaizdas, kitoje piliakalnio pusėje tyvulioja Ūkojo ežeras.
- Ladakalnis - 176 m aukščio virš jūros lygio kalnas, stūksantis Šiliniškių gūbrio kalvų grandinėje. Nuo šio kalno atsiskleidžia mistiško grožio vaizdas - net 6 ežerai, tyvuliuojantys miškų apsuptyje. Manoma, kad pagonybės laikais ant šio kalno buvo atnašautos aukos baltų gyvybės deivei Ladai. Ladakalnis paskelbtas geomorfologiniu gamtos paminklu.
- Salos II - etnografinis kaimas. Salomis vadinami du kaimai. Abu jie yra savotiškame pusiasalyje tarp Asalnykščio, Linkmeno, Alksno ir Alksnaičio ežerų. Vienintelis kelias į pusiasalį veda iš Antalksnės. Kaimelis išsiskiria savo unikalia architektūra ir išdėstymu, todėl čia įsteigtas Salų kultūrinis rezervatas. Deja, nuo XIX a. išliko tik pirkia ir svirnas. Kiti trobesiai statyti jau XX a. pradžioje.
- Medinė Palūšės bažnyčia su varpine, kurią 1750 m. pastatė kunigas Juozapas Baziliauskas. Istorija byloja, kad vienintelis statyboje naudotas instrumentas buvo kirvis. Aštuoniakampė varpinė, primenanti lietuvių senovinių medinių pilių sargybos bokštą, yra vienintelė tokia Lietuvoje. Bažnyčia stovi ant kalvos, nuo kurios atsiveria gražus Lūšių ežero vaizdas. 1633 m. paskyrė 14 valakų žemės. 1740 m. ir aštuoniakampė varpinė. 1772 m. dviaukštis vienuolynas. bažnyčia.
Kontaktai ir kita informacija
Atvykti pas mus galite tiek automobiliais (kurie bus saugomi mūsų kieme 55.16807, 25.989446), tiek traukiniu (maršrutas „Vilnius - Turmantas/Ignalina, sustojimas Švenčionėliai), pasitinkame stotyje ir iš karto keliaujame į maršruto pradžią. Mes esame lankstūs, todėl maršrutai gali būti koreguojami pagal Jūsų norus!
Norėdami užsisakyti baidares ar gauti daugiau informacijos, susisiekite su mumis telefonu: +37068751428 arba rašykite el. paštu.
Tikimės, kad ši informacija padės Jums geriau pažinti Aiseto ežerą ir planuoti savo nuotykius!